Pasak G.Landsbergio, atsižvelgiant į dinamiškai kintančią saugumo aplinką, būtinas strateginis NATO planavimas dešimtmečiams į priekį. Pasak ministro, turime padaryti viską, kad Aljansas ir toliau užtikrintų taiką ir saugumą milijardui gyventojų.
„Lietuva remia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo „NATO 2030“ pasiūlymus, stiprinančius NATO kolektyvinę gynybą, politines konsultacijas, atsparumą bei modernizaciją. Aljansas turi labiau remti mūsų artimiausius partnerius ir draugus Ukrainoje bei Gruzijoje“, – sakė G.Landsbergis.
Vieningas Vakarų atsakas į agresyvų Rusijos elgesį ir grėsmę euroatlantiniam saugumui buvo aptartas bendroje sesijoje su Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos Vyriausiuoju įgaliotiniu Josepu Borrelliu. Susitikimuose pabrėžta, jog svarbu įdėmiai stebėti augančią Rusijos karinę grėsmę NATO kaimynystėje, įskaitant gilėjančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją.
NATO, tęsdama adaptaciją, turi įgyvendinti jau sutartus sprendimus dėl gynybos ir atgrasymo priemonių Baltijos regione. Anot G. Landsbergio, Lietuva yra atvira dialogui NATO-Rusijos taryboje, tačiau atviras ir konstruktyvus dialogas galimas tik pasikeitus Rusijos elgesiui.
Ministras G.Landsbergis kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais taip pat susitiko su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šio susitikimo metu aptartas JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas saugumo srityje, NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimas bei tolesnė parama Rytų partneriams. „Turime stiprinti demokratinio pasaulio vertybines pozicijas, telkdami sąjungininkų atsaką į autoritarinių režimų agresyvėjimą. Turime siekti pažangos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais“, – teigė G.Landsbergis.