63 metų žilaplaukis politikas yra antras pagal rangą NATO pareigūnas, turintis svarius įgaliojimus kalbėti viso aljanso vardu.
Tačiau įgaliojimai reiškia ir griežtus apribojimus, dėl kurių M.Geoana pareiškimai eiliniam žiūrovui ar skaitytojui gali pasirodyti aptakūs. Jis turi kalbėti taip, kad atspindėtų visų 30 NATO šalių interesus ir tik tai, kas jau sutarta. Šalia to prisideda specifiniai diplomatiniai ir kariniai terminai, kurių prasmei atskleisti reikia papildomų žinių.
15min greta interviu pateikia jo kontekstą ir interviu analizę. Ši analizė parengta po trijų interviu su pareigūnais, dalyvaujančiais procesuose ir sutikusiais kalbėti su anonimiškumo sąlyga.
Interviu temos
- Lietuvos siekis turėti NATO brigadą
- Turkijos veto Švedijos ir Suomijos narystei
- NATO paramos Ukrainai ribos
- Galimas NATO įsitraukimas į Ukrainos uostų deblokavimą
- Situacija karo fronte ir galima karo baigtis
– Kiek tikėtina, kad NATO Madrido viršūnių susitikime batalionus Baltijos šalyse išplės iki brigadų?
– Diskusijos dėl naujos kartos NATO laikysenos rytiniame flange tęsiasi. Mūsų gynybos ministrai susitiks birželio viduryje ir priims politinį sprendimą šiuo klausimu. O mūsų vadovai sprendimą priims Madride.
Nedarydamas išankstinės išvados, nes tai turi nuspręsti lyderiai, galiu pasakyti, kad pereisime prie naujos kartos (priemonių).
Buvau čia prieš penkerius metus, buvau čia prieš tris mėnesius, kai minėjome Lietuvos kovinės grupės penktąsias metines. Taip mes reagavome į neteisėtą Krymo aneksiją. Dabar Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą rodo, kad Rusija yra nenuspėjama ir pavojinga valstybė Europos saugumui, todėl priimsime atitinkamus sprendimus.
Šiuo metu, kai kalbamės, pirmą kartą aktyvavome NATO reagavimo pajėgas, NATO danguje ir jūrose patruliuoja šimtai naikintuvų ir laivų.
Tikimės, kad netrukus prie mūsų gretų prisijungs Švedija ir Suomija ir vėl padidins Baltijos jūros saugumą. Galima tikėtis tvirtos daugiadimensinės, ne tik sausumos, jūros ir oro, bet ir kibernetinės bei kosmoso, naujos oro ir priešraketinės gynybos sistemų architektūros, išankstinio įrangos dislokavimo, daugiau bendrų pratybų.
Taigi galiu pasakyti, kad bus ne tik kiekybė, kurios poreikį aš suprantu, bet ir kokybė, nuoseklumas ir tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje.
Ką tai reiškia
- Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad kiekvienoje iš šių šalių dislokuotus tarptautinius batalionus pakeistų brigados – triskart didesni kariniai daliniai, kuriuose gali būti apie 5 tūkst. karių. M.Geoana savo atsakyme sąmoningai neminėjo žodžio „brigada“ – tai rodo, kad sutarimo dar nėra. Šiuo metu pasiūlymus derina karinis NATO sparnas, vėliau sprendimai bus pateikti ministrams ir valstybių vadovams. Baltijos šalys sako, kad tokio dydžio daliniai būtini Rusijos atgrasymui ir gynybai nuo jos agresijos. Idėjos kritikai svarsto, kad Rusija Ukrainoje jau nusilpo, todėl didesni daliniai rytuose nebūtini, be to, gali stigti pajėgumų tokiems daliniams. Intensyvios derybos gali vykti iki pat Madrido susitikimo, kuris vyks birželio pabaigoje. Greta strateginės koncepcijos atnaujinimo tai bus vienas iš svarbiausių viršūnių susitikimo sprendimų. Priėmus politinį sprendimą pats brigadų dislokavimas dar gali užtrukti vienus ar kelerius metus.
– Kokie yra svarbiausi faktoriai diskusijose: ar tai labiau susiję su politiniais išskaičiavimais ir politine valia, ar labiau su sąjungininkių šalių galimybėmis skirti daugiau karių Baltijos šalims?
– Prieš prasidedant karui NATO pradėjo naujos kartos gynybos planavimą. Kaip žinote, mes aktyvavome laipsniško reagavimo planus kiekvienai rytinio flango šaliai nuo Baltijos šalių iki Turkijos. Juos pakeis nauja planų grupė, pagrįsta atgrasymu ir gynyba visoje euroatlantinėje erdvėje. Taigi pereiname prie kitokios gynybos planavimo kokybės, jei norite, prie kitokios gynybos filosofijos rytiniame flange. Norime, kad Rytų flange ar bet kurioje kitoje Aljanso dalyje būtų užtikrintas tvirtas, nuoseklus, lankstus ir tvarus buvimas.
Kartais, kai kalbuosi su mūsų draugais ir sąjungininkais iš rytinio flango, sakau jiems: tai labai svarbu, mes tai darysime, bet taip pat turime užtikrinti, kad mūsų požiūris būtų 360 laipsnių ir kad turėtume pakankamai išteklių visai NATO teritorijai ginti.
Esu įsitikinęs, kad rasime tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio daryti daugiau ir turėti daugiau, mes tai darysime, ir darysime tai tvariai, kad įsitikintume, jog Madride prisiimti įsipareigojimai bus ilgalaikiai. Visiškai pasitikiu sąjungininkų išmintimi ir vienybe šiuo klausimu.
Ką tai reiškia
- Detalės apie NATO gynybos planus yra įslaptintos, tačiau prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje jau buvo paskelbtas esamų planų aktyvavimas – pajėgų valdymui didesni įgaliojimai buvo suteikti NATO karinei vadovybei. Atnaujinami ir patys kariniai planai, didesnį dėmesį skiriant ne atgrasymui, o gynybai. Tai reiškia ir didesnę kiekybę, ir didesnę kokybę. Tvarumo akcentavimas NATO pareigūno kalboje susijęs su ištekliais – vienos brigados dislokavimas rotacijos pagrindu reiškia, kad realiai reikia turėti tris parengtas brigadas.
– Išreiškėte lūkesčius, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos bus patvirtintos. Turkijos prezidentas Erdoganas kartoja, kad jis vis dar nepatenkintas Suomijos ir Švedijos atsakymais į Turkijos prašymus. Kiek esate įsitikinęs, kad Madride Turkija atšauks savo prieštaravimus?
