Lietuvos žurnalistai su R.Baueriu, Aljanso Karinio komiteto, kuris teikia rekomendacijas NATO strateginiams vadams ir kurį sudaro valstybių narių kariuomenių vadai, pirmininku, susitiko ketvirtadienį Briuselyje mūsų šalies nuolatinėje atstovybėje NATO.
Jis pasakojo, kad rengiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui planuojama operatyvizuoti atgrasymo ir gynybos strategiją.
Reakcija į karą
R.Baueris priminė, kad darbas dėl naujos Aljanso karinės strategijos prasidėjo 2018 metais.
Tą paskatino 2014 metų įvykiai – Krymo aneksija.
Nors Rusija tuomet formaliai tebebuvo Aljanso partnerė, pasak Karinio komiteto vadovo, nauja karinė strategija buvo paremta faktu, kad rusai ir teroristinės grupuotės yra dvi grėsmės, su kuriomis susiduria NATO.
Darbas dėl minėtos strategijos baigtas 2019 metais. Toliau dirbta prie atgrasymo ir gynybos strategijos.
Dar viena strategija, tik nukreipta į 20 metų perspektyvą, buvo paremta tuo, ką reikia daryti norint atremti minėtas grėsmes žvelgiant į demografinius, technologijų ir kitokius pasikeitimus.
Kai Rusija 2022 metais užpuolė Ukrainą, NATO esą galėjo ir sureagavo greitai.
R.Baueris priminė, kad vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui pavaldžių pajėgų skaičius buvo padidintas maždaug nuo 4 tūkst. iki daugiau kaip 40 tūkst.
-
NATO ruošiasi kovoti su Rusija prie savo sienų: jokios okupacijos rizikos
-
„To anksčiau nėra buvę“: NATO parengė detalius Baltijos šalių gynybos planus
-
Vokietijos divizijos vadas: lietuvių ir vokiečių pratybos padės pažinti NATO rytų flangą
-
Naujus NATO gynybos planus G.Landsbergis vadina reikšmingu žingsniu į priekį
-
Žinia iš Briuselio – NATO grįžta prie ištakų: nuo akcento į politinius klausimus prie karinių reikalų
„Tai savaime buvo milžiniškai svarbus signalas, kad mes galime praktiškai atsakyti į tai, ką rusai padarė Ukrainoje. Neįsitraukdami į konfliktą Ukrainoje – tai politinių sprendimų dalis NATO.
Tada mes Madride – viršūnių susitikime praėjusių metų liepą – nusprendėme, kad palei rytinį flangą sukursime kovines grupes. Šios grupės buvo naujos pozicijos dalis ir tai reiškia, kad valstybių vadovai Madride nusprendė sukurti 8 įgalintus batalionus (dydis kiek skiriasi, bet batalioną sudaro nuo 750 iki 1000 karių). Įgalinimas yra logistika, oro gynyba, inžinerija“, – aiškino NATO Karinio komiteto vadovas.
NATO priešakinės pajėgos nuo 2016 metų yra Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.
Taip pat jie – ir kitose NATO rytinio flango valstybėse: Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje.
Aljanso priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Lenkijoje – JAV, Slovakijoje – Čekija, Bulgarijoje – Italija, Rumunijoje – Prancūzija. Vengrijoje vadovauja pati šalis.
Tačiau savo karius yra atsiuntusios daugiau NATO valstybių. Tarkime, tarp mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkių narių, be vokiečių, yra olandai, kroatai, belgai, čekai, norvegai.
„Taip pat buvo sprendimas, kad jeigu indikacijos ir įspėjimai, sakykime, žvalgyba, parodo, kad rusai juda mūsų sienų link, grėsmė didėja, tada mes galime nuspręsti padidinti kovinės grupės dydį nuo bataliono iki brigados. Su viskuo, ko brigadai reikia“, – pažymėjo jis.
Kartu pridūrė, kad tam reikia galvoti ir apie brigadai reikalingos medžiagos, amunicijos, atsargų ir panašiai skyrimą.
Kas planuojama?
Vilniaus NATO viršūnių susitikime, R.Bauerio teigimu, norima parodyti, kad mechanizmas veikia.
Esą bus pademonstruota, kad kai kuriose šalyse kovines grupes galima padidinti nuo bataliono iki brigados.
Kaip pastebėjo admirolas, visi supranta, kad tam reikia laiko. Nes, nors visi sprendimai yra svarbūs, kitas dalykas – jų įgyvendinimas.
„Ir tai sunku, nes tada valstybės turi atsiųsti karius, sandėliuoti amuniciją, atsivežti transporto priemones, vykdyti pratybas ir pan. O priimančios valstybės turi užtikrinti, kad visi tie kariai turės lovą, dušą, tualetą, galės sportuoti, laikyti savo transporto priemones, amuniciją, vykdyti pratybas toje šalyje.
Taigi yra priimančios valstybės parama, kas yra svarbu siekiant užtikrinti, kad kariai turi tai, ko jiems reikia“, – pažymėjo NATO Karinio komiteto vadovas.
Kartu R.Baueris sakė, kad Aljanso valstybės nagrinėja dokumentus dėl vadinamųjų NATO regioninių planų, kuriuos praėjusį penktadienį pateikė vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.
Visų pateiktų dokumentų apimtis – daugiau kaip 4 tūkst. puslapių.
„Taigi yra daug detalių ir tai yra apie regioninius planus, kas reiškia, ką kariniais terminais turi daryti iš esmės būnant efektyviu atgrasyme ir gynyboje skirtinguose regionuose“, – kalbėjo NATO Karinio komiteto vadovas.
NATO planavime skiriami trys regionai. Centriniam, kuriam priklauso ir Lietuva, vadovaujama iš Briunsiumo Nyderlanduose.
Pietų ir Rytų regiono NATO Jungtinių pajėgų vadavietė yra Neapolyje.
Šiaurės-Vakarų regionui vadovaujama iš Norfolko JAV Virdžinijos valstijoje.
„Tie trys regioniniai planai dabar yra gauti. Tada mes sulaukėme dokumento, kuris vadinasi „Jėgos struktūros reikalavimai“. Jame kalbama apie pajėgumus, kurių reikia, kad iš tiesų būtų įgyvendinti tie planai.
Ko reikia visose srityse – sausumoje, jūroje, ore, kosmose ir kibernetikoje. Kokių pajėgumų, vienetų reikia: lėktuvų, povandeninių laivų, fregatų, brigadų, divizijų, dronų ir pan., kad būtų galima įgyvendinti tuos regioninius planus“, – dėstė R.Baueris.
Anot jo, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Aljansas kalbėsis su valstybėmis narėmis apie tai, kaip jos galėtų prisidėti prie bendrų pajėgumų vystymo.
„Neprašysime Lietuvos suteikti NATO lėktuvnešį, nes tokią galimybę dabar turi tik kelios valstybės. Jeigu mums to reikės daugiau, mes paprašysime šalies, kuri tai jau turi. Tas pats su amfibijų pajėgomis, branduoliniais povandeniniais laivais – Aljanse jau yra formali specializacija.
Mes iš esmės tikimės, kad valstybės darys tai, dėl ko sutiko: jog įsigys pajėgumus, dėl kurių sutarėme, kad joms reikia turėti ir prisidėti. Visos valstybės turi tai daryti“, – akcentavo NATO Karinio komiteto vadovas.
Jis pažymėjo, kad tam, jog kolektyvinės gynybos principas veiktų, labai svarbu, kad visi prie to prisidėtų.
Trečias svarbus klausimas – dėl efektyvaus vadovavimo skirtinguose regionuose.
Kolektyvinė gynyba
Dėl šių dalykų politikams bus pateikta karinė rekomendacija. Dėl to sprendimas bus priimtas Šiaurės Atlanto Taryboje.
Jeigu valstybės narės sutiks, R.Baueris sakė, kad po Vilniaus viršūnių susitikimų prasidės darbas dėl darbų įgyvendinimo.
Jo nuomone, reaguojant į Rusijos agresiją NATO reikia grįžti prie kolektyvinės gynybos.
Tačiau jis nurodė, kad Aljanse būta nuomonės, kad jeigu kyla problema, kažkas ateis išgelbėti.
Karininkas priminė, kad yra net tik 5 NATO sutarties straipsnis, numatantis, jog vienos iš sąjungininkių užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu, bet taip pat ir 3-iasis.
Šis NATO sutarties straipsnis nurodo, kad valstybės narės savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų bei kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
Esą daug valstybių pamiršo apie tai.
„Dabar reaguodami į tai, ką padarė rusai, mes turime persiorientuoti į kolektyvinę gynybą. Ir tam mes turime turėti tuos planus. Tam reikia daugiau personalo aukščiausiame pasirengimo lygyje, nes krizių atsako operacijose buvo savalaikiškumas (Ar einame į Afganistaną, ar ne? – galėjome apie tai Šiaurės Atlanto Taryboje kalbėti mėnesius. Kiek daug karių? Kuriam laikui? Kokia yra užduotis? Viskas buvo diskusija ir sprendimas), – komentavo NATO Karinio komiteto vadas.
– Jeigu Vladimiras Putinas nuspręs užpulti NATO, jis nepaskambins mums ir nepasakys: „Ar sutinkate, jeigu užpulsiu jus kitą mėnesį?“ Būtų gražu, bet neįtikėtina, kad jis padarys tai. Dėl to reikia būti pasiruošusiems tam, kad galėtume atsakyti į tokio pobūdžio ataką.“
Tiesa, R.Baueris pabrėžė, kad žvalgybos duomenys iš karto parodytų, jeigu Rusija pradėtų telkti karinius pajėgumus prie NATO sienų. Lygiai kaip ir prieš karą Ukrainoje. Tad netikėto puolimo negali būti, nebent tai būtų raketų ataka.
15min žurnalistės vizitą Briuselyje apmoka Užsienio reikalų ministerija. Įtakos turiniui tai neturi.
