„Visi supranta, kad žaisti reikia trumpam laikotarpiui, tai yra, metams, pasirengti rinkimams ir parodyti save kažkiek kitoje šviesoje, kad paskui oficialioje kampanijoje galima būtų sakyti: štai čia mūsų pakelti vaiko pinigai“, – teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Dėl koalicijos besiderantys „socialdarbiečiai“, „valstiečiai“, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) dalijasi postus ministrų kabinete ir Seime, tariasi Vyriausybės programos rėmuose – planuoja didinti vaiko pinigus (tik kol kas neaišku – kiek), įvesti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nemokamą maitinimą pirmokams, pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl socialinės politikos finansavimo.
T.Janeliūnas: dirbti valdžioje – „socialdarbiečių“ misija
Partijos, anot T.Janeliūno, dėl siūlymų, mažinančių socialinę atskirtį, mušasi į krūtinę ir bent jau viešumoje siekia pasirodyti socialiai orientuotos. Tačiau, jo teigimu, neaišku, ar siūlymai realizuosis.
„Kiek realiai tai bus įgyvendinta, priklausys nuo Vyriausybės ir nuo konkretaus biudžeto, kurį matysime rudenį. Dabartiniai susitarimai yra lyg viešųjų ryšių žaidimai, skirti parodyti rinkėjams, kad štai – deramasi ne dėl valdžios postų, o dėl politinių susitarimų, siūlymų. Kol kas tai yra parodomasis šou ir nebūtinai reikš konkrečius sprendimus“, – dėsto mokslininkas.
Vienintelė LSDDP misija – turėti galimybių dirbti valdžioje. Jokios kitos misijos ji neturi.
Jo manymu, nauja koalicija naudingiausia šiuo metu kuklią įtaką Seime turinčioms partijoms – toms, kurios kitąmet į parlamentą gali ir nepatekti, tai yra, tiems patiems „socialdarbiečiams“.
„Jiems tai bene vienintelė galimybė apskritai atsirasti valdžioje“, – nurodo T.Janeliūnas ir priduria, kad ši partija derybų metu „valstiečiams“ kėlė nekuklius reikalavimus.
„Vienintelė šitos partijos misija – turėti galimybių dirbti valdžioje. Jokios kitos misijos ji neturi, nes tik dėl to susiformavo atskilę nuo Socialdemokratų partijos. [...] Opozicijoje jiems bus labai sudėtinga kažką nuveikti, nes joje ir taip yra žymiai stipresnių partijų. Ten tapti matomiems būtų labai sunku“, – dėsto politologas.
„Valstiečiai“, jo matymu, šią kortą ar silpnybę nelabai išnaudoja: „Galbūt galima labiau spausti partnerius, jiems vienaip ar kitaip valdžia yra geriau negu opozicija.“
Abejoja, ar koalicija bus tvirta
Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) nauja koalicija, T.Janeliūno teigimu, paranki siekiant stabilesnės daugumos – „kad prieš kiekvieną sprendimą daugumos nereikėtų rankiotis iš naujo“, o ir premjeras Saulius Skvernelis galėtų būti tikresnis dėl Vyriausybės iniciatyvų patvirtinimo.
„Kita vertus, jie („valstiečiai“ – 15min) labai brangiai už tai moka, – sako mokslininkas. – Daug partnerių turinti koalicija kažin ar padarys Vyriausybę stabilesnę. Aš, spręsdamas iš to, kaip sudėtingai vyko šitos derybos, beveik neabejoju, kad nepasitenkinimo tarp koalicijos partnerių atsiras iškart vos tik bus pradedamas naujas biudžeto svarstymas. Ir sudėtinga situacija, bandymai suvaldyti koaliciją bus nuolatinis iššūkis.“
LVŽS inicijuotai koalicijai, anot T.Janeliūno, reikia visų kviečiamų partijų noro jungtis, o derėtis esą sunku: „LVŽS reikia visų trijų partnerių, kitaip daugumos faktiškai nebus. Kiekvienas iš mažesnių partnerių turi savotišką veto teisę ar auksinį balsą ir gali agresyviai prašyti nuolaidų, kelti sąlygas.“
-
R.Žemaitaitis: nesusitarta dėl dviejų ministerijų, „tvarkiečiai“ vieną dalinsis su „valstiečiais“
-
Naujos koalicijos klausimas keliasi į kitą savaitę: alternatyva – mažumos Vyriausybė
-
E.Jankevičius: premjeras kalbėsis, kai dėl pokyčių Vyriausybėje bus aišku
-
R.Masiulis: galimybės likti Vyriausybėje nėra didelės
-
Premjeras: pasirašyti koalicinę sutartį kliūčių nematau
I.Petronytė-Urbonavičienė: „tvarkiečiams“ ir „lenkams“ paranki ir opozicija
Politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė formuojamą koaliciją įvardija sena-nauja.
„Senosios-naujosios koalicijos privalumas – kad bus aišku, kiek Vyriausybė pasiekė iš to, ką buvo nusimačiusi ir žadėjusi, ir kiek nesugebėjo pasiekti“, – sako ji.
Nauja koalicija, politologės matymu, naudingiausia „valstiečiams“, laikantiems valdžios vadžias rankose, ir „socialdarbiečiams“, siekiantiems dėmesio.
„Socialdarbiečiai“ atsiskyrė nuo socialdemokratų, prarado platų tinklą, turimą regionuose. Prieš būsimus Seimo rinkimus jiems reikalingas pliusas, kaip prieiti prie rinkėjų. Buvimas ministerijose, valdančiojoje koalicijoje sudaro šansą būti labiau matomiems ir rinkėjams labiau pasiekiamiems ar tiesiog įžvelgiamiems“, – aiškina mokslininkė.
„Tvarkai ir teisingumui“, Lenkų rinkimų akcijai irgi svarbu turėti vietą ir balsą valdančiojoje koalicijoje. Aišku, ne taip svarbu kaip kitoms, nes tiek „tvarkiečiai“, tiek „lenkai“ turi lengvesnes sąlygas negu kitos dvi partijos dėl to, kad buvimas opozicijoje priešrinkiminiame cikle gali būti pakankamai naudingas“, – priduria ji.
Teiraujantis, kaip rinkėjai įvertintų galimą „socialdarbiečių“ sprendimą dirbti opozicijoje, kai ši organizacija nuo Socialdemokratų partijos ir atsiskyrė dėl to, kad to daryti netektų, I.Petronytė-Urbonavičienė sako, kad kol kas sunku pasakyti, kas yra LSDDP rinkėjai.
„Nes tokia partija nebuvo rinkta, – pažymi ji. – Sunku suprasti, kaip reaguotų rinkėjai, bet patiems „socialdarbiečiams“, siekiant išlaikyti nuoseklesnį savo įvaizdį, [...] išėjimas į opoziciją būtų pakankamai paradoksalus.“
Vaiko pinigai – saldainis rinkėjams
Ko iš naujos koalicijos gali tikėtis visuomenė?
„Greičiausiai, nieko ypač naujo mes negalim tikėtis. Senųjų įsipareigojimų vykdymas, – teigia I.Petronytė-Urbonavičienė. – Bus kažkokios korekcijos, susijusios su konkrečių ministrų pasikeitimu, persiderėjimas tarp koalicijos partnerių.“
Galimų partnerių kalbos apie vaiko pinigų didinimą, pasak mokslininkės, – rinkiminės, gerinančios partijų įvaizdį: „Vaiko pinigų didinimas – rinkėjams siūlomas saldainis [...], labiau susijęs ne tiek su naująja-senąja koalicija, kiek apskritai su rinkiminiu ciklu, ateinančiais rinkimais ir pataikavimu rinkėjams.“
Keturios partijos koaliciją planuoja suburti penktadienį. Trečiadienį į prezidiumo posėdį renkasi „socialdarbiečiai“, kurie spręs, ar derybų rezultatai juos tenkina.
