Ateityje planuojama ir daugiau krypčių, galbūt net tiesioginis skrydis į JAV. Tačiau, matyt, daugeliui kyla klausimas, ar nepritrūks reguliariesiems reisams keleivių. Oro uosto administracija, miesto vadovai bei turizmo atstovai nusiteikę optimistiškai.
„Atidaryta „Ryanair“ bazė Kaunui – didelė galimybė, bet kartu ir iššūkis. Siekdami šio tikslo dėjome visas pastangas, tai buvo mūsų strateginis tikslas. Planuojame, kad pasiūlę naujų tiesioginių skrydžių šiemet aptarnausime maždaug 700 tūkst. keleivių. Maksimalus keleivių skaičius, kurį šiuo metu galėtume aptarnauti oro uoste, yra 800 tūkst. Taigi, jei viršysime savo prognozes, reikės pagalvoti apie oro uosto plėtrą“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Reikalavimus įvykdė nesunkiai
Kaune įkurtoje „Ryanair“ lėktuvų bazėje nuolat bus 2 orlaiviai. Kauno oro uoste bus atliekama ir techninė jų priežiūra. Pirmąją Rytų Europoje lėktuvų bazę įkurti Kaune nusprendę „Ryanair“ vadovai Kauno oro uostui kėlė nemažai reikalavimų. Tačiau pagrindinis – sudaryti tokias sąlygas, kad atskridęs orlaivis turėtų galimybes apsisukti per 25 minutes.
Niekam ne paslaptis, kad dažnas užsienietis, sužinojęs ką nors įdomaus apie jam nepažįstamą šalį, pavyzdžiui, Lietuvą, neretai pirmiausia atsidaro „Ryanair“ puslapį internete ir žiūri, ar yra tiesioginis skrydis. Kad tiesioginių skrydžių žemėlapyje atsirado Kaunas, mums yra didelis pliusas, – įsitikinęs A.Šliupas.
„Tai yra labai trumpas laikas“, – sakė Kauno oro uosto vadovas A.Šliupas. Pasak jo, rengdamos lėktuvų bazę kiekviena iš šalių – oro uostas ir kompanija – investuoja tai, ką privalo: oro uostas – į infrastruktūrą, „Ryanair“ – į techniką, priemones, kuriomis keleiviai turi būti skraidinami. „Mes užtikriname, kad viskas, kas susiję su keleivių ir orlaivių aptarnavimu, būtų 100 proc. atlikta. „Ryanair“ skyrė iš pradžių du lėktuvus. Vėliau, esant poreikiui, jų gali padaugėti“, – sakė A.Šliupas.
Anot jo, didžiulių investicijų ruošiantis bazės atidarymui Kauno oro uosto administracija išvengė, nes jau prieš tai buvo atlikta šiuolaikiška rekonstrukcija, kurios metu, be kita ko, praplėstas peronas, atnaujinta lėktuvų pakilimo ir tūpimo tako danga. Atidarius „Ryanair“ bazę, nedaug padidėjo ir Kauno oro uosto darbuotojų skaičius.
„Papildomai įdarbinome žmonių aviacijos saugumui užtikrinti, tačiau iš esmės personalo skaičius beveik nepasikeitė. Manome, kad dabar yra optimalus darbuotojų skaičius. Be to, jau prieš bazės įkūrimą žmonių, dirbančių oro uoste, skaičius buvo apskaičiuotas maksimaliai apkrovai“, – teigė A.Šliupas.
Didžiausias dėmesys – Vokietijai ir Norvegijai
Pirmieji skrydžiai naujomis kryptimis, tarp kurių ir lietuvius itin viliojanti Barselona (Ispanija) ar Paryžius (Prancūzija), buvo sėkmingi. Neabejojama, kad ir ateityje iš Kauno skrendančių keleivių netrūks. Tačiau tam, kad netrūktų ir į Lietuvą atskrendančių turistų, ketinama skirti daug pastangų.
„Pagrindinis tikslas – išpopuliarinti naujas skrydžių kryptis. Tai darysime kartu su „Ryanair“, Susisiekimo ministerija. Yra planuojama bendra reklaminė kompanija užsienio žiniasklaidoje. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Vokietijos ir Norvegijos rinkoms. Pastarojoje matome didelį potencialą poilsinėms ir pažintinėms kelionėms po Lietuvą. Vokietijos turistams mūsų šalis gerai žinoma, nemažai vokiečių su Lietuva susieti ir verslo ryšiais. Šių šalių žiniasklaidoje planuojame reklamines informacines akcijas apie tiesioginius skrydžius į Lietuvą, taip pat yra numatytos tikslinės žurnalistų kelionės“, – pasakojo A.Šliupas.
Turistų antplūdžiui dar tik ruošiasi
Vokietijos turistus kaip tikslinę rinką mato ir Kauno regiono turizmo bei miesto įvaizdžio atstovai. Tačiau kol kas priemonės, kaip Kauną padaryti žinomesnį ir patrauklesnį šių ir kitų užsienio šalių turistams, planuojami tik popieriuje. „Šie metai bus įdirbio metai, ruošiantis kitiems, kai Kaune veiks „Žalgirio“ arena, „Girstučio“ baseinas, bus rekonstruota Kauno pilis, vyks net du tarptautiniai renginiai – Europos vyrų krepšinio čempionatas ir „Hanza dienos 2011“. Iki to laiko turime pasirūpinti, kad turistai gautų visą jiems reikalingą informaciją: kaip atvykti į Kauną, ką čia veikti ir panašiai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas Saulius Kromalcas. Pasak jo, turistinės aplinkos gerinimo projektų daug, nemažai pasiūlymų sulaukta iš viešbučių atstovų, pavyzdžiui, miesto viešbučiuose įrengti informacinius terminalus ir sujungti juos į bendrą sistemą. Artimiausi planai – Kauno prekės ženklo sukūrimas.
Planuose – viešbutis ir VIP keleivių terminalas
„Ryanair“ bazė – ne vienos dienos projektas. Daug vilčių į jį deda ne tik pigių skrydžių kompanija, bet ir Kauno oro uosto administracija, Kauno valdžia, verslininkai. Bendromis jėgomis planuojama gerinti oro uosto infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Kauno oro uoste planuojama įkurti viešbutį, tam ieškoma privačių investicijų. Sklando ir VIP terminalo idėja. Tam esą puikiai tiktų šiuo metu ne visiškai išnaudojamas senasis keleivių terminalas. Tačiau tai būtų padaryta tik tuo atveju, jei privačiais lėktuvais į Kauną atskrendančių keleivių padaugėtų. Kol kas realaus poreikio tokiam terminalui nėra.
