„Sklandus ir greitas sąjungininkų pajėgų su karine technika atvykimas į mūsų regioną – vienas svarbiausių atgrasymo politikos elementų. Privalome vystyti karinį mobilumą šalyje, kurti naują infrastruktūrą ir keisti sovietinę geležinkelių infrastruktūrą, kad naujoji būtų pritaikyta ir tinkama naudotis tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Džiugu, kad šiandien turime gerėjančią situaciją ir netrukus Kaune, mums strategiškai svarbioje vietoje, turėsime dar palankesnes sąlygas sąjungininkų judėjimui“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vykdant dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) projektus, kuriems Lietuva gavo Europos Sąjungos finansavimą, bus pradėtas vystyti pirmasis projektas – krovos aikštelės Palemone įrengimas.
Karinio mobilumo Europoje gerinimas priklauso nuo dvigubos paskirties infrastruktūros pritaikymo karinėms reikmėms bei nuo valstybių kariniam tranzitui taikomų procedūrų supaprastinimo ir sinchronizacijos. Ši sritis yra vienas svarbiausių ES-NATO bendradarbiavimo pavyzdžių, kuriam ypatingą dėmesį skiria JAV.
„Džiaugiamės galėdami pasveikinti 1-66 sunkųjį batalioną Lietuvoje – penktąjį JAV kariuomenės šarvuočių batalioną, kuris nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio Lietuvą laiko savais namais. Ypač džiaugiamės būdami pirmuoju kariniu daliniu, kuris naudosis naujuoju intermodaliniu geležinkelio terminalu Kaune, tinkama infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi kariniam mobilumui regione“, – pabrėžė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.
ES Daugiametėje 2021-27 m. finansinėje programoje karinio mobilumo gerinimui visoje Europos Sąjungoje numatyta 1,69 mlrd. eurų. 2021 m. Europos Komisija pirmą kartą kvietė valstybes teikti projektines paraiškas dvigubos paskirties karinį mobilumą gerinančių infrastruktūros projektų ko-finansavimui.
Projektai bus finansuojami pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. CEF). 2022 m. balandžio mėn. ES paskelbė pirmojo teikimo karinio mobilumo projektų atrankos rezultatus: Lietuva gavo didžiausią ko-finansavimo sumą iš visų ES valstybių – viso 73,3 mln. eurų (60 mln. eurų bus skirta „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, 13,3 mln. eurų – geležinkelio krovos aikštelei Palemone).
Statant krovos aikštelę Palemone, bus vykdomi šie darbai: trijų 1435 mm pločio vėžės stoties atvykimo/išvykimo kelių statyba, užtikrinsianti trijų karinės technikos traukinių atvykimą vienu metu; 300 karinės ir civilinės technikos vietų aikštelės statyba; dvigubos paskirties krovos rampų rekonstrukcija; triukšmo sienelių statyba; 1500 m Palemono gatvės ruožo rekonstrukcija.
Tolesni Lietuvos prioritetai gerinant karinį mobilumą bus siejami su tolesniu magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimu nuo Marijampolės Lenkijos sienos link, Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimu, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimu, eismo valdymo tobulinimu geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimu ir pritaikymu kariniams orlaiviams.
Taip pat numatomi kiti kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektai, kurie leistų užtikrinti sąjungininkų pajėgų judėjimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną ir jų paskirstymą į pagrindinius Lietuvos poligonus, bei atitiktų kitus karinio mobilumo poreikius.
