Dar prieš Liberalų sąjūdį supurtant korupcijos skandalui, A.Guoga buvo prasitaręs, kad kurs, jei ne atskirą partiją, tai „Klestinčios Lietuvos“ frakciją Liberalų sąjūdyje.
Dabar šis epizodas tapo kaltinimų buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui dalimi.
Prokuratūra skelbia, kad E.Masiulio prašymu buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu A.Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E.Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Nenoriu jokios intrigos ar dviprasmybių. Atsakingai pareiškiu, kad šiuo ir artimiausiu metu neturiu planų kurti jokios politinės partijos ar judėjimo, – sako A.Guoga.
A.Guoga nurodo, kad domenas „klestintilietuva.lt“ iki dabar priklauso jo vardo paramos fondui, tačiau jis netvarkomas, nes nuspręsta visą informaciją apie politinę darbotvarkę viešinti socialiniuose tinkluose.
Taip pat jis tvirtina kol kas neturintis planų kurti partiją, nors pripažįsta, kad apie tai yra nuolat klausinėjamas.
„Šių klausimų pastaruoju metu sulaukiu vis dažniau. Įdomu, kad ne tik iš paprastų žmonių, bet ir iš aktyvių politikų. Nenoriu jokios intrigos ar dviprasmybių. Atsakingai pareiškiu, kad šiuo ir artimiausiu metu neturiu planų kurti jokios politinės partijos ar judėjimo“, – 15min nurodo A.Guoga.
Anot jo, žmonių nusivylimas politika ir taip didelis, o partijų turimas elektoratas daugiau mažiau stabilus.
„Kurti partiją arba judėjimą yra būdas rinkti protesto balsus arba burti nusivylusius. Man atrodo, tai neperspektyvu. Aš už vieningą Lietuvą. Kai veikiam kartu, padarom kur kas daugiau“, – aiškino A.Guoga.
N.Puteikis nori ne A.Guogos, bet jo pinigų?
Neoficialiomis 15min žiniomis, vienas iš A.Guogą kalbinančių veikti kartu yra apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs Seimo narys, Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis.
Tačiau jis pats tikina, kad iš A.Guogos nori tik pinigų.
„Išsiunčiau savo telefone esantiems 2000 žmonių prašymą paremti partiją 1 proc. GPM. Padvejojęs išsiunčiau tokią žinutę ir A.Guogai. Bet ten dar kokie 50 turtingų žmonių tarp mano adresatų“, – aiškino N.Puteikis.
Jis pripažino į partiją kvietęs kitą europarlamentarą Valentiną Mazuronį. Jam esą buvo siūloma tapti Centro partijos kandidatu Vilniaus miesto mero rinkimuose. Tačiau V.Mazuronis nesutiko ir nutarė su N.Puteikiu susirungti kovoje dėl prezidento posto.
Dviese besikuriančioje partijoje netilpo
Tačiau grįžkime prie liberalų. Ar gali būti, kad iki kitų Seimo rinkimų, vyksiančių 2020-aisiais, susikurs nauja liberalų partija?
Liberalų partijos pavadinimą Registrų centre užregistravęs Vilniaus universiteto dėstytojas Markas Paura sako, kad taip.
Jis pasakoja, kad Liberalų partiją įkurti buvo sugalvojęs kartu su keliais bendražygiais, tarp kurių buvęs „Go Vilnius“ vadovas, politologas Darius Udrys.
Minties kurti partiją neatsisakau, tik jau be Dariaus Udrio, – sako M.Paura.
„Mes tikrai buvome nutarę kurti partiją, kai išėjome iš Liberalų sąjūdžio ir nenorėjome užsiimti ardomąja veikla. Kurį laiką bandėme organizuoti steigimąsi, tačiau mūsų nuomonės išsiskyrė dėl ideologinių, ekonominių reikalų – ypač mokesčių. Aš labiau pasisakiau už socialinės gerovės modelį – švedišką, skandinavišką, o Darius labiau už amerikietišką. Kadangi pamatėme, kad nepavyks susitarti, tai aš praėjusių metų pabaigoje su juo tiesiog atsisveikinau, nes iniciatorius esu aš, o bendradarbiauti nepavyko. Truputėlį po to ir priblėsome, tačiau minties kurti partiją neatsisakau, tik jau be Dariaus Udrio“, – 15min aiškino M.Paura.
D.Udrys kolegos žodžius patvirtino. Jis sako, po ideologinių skyrybų su M.Paura praradęs viltis sukurti naują politinę jėgą, bet buvusiam bendražygiui linki sėkmės.
„Aš visados esu pasiruošęs jungtis prie liberalios pakraipos žmonių, kurie nori toms idėjoms deramai atstovauti Lietuvos politikoje, bet kol kas konkrečių planų jungtis į politinę veiklą neturiu. Markas toliau stengiasi partiją kurti ir gal dar jam pavyks“, – vylėsi D.Udrys.
Vilties sukurti Liberalų partiją neprarado
M.Paura sako dabar partiją kuriantis su dar dviem bendražygiais – verslo konsultantu ir Vilniaus savivaldybės darbuotoja.
„Branduoliuke esame trise“, – pripažino jis.
Nė vienas iš partijos kūrėjų nėra gerai žinomas visuomenėje. Tai, pasak M.Pauros, dar viena kliūtis partiją sukurti greitai. Nepaisant to, jokių perbėgėlių naujieji liberalai nelaukia.
„Socialdarbiečiams buvo lengviau, nes jie steigėsi iš buvusių partijų likučių. Mums irgi sakė, kad daug lengviau būtų įsteigti partiją, jei joje būtų iš kitų partijų perėję, pažinčių turintys žmonės, o ne visiškai nauji politikoje asmenys. Tačiau mes norėjome kokybiškai naujo judėjimo su naujais žmonėmis, šviežiomis idėjomis, šviežia kryptimi. Norėjome atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su perbėgėliais, su teismais, su skandalais, korupcija susijusiais asmenimis. Tačiau tas mažesnis žinomumas mums pakišo koją. Naujų žmonių nespėjome surinkti“, – pripažino jis.
Šiuo metu partijos statybos vyksta socialiniuose tinkluose. M.Paura feisbuke įkūrė grupę ir puslapį, kur bando kalbinti žmones, skleisti savo pažiūras. Grupėje „Pažangi valstybė“ dabar yra 1095 nariai, o puslapyje registravosi apie 200 žmonių.
Tačiau nėra jokios garantijos, kad šie žmonės taptų naujos partijos steigėjais, pripažįsta M.Paura.
Tikslas yra partija. Tačiau, jei nepavyks, tai „planas B“ gali būti asociacija, – sako M.Paura.
„Aš įsivaizduoju, kad dabar yra zondavimosi, stebėjimo, domėjimosi etapas“, – sakė jis.
M.Paura neatmeta galimybės, kad vietoj partijos kūrimo gali pasirinkti lengvesnį kelią – įsteigti asociaciją. Tačiau į kitų metų rinkimus, pasak jo, vis tiek jau pavėluota.
„Įsteigti asociaciją įmanoma – vilties ir tokios minties neprarandu ir susidomėjimas, tikiu, išaugs. Dar neaišku, kuo čia tos bylos baigsis. Tikslas yra partija. Tačiau, jei nepavyks, tai „planas B“ gali būti asociacija“, – sakė jis.
Kol kas M.Paura sako partijos kūrimui pinigų neišleidžiantis, tačiau besistengiantis dalyvauti visuomeniniuose renginiuose, mitinguose, remiantis medikų sąjūdį.
Pasak M.Pauros, ne pinigų trūkumas yra kliūtis – sunkiausia išjudinti žmones.
„Finansai yra antrame plane. Įtikinti žmones veikti, išsijudinti yra daug sunkiau. Ypač kai nesi žinomas, kai judėjimas yra naujas, tai daug sunkiau bent jau pradžioje pritraukti žmones“, – sakė jis.
M.Pauros nuomone, dėl to vertėtų galvoti apie įstatymų keitimą ir mažinti būtiną steigėjų skaičių. Jis pats siūlytų palikti labai mažą – 141 steigėjo ribą, bet nustatyti privalomus 5 tūkst. narių cenzą toms partijoms, kurios nori dalyvauti rinkimuose.
Kad partiją sukurti Lietuvoje taikomas per didelis steigėjų skaičiaus reikalavimas, mano ir buvęs M.Pauros bendražygis D.Udrys. Dėl to, pasak jo, kaip grybai po lietaus šalyje randasi politiniai judėjimai.
„Kaip matome iš politinio lauko, judėjimai steigiasi lengviau. Jie kartais virsta partijomis, bet, matyt, iš karto vienu mostu partiją sukurti per sudėtinga. Būtų paprasčiau, jei būtų viena taisyklė, galiojanti visiems ir kad ji nebūtų tokia sudėtinga, kad žmonės negalėtų burtis į politines organizacijas. Čia reliatyvus klausimas, kiek partijų turėtų būti. Šiaip, mano galva, rinkimai yra geriausias filtras partijoms atsisijoti“, – dėstė jis.
