Viešumą informacija apie tai, kad „Homanit Lietuva“ Pagiriuose Vilniaus rajone įsigijo dalį „Pagirių šiltnamių“ teritorijos ir statys gamyklą, kurioje gamins medienos drožlių (plaušo) plokštes, pasiekė pernai gruodį.
Jau tuomet Pagirių bendruomenės atstovai turėjo klausimų ir priekaištų verslininkams bei valdininkams, teigta, kad jiems trūksta informacijos.
Apie gyventojų bendruomenių priekaištus dėl gamyklos skaitykite čia ir čia.
Pasigedo dialogo
Iš dalies tai nepasikeitė iki šiol. Kaip sakė Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas, Pagirių bendruomenės „Gluosnis“ tarybos narys Vytautas Vyskupaitis Seime surengtoje spaudos konferencijoje, apskritai apie „Homanit“ atėjimą į Lietuvą buvo kalbama jau nuo 2018 m. vasario. Per tą laiką esą valstybinės institucijos kartu su bendrove padarė daug.
Kaip pavyzdį V.Vyskupaitis mini teritorijos, kur planuojama statyti gamyklą ir kuri priklauso Pagirių vandenvietės apsaugos zonai, mažinimą, buvo daug judesių ir dėl infrastruktūros, kelių tiesimo.
„Buvo priimta daug įvairių sprendimų, tačiau bendruomenė apie tai buvo informuota tik 2020 metų gruodžio 2 dieną ir pastatyta, taip sakant, prieš faktą. Žinutė buvo tokia – „Homanit“ ateina, mes jau susitarėme, gamykla stovės čionai, kelius tiesime čionai. Į klausimus, ar gali būti alternatyvų, kodėl vandenvietė mažinama, kiti ekologiniai klausimai, atsakymai buvo nutylimi. Bendruomenei kilo daug klausimų.
Turime dabar prokuratūros kreipimąsi į Administracinį teismą dėl vandenvietės naikinimo, daug išsiaiškinta procedūrinių pažeidimų tiesiant kelius, dėl valstybinių investicijų į tuos projektus. Klausimas kyla toks: jeigu valstybė skiria dėmesį vien investuotojui, kur lieka bendruomenė?“ – kalbėjo V.Vyskupaitis.
Buvo priimta daug įvairių sprendimų, tačiau bendruomenė apie tai buvo informuota tik 2020 m. gruodžio 2 d. ir pastatyta, taip sakant, prieš faktą.
Jis įsitikinęs, kad bendruomenė „lieka paraštėse“.
Priekaištai dėl ekologijos
„Gamykla nėra ekologiška, ji pakeis mūsų gyvenvietės ekologinę situaciją į blogesnę pusę. Mes turėsime blogą situaciją eismo prasme, apsunkintą įvažiavimą į Pagirius dėl infrastruktūrinių pakeitimų.
Bendruomenė susiduria su didžiulėmis problemomis, o kaip tas problemas spręsti, niekas nekalba – mes pastatomi prieš faktą. Kodėl valstybinės institucijos elgiasi taip, lyg gyventojai neturėtų teisės į savo gyvenamąją vietą?“ – piktinosi Pagirių gyventojas.
V.Vyskupaitis taip pat teigė, kad liepą „Homanit Lietuva“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) dėl ekonomikai svarbaus projekto statuso suteikimo. Tai esą gali reikšti, kad projektas gautų nuolaidų – galbūt mokestinių palengvinimų gaunant statybos leidimus ir pan.
„Kaip suprantu, net dėl investicijų į infrastruktūrą vėl kažkur lyg ir kalbama, bet vėl nutylima, kiek bus pagerinta gyventojų gerovė. Kodėl toks tylus nuolaidžiavimas investuotojui, o bendruomenė vėl lieka paraštėse?“ – klausė bendruomenės atstovas.
Atsakymų nesulaukia
Anot jo, bendruomenė kreipėsi į EIM, Vilniaus rajono savivaldybę, bandė gauti atsakymą, kad jeigu tai ekonomikai svarbus projektas, ar bendruomenė iš jo turės naudos. Tačiau atsakymų nesulaukė.
V.Vyskupaitis skundėsi, kad Vilniaus rajone Pagirių bendruomenė yra užmiršta, mokykla perpildyta, muzikos mokykla dūsta ir negali priimti tiek vaikų, kiek būtų norinčių. Parkai apleisti, žolė nešienauta. Esą viskas buvo surašyta minėtoms institucijoms.
Jis teigė girdėjęs gamyklos statytojų pažadą, kad dirbama bus tik darbo valandomis, ne ištisą parą. Tačiau gamyklos lokacija yra beveik miestelio centre, nuo mokyklos vos 300 metrų, muzikos mokyklos – 400 metrų. O artimiausi namai vos per 50 metrų, bet sanitarinės apsaugos zonos išlaikomos.
„Dėl gamyklos veiklos buvo priimami vieni sprendimai. Kai bendruomenė pradėjo nagrinėti situaciją, sprendimai buvo priimti geresni. Kalbama apie smulkinimą uždaroje teritorijoje, garso sieneles ir t. t. Mus neramina, kad kai kurios taršos normos, duomenys yra ribiniai“, – kalbėjo V.Vyskupaitis.
Jis teigė, kad bendruomenė nenorinti suformuoti nuomonės, kad jie nepasitiki gamykla. Vis dėlto priekaištai, kad su jais bendraujama per mažai, esą nėra laužti iš piršto.
Teigia nesutariantys tik su viena bendruomene
Tačiau „Homanit Lietuva“ atstovai turi kitą nuomonę. Bendrovės direktoriaus Andriaus Ostrausko pateiktame komentare 15min teigiama, kad su Pagirių bendruomene palaikomas nuolatinis ryšys ir esą su didžiąja tos bendruomenės dalimi yra sutariama.
„Homanit“ aktyviai bendradarbiauja su Pagirių gyventojais, o su Vilniaus rajono savivaldybe pasirašyta paramos sutartis dėl gyvenvietės Šiltnamių gatvės sutvarkymo. Taip pat bendrovė prie Pagirių gimnazijos įrengs nuovažas, kad tėvai galėtų saugiai išleisti vaikus, bendrovė remia ir Pagirių darželį, seniūniją, Vaidotų parapiją, yra pasirengusi ir toliau formuoti gerąją verslo ir bendruomenių santykių praktiką.
Pasipriešinimo „Homanit“ veikla sulaukia tik iš Vytauto Vyskupaičio atstovaujamos organizacijos. Deja, ji, priešingai nei likusi Pagirių bendruomenės dalis, nelinkusi konstruktyviai bendradarbiauti“, – priekaištą iš savo pusės V.Vyskupaičiui išsakė A.Ostraukas.
Jo teigimu, bendraudami su Pagirių gyventojais, bendrovės atstovai supranta, kad tam tikros abejonės gali kilti, nes daugelį metų žmonių gyveno šalia šiltnamių teritorijos, kurioje buvo įrengta ir mazutu kūrenama daugiau nei 200 megavatų galingumo katilinė, o visas transporto srautas vyko pagrindine gyvenvietės Šiltnamių gatve. Tačiau esą visa tai liko praeityje.
Pasipriešinimo „Homanit“ veikla sulaukia tik iš V.Vyskupaičio atstovaujamos organizacijos. Deja, ji, priešingai nei likusi Pagirių bendruomenės dalis, nelinkusi konstruktyviai bendradarbiauti.
Vardija projekto pokyčius
„Homanit“ labai rimtai ir atsakingai žiūri į šitą projektą. Todėl skiriame didžiules lėšas tam, kad gyventojams nekiltų nepatogumų. Todėl vien į oro ir nuotekų filtrus investuojame 12 mln. eurų. Ir tai bus patys moderniausi ir efektyviausi iš šiuo metų gaminamų filtrų.
Kad gyventojams netrukdytų triukšmas, keičiame tipinius sprendimus ‒ gamybos procesus perkeliame iš lauko aikštelių į gamyklos vidų. Logistiką suplanavome taip, kad žaliavos bus atvežamos bei gaminiai išvežami tik darbo valandomis nuo 7 iki 19 val. Gamyklos teritorijoje lauko technika irgi dirbs tik tokiu metu. Šiuos pokyčius numatėme paisydami bendruomenės interesų, – pažadus žarsto A.Ostraukas.
– Esu įsitikinęs, kad gamyklai pradėjus veikti, gyventojų nerimas netruks išsisklaidyti. Jau patvirtinti projektai numato esmingą gyvenvietės infrastruktūros gerinimą ir sutvarkymą, be to, čia atsiras apie 440 naujų darbo vietų, kuriose bus mokamas atlyginimas maždaug 50 proc. didesnis nei Vilniaus rajono vidurkis. Tai suteiks stiprų teigiamą impulsą Pagirių ir gretimų gyvenviečių bendruomenėms.“
Šiuo metu bendrovė tvirtina laukianti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos patvirtinimo. Jau šį rudenį norima pradėti statyti tyrimų ir plėtros centrą bei administracinį pastatą su sandėliu. Jeigu sėkmingai baigsis PAV procesas ir bus gautas statybos leidimas, planuojama, kad gamykla būtų pastatyta iki kitų metų IV ketvirčio.