Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 07 23

Nauja interesų deklaravimo tvarka: aiškumo pasigedo ir prezidentūra, ir STT

Birželio pabaigoje Seimui priėmus naują Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakciją, sąrašas duomenų, kuriuos tarnautojams ar politikams reikia deklaruoti privalomai, susitraukė, atsirado daugiau vietos interpretacijai. Pavyzdžiui, dabar politikai, manantys, kad interesų konflikto nėra, galės nedeklaruoti sandorių. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kuris ir inicijavo naują tvarką, pirmininkė Guoda Burokienė sako, kad sandorius, kurie viršys 3000 eurų, vis tiek reikės deklaruoti, tačiau sutinka, kad įstatyme atsirado nevienareikšmiškai suprantamų sąvokų.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl laikinojo VTEK vadovo paskyrimo aplinkybių
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, dirbantieji valstybinėje tarnyboje privalėjo nurodyti konkrečius savo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis. Tarp jų – dovanas, brangesnes nei 150 eurų, narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose, fonduose, sandorius, kurių vertė didesnė negu 3000 eurų.

Esminė sąvoka – privatūs interesai

Įstatyme apibrėžta sąvoka „privatūs interesai“ deklaruojant informaciją nebuvo reikšminga. Dabar ji tapo esminė.

Pagal naują tvarką, valstybės tarnybos darbuotojai privalomai turės nurodyti tik dalį duomenų – darbovietes, pareigas, dalyvavimą juridinių asmenų veikloje, kai tai turi lemiamą įtaką jų veiklai. Kitą dalį privalės nurodyti tik tuomet, jeigu bus ar galės rastis privatus interesas. O ši sąvoka – paini.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Valstybės tarnyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Valstybės tarnyba

Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas tam deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

„Ši sąvoka pati savaime nėra nauja – ją galima rasti ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, tačiau naujojoje įstatymo redakcijoje jos apibrėžimas kiek skiriasi“, – nurodė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė spaudai ir duomenų apsaugos pareigūnė Eglė Ivanauskaitė ir paragino šiuo klausimu konsultuotis su Seimo komitetu.

Reikės deklaruoti „moralinę skolą“

Komiteto pirmininkė G.Burokienė, paprašyta paaiškinti, kas yra „moralinė skola“ nurodė, kad tai – paslauga. Ji nepaneigė, kad tai – subjektyviai suprantama sąvoka.

„Etikos kodeksas visas, galima sakyti, subjektyvus. Bet yra labai aiškios politikų elgesio kodekso normos, ir reikia į jas atsižvelgti. Na, žmogus turi sąmoningai deklaruoti. Tikime žmonių sąmoningumu“, – 15min komentavo ji.

G.Burokienė teigė, kad ir pagal dabartinę tvarką sandorius, kurių vertė didesnė negu 3000 eurų, deklaruoti reikės. Esą nebereikės tų, kurie menkesni.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė

„Viso įstatymo projekto esmė – valstybė turi teisę žinoti. Deklaruoti reikia tik tuos interesus, tuos sandorius iki 3000 eurų, kurie liečia tavo viešus ir privačius interesus. O nuo 3000 eurų, aišku, visus. Jeigu nusipirkai šaldytuvą už 2500 eurų, tai tikrai niekaip [...] nedarys įtakos nei tavo privatiems, nei viešiems interesams. Bet tokius irgi reikėdavo deklaruoti“, – dėstė Seimo narė.

„Tuo labiau bus rizikos valdymo sistema, kuri [...] jeigu matys, kad kažkas nedeklaruota, primins“, – pridūrė G.Burokienė, teigdama, kad sistema bus naudinga užmaršuoliams.

VTEK neskuba aiškinti, kas yra lemiama įtaka

Įstatyme atsirado anksčiau jame nefigūravęs apibrėžimas „lemiama įtaka“ – dirbantieji valstybės tarnyboje privalės deklaruoti duomenis apie savo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio juridinius asmenis, kurių veiklai jie turi lemiamą įtaką.

Kas ta lemiama įtaka?

„Jeigu turi kažkokių akcijų ir dukterinėse įmonėse, ne tik tiesioginėje įmonėje, turėsi deklaruoti. Jeigu turi daugiau nei 50 proc., kur turi lemiamą balsą, kur galėtum daryti įtaką“, – paaiškino G.Burokienė ir pažymėjo, kad akcijas, kad ir koks jų dydis, darbuotojai privalo deklaruoti ir dabar.

„Akcijas deklaruoti reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tas gerai, kad toje rizikos valdymo sistemoje, VTEK'as galės matyti ir tai, kas deklaruota VMI, ir kas VTEK. Jeigu VMI yra deklaruota, VTEK deklaruoti nereikės“, – nurodė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ VTEK
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ VTEK

Savo ruožtu VTEK nesiėmė komentuoti, kas yra lemiama įtaka – esą tai daryti per anksti.

„Nagrinėjant konkrečius atvejus, lemiama įtaka gali turėti įvairių išraiškų – ne tik akcijų pavidalu. [...] Per ateinantį pusmetį VTEK yra įpareigota parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šiandien komentuoti šio įstatymo taikymo praktiką būtų pernelyg skubota.

Naujosios redakcijos įstatymo įsigaliojimas yra numatytas nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos. Per tą laiką VTEK taip pat ketina parengti įvairių rekomendacijų bei gairių, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu. Taigi šiandien komentuoti šio įstatymo taikymo praktiką būtų pernelyg skubota ir galėtų suklaidinti visuomenę“, – atsakyme raštu išdėstė E.Ivanauskaitė.

Aiškumo pasigedo STT

Parengti pavyzdinį deklaruotinų aplinkybių sąrašą anksčiau VTEK pasiūlė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė pažymėjo, kad naujoji deklaravimo tvarka nėra iki galo aiški.

„Pritariam VTEK'o požiūriui, kad turi būti deklaruojami ne šiaip formalūs faktai, bet būtent – privačių interesų konfliktą keliantys faktai. Tačiau [...] reikalingas aiškumas, kas privalo būti deklaruojama. Ir tam, kad asmuo galėtų būti efektyviai traukiamas atsakomybėn, vis dėlto toks labai abstraktus aiškinimas negalėtų būti, nes paskui – teisminiai ginčai ir visa kita.

Dėl tos priežasties mes siūlome suteikti kokiai nors institucijai, pavyzdžiui, VTEK, galimybę tvirtinti pavyzdinį visiems privalomą, skelbiamą, viešai žinomą deklaruotinų aplinkybių sąrašą, kuris galėtų būti detalesnis nei įstatyminis reglamentavimas“, – gegužės 8 dienos komiteto posėdyje pasiūlė ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Kaziliūnaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Kaziliūnaitė

Aiškumo įstatyme pasigedo ir prezidentūra.

Prezidentūra: įstatymas pasitarnaus nesąžiningiems

„Tikrai nemažai gerų dalykų yra, tačiau matom esminį požiūrių skirtumą [...]: įstatymu užprogramuojamas subjektyvumas pačiam žmogui vertinti, ką jis turėtų deklaruoti, ir ko jis neturėtų deklaruoti.

Įstatymu užprogramuojamas subjektyvumas pačiam žmogui vertinti, ką jis turėtų deklaruoti, ir ko jis neturėtų deklaruoti.

Dabartinėje koncepcijoje pagrindinis trūkumas ir skundas – kad turime per daug deklaruojamų duomenų, o po naujos įstatymo redakcijos priėmimo galime turėti situaciją, kad tų duomenų beveik ir neturėsime esminių“, – komiteto posėdžio metu dėstė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Jis pažymėjo, kad pakeitimai neturės įtakos sąžiningai duomenis deklaruojantiems asmenims, bet tiems, kurie turi ką nuslėpti, šis įstatymas esą galės pasitarnauti.

M.Lingė siūlė apsibrėžti didesnę sandorio sumą, kuriai esant deklaravimas būtų privalomas, taip pat prašė praplėsti privalomai deklaruotinų faktų, ryšių, sandorių sąrašą.

Į tai atsakydama komiteto pirmininkė G.Burokienė teigė, kad subjektyvumo problemą padės spręsti kuriamas Privačių interesų registras, o M.Lingė buvo paragintas į kitą komiteto posėdį ateiti su konkrečiais siūlymais.

Komitetas prezidentūros siūlymus atmetė

Gegužės 29-ąją komitetas aptarė prezidentūros siūlomas įstatymo korekcijas, tačiau jų oficialiai neregistravo. Siūlymus perskaitė komiteto pirmininkė.

„Kaip matote, yra [siūlymas] dėl juridinio asmens: siūloma, kad tie, kur turi savo dalį 25 proc., pagal Teroristinį įstatymą (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą – 15min), kažkokioje juridinėje firmoje, turėtų deklaruoti ir tai būtų viešoje deklaracijoje.

Visos garažo bendrijos, sodininkai įeitų. Mes šitą bandėm išspręsti per rizikos valdymo sistemą, kur viskas matosi, tik nesimato visuomenei. Pagrindinis klausimas, kiek visuomenė turi teisės žinoti ir kišti nosį į privatų gyvenimą, ar užtenka, kad žinotų VTEK'as, žinotų valstybė“, – kalbėjo G.Burokienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Lingė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Lingė

Prezidentūra, anot M.Lingės, įsiklausė į komiteto narių ir institucijų nuomonę bei atsisakė ankstesnio siūlymo dėl privalomo didelės vertės sandorių deklaravimo. Tačiau, jo teigimu, pasiūlė įpareigoti deklaruojančius asmenis privalomai atskleisti narystę ir pareigas juridiniuose asmenyse. Esą juk tai – „nuolatinis buvimas“, o ir tokių duomenų viešumas, kaip nurodė M.Lingė, leistų pareikalauti suinteresuoto asmens nusišalinimo.

Ne visi duomenys bus vieši

VTEK Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė nurodė, kad dirbantieji valstybės tarnyboje privalės pranešti apie savo priklausymą juridiniam asmeniui, tačiau duomenys, pavyzdžiui, apie narystę sodo bendrijoje, nebus vieši.

Duomenys apie bendrijų narius nebus viešinami.

„Pagal koncepciją, pagal naująjį įstatymą, kur 10-asis straipsnis kalba apie privačių interesų deklaracijų viešinimą, duomenys apie bendrijų narius nebus viešinami. Jie deklaracijoje turi būti pateikti, mes matysime, tačiau jie nebus viešinami visuomenei, kadangi turi būti saugomi asmens duomenys“, – komentavo VTEK atstovė.

Komitetas bendru sutarimu nepritarė prezidentūros siūlymui dėl privalomo narystės juridiniame asmenyje deklaravimo, tačiau sutarė, kad privačių interesų deklaracijose atsiras informacija apie juridinius asmenis, kuriuose deklaruojantis asmuo, ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, turės daugiau nei 50 proc. turtinio įnašo.

Galutiniame įstatymo variante atsirado apibrėžtis „lemiama įtaka“, bet ne procentinė išraiška. Prezidentė Seimo priimtą įstatymą pasirašė.

Analizuos interesų konfliktų rizikas

Reaguojant į komiteto posėdžiu metu išsakytas mintis apie duomenis, kurie vadovaujantis įstatymu nebus viešinami, 15min paprašė VTEK nupasakoti, kaip veiks kuriami registrai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Ivanauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Eglė Ivanauskaitė

„VTEK šiuo metu steigia deklaravimo procesą palengvinsiantį ir supaprastinsiantį Privačių interesų registrą (PINREG), kuris veiks kartu su Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacine sistema (RIKKIS).

Pastarosios sistemos tikslas – suteikti galimybę VTEK, institucijų ir įstaigų vadovams bei deklaruojantiems asmenims įvertinti deklaruojančių asmenų tarnybinėje veikloje slypinčias interesų konfliktų rizikas ir padėti jas suvaldyti. Pagal sistemoje įvestus kriterijus bus galima nustatyti, kuriems deklaruojantiesiems reikėtų pateikti rekomendaciją, siekiant apsaugoti šiuos asmenis nuo galimų interesų konfliktų.

Interesų derinimo įstatyme numatyta, jog duomenis apie galimas rizikas turės galimybę gauti pats deklaruojantis asmuo bei jo vadovas“, – nurodė E.Ivanauskaitė.

Anot jos, įsigaliojus įstatymui, viešinamų deklaracijų apimtis išaugs.

Turėtų padaugėti viešinamų deklaracijų

„Naujosios redakcijos Interesų derinimo įstatymas numato didesnės apimties deklaracijų viešinimą. Palyginimui: šiuo metu galiojančiame įstatyme yra išvardytas baigtinis sąrašas pareigų, kurias einančių asmenų deklaracijos yra viešos.

Atsižvelgiant į tai, pernai VTEK tinklalapyje buvo viešinamos maždaug 38 proc. deklaravimo pareigą turinčių asmenų deklaracijos (iš viso deklaruoja apie 128 tūkst. asmenų, viešinta atitinkamai 49 tūkst. asmenų deklaracijos).

Įsigaliojus naujajam įstatymui, bus viešinamos visų deklaruojančių asmenų aktualios privačių interesų deklaracijos. Išimtis, kuri galioja ir dabar – asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą“, – nurodė VTEK atstovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Valstybės tarnyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Valstybės tarnyba

Neaktualių deklaracijų neliks

Deklaracija, anot jos, nebebūtų viešinama, kai asmuo nustotų eiti pareigas, dėl kurių atsirado pareiga deklaruoti: „Tokiais atvejais VTEK turėtų gauti asmens prašymą arba pati turėti pagrįstų duomenų, jog asmuo nebeeina atitinkamų pareigų.“

„Deklaracijose taip pat nebus viešinami kitų fizinių asmenų (ne deklaruojančiojo ir ne šio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio) asmens duomenys. Palyginimui: pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kitos sandorio pusės – jei tai fizinis asmuo, – asmens duomenys taip pat neviešinami“, – tikino E.Ivanauskaitė.

Naujoji Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcija įsigalios nuo 2020 metų sausio. Seimas ją priėmė 86 tautos atstovams balsavus „už“, 6 susilaikius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais