Per rudenį vykusias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“ Amerikos lakūnai pasivijo ir atpažino daugiau kaip 40 pavieniui ir grupėmis skridusių Rusijos karinių lėktuvų. Misijos statistika įspūdinga: 3 tūkst. budėjimo parengtyje valandų, 172 išskridimai iš aviacijos bazės, maždaug 300 skrydžio valandų.
Neseniai misiją Lietuvoje baigusio JAV 493-osios ekspedicinės naikintuvų eskadrilės padalinio vadas pulkininkas leitenantas Clintonas Guenthas sako, kad kiekvieną misijos minutę išnaudojo treniruotėms bei pilotų ir lėktuvų remontininkų įgūdžiams gerinti. Jis taip pat sako pasiekęs ir asmeninį pakilimo, paskelbus aliarmą, rekordą, bet to nesureikšmina.
„Vertingiausia patirtis, kurią čia sukaupėme, tai – tikrojo pasaulio patirtis, kuria praturtėjo mūsų pilotai ir lėktuvų aptarnavimo komandos. Kaip žinote, budime vadinamojoje 15 minučių parengtyje. Prieš misiją treniruojamės maždaug mėnesį tam, kad ištikus reikalui, galėtume pakilti per 15 minučių.
Tose 15 minučių telpa laikas nuo įspėjimo iki pakilimo į orą. Svarbu užtikrinti, kad pilotai sugebėtų pakilti per tą laiką, tačiau greičiausiai pakilti pavyko mažiau nei per šešias minutes. Tai buvome aš ir mano kolega pilotas – 5 minutės ir 59 sekundės“, – pasakoja C.Guenthas.
Pasibaigusios JAV oro misijos vadas teigia, kad misijų metu vykstančiose pratybose visuomet mokomasi kautis mažesnėmis pajėgomis prieš didesnes.
„Pagal tokius scenarijus kaunamės keturiese prieš šešis, arba dviese prieš šešis. Mūsų pilotai visada stoja prieš gausesnį priešą, kad patirtų didesnį iššūkį. Todėl kai mums tenka pasivyti ir atpažinti bet kokį lėktuvą, mums tai – lengvas žaidimas“, – sako pašnekovas.
JAV karius pakeitęs ir šiuo metu Lietuvos oro erdvę saugantis Danijos kontingentas tai daro jau šeštą kartą. Danijos karinių oro pajėgų kontingento vadas pulkininkas leitenantas Casperas Boerge'as Nielsenas pastebi pokyčių, susijusių su geopolitinėmis įtampomis regione.
„Pirmąjį kartą misijoje Lietuvoje buvome prieš 14 metų, netrukus po Baltijos šalių įstojimo į NATO, taigi turime daug patirties. Ko gero, galime sakyti, kad dabartinė misija yra šiek tiek kitokia. Tačiau taip yra ne operaciniu lygmeniu, nes mūsų užduotys tos pačios kaip ir anksčiau, skirtumų matyti politiniu lygmeniu. Misijai turėsime sutelkti daugiau dėmesio nei anksčiau. Tai sakydamas, turiu galvoje įtampą, susijusią su pagrindinėmis šalimis. To anksčiau nebuvo.
Kadangi Danija yra Baltijos kaimynė, mums tenka daug skraidyti virš pietinės jūros dalies. Mūsų kasdieniai darbai iš esmės nesiskiria nuo to, ką darysime oro policijos misijoje Lietuvoje“, – pasakoja C.B.Nielsenas.
