Apžvelgęs pagrindines Kauno plėtros gaires kitais metais, miesto meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad dalį numatytų projektų pristabdys skurdokas biudžetas, antroji ekonomikos nuosmukio banga.
„Vyriausybė aiškiai pasakė, jog pinigai iš biudžeto bus skiriami tik tęstiniams projektams. Nauji projektai turės palaukti“, – sakė A.Kupčinskas.
Požeminės aikštės dar nebus
Jau yra parengti detalieji planai sklypų Vienybės aikštėje, kur ketinama įrengti modernią požeminę automobilių stovėjimo aikštę, talpinsiančią iki 780 transporto priemonių. Tačiau dėl skurdaus biudžeto automobilių statymo problema Kaune kitais metais nebus išspręsta, geriausiu atveju pavyks parengti techninį projektą.
Jau du kartus buvo skelbtas konkursas požeminei automobilių stovėjimo aikštei įrengti ir ją valdyti koncesijos būdu, bet tinkamų pasiūlymų savivaldybė nesulaukė.
„Vienybės aikštė kelia nemažai rūpesčių. Daug žaliųjų plotų, su signatarų ąžuolu reikia kažką daryti. Gal vertėtų pasidairyti kitų vietų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, juk yra laisvų erdvių ir Centre, ir Senamiestyje“, – svarstė Kauno miesto Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.
Apytikrė sąmata požeminei aikštei įrengti yra apie 70 mln. Lt.
Trūksta milijonų
Skurdas menkina futbolo aistruolių norus konkuruoti su pagrindine Kauno religija, krepšiniu. Pinigų trūksta net tik S.Dariaus ir S.Girėno stadionui atnaujinti, bet ir futbolo maniežui prie Milikonių vidurinės mokyklos įrengti.
Maniežo techninis projektas jau parengtas, net ir pinigai, 7,8 mln. Lt., biudžete buvo numatyti. Bet realiai vargu ar juos pavyks gauti. Net ir pasiskolinti sudėtinga, turint omenyje, kad savivaldybių skolinimosi limitai 2012 m. mažinami 20 proc.
Meras A.Kupčinskas paaiškino miesto valdžios strategiją naujosios krizės bangos sąlygomis: imtis ES lėšomis remiamų projektų, pradėti darbus europinėmis lėšomis tikintis, kad laikai pagerės ir tuomet bus galima pasitelkti valstybės, savivaldybės lėšas.
Tokiu būdu vykdomi šį rudenį pagaliau išjudėję A.Juozapavičiaus prospekto esminio atnaujinimo darbai. Bendra projekto vertė – 41 mln. Lt. Iš ES struktūrinių fondų skiriama 19 mln. Lt.
„Kitiems metams užteks ES lėšų, o 2013-aisiais galbūt atsigaus ekonomika, pridėsime ir savivaldybės dalį“, – sunkmečio taktiką paaiškino A.Kupčinskas.
Duobės bus užlygintos?
Panašiai bus bandoma suktis ir atnaujinant Parodos ir K.Petrausko gatves, pasirengiant tiesti troleibusų liniją į Žaliakalnį. Parodos ir K.Petrausko gatvėms atnaujinti pavyko sukrapštyti apie 5 mln. Lt, o iš viso reikia 10 mln. Lt.
Nors ir koks skylėtas Kauno iždas, valdžia tikisi sukrapštyti net 60 mln. Lt magistralinėms gatvėms iš esmės sutvarkyti, jei pavyks atidėti mokėjimus 10-čiai metų.
Didelių darbų ateitį mieste gaubia nežinia, bet galbūt pavyks išspręsti seną ir nemalonią, ne tiek miestiečiams, kiek Kauno svečiams aktualią viešųjų tualetų problemą. Vicemeras Kęstutis Kriščiūnas teigė, kad viešieji tualetai bus perduoti vienam šeimininkui, savivaldybės įmonei „Kauno švara“. Tvarkingų viešųjų tupyklų mieste turėtų padaugėti, nes dabar visame centre veikia tik dvi: viena Laisvės alėjos pradžioje, kita – Senamiestyje.
Tilto galvosūkis
Šiandien baigiasi terminas, per kurį konkurso Panemunės tiltui atstatyti rezultatai galėjo būti apskųsti teismui.
Komentuodamas šį skandalą sukėlusį konkursą A.Kupčinskas pabrėžė, kad nors latviai ir siūlė 20 mln. Lt mažesnę sumą, nei „Kauno tiltai“, pastaroji bendrovė tiltą statys savivaldybei palankesnėmis sąlygomis. Jo teigimu, bendrovė darbams pradėti investuos 10 mln. Lt savo lėšų, antraip avarinės būklės tilto remonto darbų startas užtruktų dėl skurdaus biudžeto.
