NATO padalinio vadas: apie „Rail Baltica“, Klaipėdos uostą bei Švedijos ir Suomijos narystę

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos NATO įkūrė NFIU padalinius aštuoniose rytinio flango valstybėse – nuo Rumunijos iki Estijos.

Jų užduotis – tarpininkauti užtikrinant sąveiką tarp nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų, prisidėti prie sąjungininkų pratybų ir mokymų bei palaikyti ryšį su vadavietėmis.

– Pastaruoju metu viena iš labiausiai aptariamų temų Lietuvoje buvo NATO buvimo Baltijos šalyse stiprinimas – perėjimas nuo batalionų prie brigadų. Ar, Jūsų, kaip NFIU vado, nuomone, Lietuvos infrastruktūra yra pasirengusi priimti šį pokytį?

– Visų pirma, nemanau, kad jau iš tikrųjų sutarta, jog NATO turėtų pereiti nuo bataliono prie brigados lygmens. Žinau, kad vyksta diskusijos, bet, kiek suprantu, oficialaus susitarimo dėl to dar nėra. Madride, birželio pabaigoje, dėl to gali būti priimtas sprendimas, taigi – pamatysime.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Peteris Nielsenas

Žvelgdamas į infrastruktūrą Lietuvoje, pastebiu, kad jūs tikrai labai norite suteikti reikiamas bazes, poligonus, kad atvykstantys daliniai galėtų čia būti, todėl dabar statote dar tris bazes, kiekvienoje kurių gali tilpti iki aštuonių šimtų žmonių.

Reikia ne tik statyti jas, tačiau išspręsti ir kitą sunkumą, nes, kai yra daugiau tarptautinių dalinių, tada Lietuvos daliniams sunkiau nuvykti į poligonus, todėl jiems taip pat turėtų būti vietos, kur jie galėtų vykdyti savo mokymus.

– Neseniai buvo paspartintas Rūdninkų poligono įrengimas. Jeigu būtų priimtas sprendimas didinti sąjungininkų karių skaičių nuo bataliono iki brigados, jis atliktų svarbų vaidmenį, tiesa?

– Sakyčiau, kad jei bus pereita prie brigados lygmens, bus net ir dar didesnis pratybų vietų poreikis, nei naujasis poligonas galėtų sutalpinti. Mano supratimu, jis palengvins dabartinės padėties naštą, bet jei sąjungininkų buvimas bus pakeltas iki brigados lygmens, nesu visiškai tikras, ar jo ir to, kas yra dabar, pakaks.

Tai taip pat priklausys nuo to, kaip ta brigada bus suformuota – ar joje bus lietuvių batalionas, ar tai bus trys tarptautiniai batalionai, ir kada ji atsiras. Greičiausiai ji būtų kuriama palaipsniui.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./JAV kariai atvyko į Lietuvą

– Įsivaizduokime, kad Madride bus priimtas politinis sprendimas, kad mes pereiname nuo batalionų prie brigadų. Kokie yra trys svarbiausi dalykai, kurių reikia Lietuvai, kad būtų galima atlikti tokius pokyčius?

– Pirmiausia – bazės. Reikia, kad kariai turėtų kur miegoti, dirbti ir treniruotis, taip pat turi būti kur laikyti amuniciją. Vietos miegoti, treniruotis ir laikyti amunicijai – sakyčiau, kad tai yra trys svarbiausi dalykai.

Matėme, kad dabar čia esantis batalionas su atvykusiu pastiprinimu atsivežė daug šaudmenų, kurie jiems būtų reikalingi pirmajam kovos laikotarpiui, o tai yra šimtai jūrinių konteinerių. Jei būtų atvežta brigada, tai būtų visiškai kitas kiekis.

Be to, šaudmenų laikymo vietas reikia įrengti, jas reikia saugoti ir negalima visų šių konteinerių sudėti į vieną didelę krūvą, tarp jų turi būti tarpai, kuriuose – HESCO bastionai, kad jei vienas sprogtų, nesprogtų kiti.

Lietuvos kariuomenės nuotr. /Į intermodalinį terminalą Kaune atgabenta JAV karinė technika

– Bazės yra vienas dalykas, o keliai, geležinkeliai – kitas, tiesa?

– Taip. Paprastai kariniai vienetai juda dviem būdais – yra taktinis judėjimas ir strateginis judėjimas. Taktinis judėjimas yra tada, kai jie vykdo kovą ir juda iš vieno mūšio į kitą nedideliais atstumais. Paprastai daliniai juda koviniais junginiais ir juda keliais.

Tačiau prieš tai jie turi atlikti strateginį judėjimą, o tai yra judėjimas iš JAV, iš Europos, atvykimas čia, į Lietuvą, o į Lietuvą galima patekti trimis būdais.

Yra jūra – Klaipėdos uostas, yra keli oro uostai ir bazės, kur gali nutūpti dideli lėktuvai ir iškrauti daug krovinių vienu metu. Taip pat yra judėjimas sausuma, kuris vyksta keliais ir geležinkeliais.

Geležinkeliai yra labai svarbūs kariniam mobilumui, todėl labai džiaugiamės, kad dabar atidaromas intermodalinis terminalas Kaune, kuriame įrengtos rampos, kad traukiniai iš Vakarų ir Vidurio Europos galėtų be sustojimo atvykti tiesiai į Lietuvos vidurį – Kauną, o iš ten technika judėtų konvojais į bazes.

– Amerikiečių atsargos generolas Benas Hodgesas duodamus interviu mums neseniai pabrėžė „Rail Baltica“ svarbą ir teigė, kad šį projektą reikia kuo greičiau užbaigti.

– Būtent, visiškai sutinku. Manau, kad „Rail Baltica“ reikia spartinti, kiek tik įmanoma, nes jis sujungs tris Baltijos šalis, pasieks Rygą ir Taliną. Taip pat reikia atšakų Lietuvos viduje – nuo Kauno iki Klaipėdos, nuo Kauno iki Vilniaus, iki Šiaulių ir toliau iki Rygos, tai yra labai svarbu.