2023 01 26

Nauja melagiena: gąsdina ledynmečiu, nors tam klimatas turėtų atvėsti 5 laipsniais

Tarptautinė aktyvistų grupė jau ne pirmą kartą stengiasi įtikinti, kad visuotinis atšilimas nėra mūsų kaltė. Šį kartą jie nusitaikė į atsinaujinančius energijos šaltinius ir įspėja apie artėjantį ledynmečio periodą. Mokslininkai neigia, kad jis gresia netolimoje ateityje. Atsinaujinantys energijos ištekliai, priešingai nei iškastinis kuras, beveik neišskiria visuotinį atšilimą sukeliančios taršos.
Sušalusios rankos
Sušalusios rankos / 123RF.com nuotr.

Platina rusišką įrašą

Neseniai viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame moteris aiškina, kad greitu metu tokie energijos šaltiniai kaip vėjo turbinos ir saulės baterijos taps nepatikimi dėl į Šiaurės Ameriką ir Europą atkeliaujančio ledynmečio.

Jai šnekant, rodomi asociatyvūs vaizdai ir nuotraukos: miestas, Žemė iš kosmoso, vėjo turbinos, saulės baterijos. Taip pat – plakatas, skelbiantis: „CO2 – tik verslas. Tikroji klimato kaitos priežastis yra cikliškumas!“

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai gąsdina, esą laukia ledynmetis
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai gąsdina, esą laukia ledynmetis

Iš vandens ženklo matyti, kad vaizdo įrašas, kuriuo pasidalijo lietuvė, buvo paskelbtas platformoje „TikTok“ paskyroje pavadinimu „creative.society.lietuva“.

Įraše moteris kalba rusiškai, tačiau jis įgarsintas lietuviškai, žemiau pateikiami ir subtitrai.

Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas.

Pradžioje matomas užrašas „Kas laukia Europos ir Šiaurės Amerikos?“. Toliau teigiama, kad „šios teritorijos grims į ledynmečio periodą ir tokiu metu mums siūlo atsitraukti nuo patikimų energijos šaltinių, primetant kaltę dėl klimato kaitos. Ir siūlo pereiti prie energijos šaltinių, kurie priklausomi nuo oro sąlygų.

Kai sustos Golfo srovė, upes sukaustys ledas, o saulės baterijas padengs sniegas. Štai kokias išeitis siūlo kovai su CO2, o faktas tas, daro viską, kad atimtų iš žmonių teisę rinktis.“

Kas slepiasi už filmuko?

„TikTok“ tikrai yra paskyra pavadinimu creative.society.lietuva“, kuri ir paskelbė vaizdo įrašą. Jos aprašyme ir nuotraukoje matyti lietuviškas šios bendruomenės pavadinimas „Kuriančioji visuomenė Lietuva“.

Galima rasti ir nuorodą į jų interneto puslapį.

Šioje paskyroje skelbiami daugiausia trumpi filmukai, kuriuose girdėti prastos kokybės įrašas su vyro ar moters balsais. Dažniausiai norima sudaryti įspūdį, kad klipai paimti iš rimtų laidų ar dokumentinių filmų, o pasakotojas tiesiog viską išverčia į lietuvių kalbą. Kituose įrašuose naudojami asociatyvūs vaizdai, kol fone pasakojama istorija.

Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato.

Daugumoje šių vaizdo įrašų šnekama apie sąmokslo teorijas ir skleidžiamos įvairios melagienos, kviečiant prisijungti prie bendruomenės.

Interneto puslapyje skelbiama, kad „Kuriančioji visuomenė“ yra tarptautinis projektas. Suprasti, ko tiksliai siekiama šiuo projektu, sudėtinga. Skiltyje „projekto idėja“ teigiama, kad daug skirtingų pasaulio žmonių susibūrė ir nusprendė, kad pagrindinė šiuolaikinės žmonijos problema yra vartotojiška visuomenė, o vienintelė išeitis yra pakeisti ją kuriančia visuomene.

Tačiau už šių žodžių iš tiesų slepiasi tarptautinė aktyvistų grupė, neigianti, kad visuotinį atšilimą sukelia žmogaus veikla.

„Kuriančioji visuomenė“, neskelbdama patikimų įrodymų, kaltina likusį pasaulį sąmokslu ir smerkia tai, ką vadina „CO2 sukčiavimu“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai tvirtina, esą klimato kaita yra natūralus procesas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai tvirtina, esą klimato kaita yra natūralus procesas

Ši grupė turi daugiau nei 200 skirtingų paskyrų tinklą, kuris vienija šimtus tūkstančių sekėjų visose pagrindinėse žiniasklaidos platformose.

Kalba – iš konferencijos

Lietuvės ir „Kuriančiosios visuomenės“ paskelbtas įrašas yra ilgesnio filmo dalis. Pasinaudojus atvirkštine nuotraukų paieškos programa, galima rasti, iš kur atkeliavo ši medžiaga.

Paieškos rezultatai rodo, kad šis įrašas paimtas iš kito, kurį galima rasti rusiškame puslapyje. Jame matoma ta pati ir identiškai apsirengusi moteris.

Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, matoma, kad ištrauka paimta iš jos kalbos, pasakytos „Creative society“ internetinės konferencijos metu.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai gąsdina, esą laukia ledynmetis
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vaizdo įrašo autoriai gąsdina, esą laukia ledynmetis

Pastaruoju metu ši bendruomenė rengia panašas konferencijas kiekvieną mėnesį. Jos transliuojamos dešimtimis kalbų ir kartais trunka net ilgiau nei 10 valandų, o peržiūrų skaičiai internete siekia tūkstančius.

Mažasis ledynmetis buvo neseniai

Vaizdo įraše prognozuojamas artėjantis ledynmečio periodas Šiaurės Amerikoje ir Europoje.

Iš tiesų mokslininkai jau seniai yra iškėlę hipotezę, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos dėl vandenynų cirkuliacijos pokyčių vienur gali sukelti atšilimą, o kitur – atšalimą. Mokslininkų, bandančių ištirti šią hipotezę, tikrai netrūksta.

Tačiau kol kas jokie tyrimai neparodė, kad greitu metu galime atsidurti ledynmečio periode.

JAV Masačiusetso valstijoje, Keip Kodo pusiasalyje esančio Woods Hole okeanografijos instituto mokslininko Jake‘o Gebbie teigimu, kad prasidėtų vadinamasis ledynmetis, žemės paviršius ir atmosfera turėtų atvėsti daugiau kaip 5 laipsnius, tokiu atveju ledynai ir poliarinės kepurės padidėtų.

Kai XIV–XIX a. Europoje stojo „mažasis ledynmetis“, vidutinė temperatūra žemyne buvo vienu laipsniu žemesnė, nei yra dabar.

Taip pat skaitykite: Žongliruoja skaičiais: atrinko „patogius“ ir nustatė, kad ledo Arktyje daugėja.

„Mažojo ledynmečio metu ugnikalnių aktyvumas užstojo saulės spinduliuotės patekimą į Žemę, o tai kartu su natūraliai sumažėjusiu saulės aktyvumu, saulės spinduliuotę atspindinčio ledo kaupimusi (vadinamuoju albedo efektu) ir kitais galimais veiksniais lėmė šiaurinio pusrutulio atvėsimą“, – teigė okeanografas.

„Tačiau CO2 didėja taip smarkiai. Dėl šios priežasties bendruomenė sutaria, jog galimybė, kad šiaurės Atlantas artimiausiu metu smarkiai atvės, yra labai maža”, – patikino J.Gebbie‘is.

Saulė natūraliai būna vis kitokia

Su teiginiu, kad joks ledynmetis mums greitu metu negresia, sutinka ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Viename organizacijos pranešime išsamiai paaiškinama, kodėl ledynmečio galimybė nėra tikėtina.

Jean-Gabriel/Valaey/Jardin du Lautaret/UGA/CNRS/ALPALGA/Raudonas sniegas Alpėse
Jean-Gabriel/Valaey/Jardin du Lautaret/UGA/CNRS/ALPALGA/Raudonas sniegas Alpėse

Per visą gyvavimo laikotarpį Saulė natūraliai keičia savo energijos kiekį. Kai kurie iš šių ciklų vyksta reguliariu 11 metų laikotarpiu, kai aktyvumas būna didžiausias (daug dėmių) ir mažas (mažiau dėmių). Šie ciklai yra gana nuspėjami.

Taip pat skaitykite: Nauji duomenys nerodo klimato kaitos? Rodo, jei lyginami su ankstesne temperatūra.

Tačiau kartais Saulė ilgesnį laiką būna ramesnė, joje matyti daug mažiau dėmių, ji išskiria mažiau energijos. Tai vadinama didžiuoju Saulės minimumu, o paskutinį kartą tai sutapo su vadinamuoju mažuoju ledynmečiu.

Kartais mokslininkai prognozuoja, kad ateinantys Saulės ciklai taip pat gali pasižymėti ilgesniais minimalaus aktyvumo laikotarpiais. Tačiau tokių prognozių modeliai vis dar nėra tokie patikimi kaip mūsų orų modeliai.

„Tačiau, jei toks Didysis Saulės minimumas įvyktų, kokį didelį poveikį jis galėtų turėti? Saulės mokslininkai mano, kad klimato kaitos poveikis – veiksnys, galintis pastūmėti klimatą tam tikra linkme, – būtų maždaug -0,1 W/m2, t. y. toks pat kaip maždaug trejų metų dabartinio anglies dioksido (CO2) koncentracijos augimo poveikis“, – pažymi NASA mokslininkai.

Dėl to naujas Didysis Saulės minimumas kompensuotų tik kelerių metų atšilimą, kurį sukėlė žmogaus veikla.

123RF.com nuotr./Geomagnetinė audra
123RF.com nuotr./Geomagnetinė audra

Dėl žmogaus deginamo iškastinio kuro, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeltas atšilimas yra šešis kartus didesnis už galimą dešimtmečius truksiantį atšalimą dėl užsitęsusio Didžiojo Saulės minimumo.

Net jei Didysis Saulės minimumas truktų šimtmetį, pasaulio temperatūra ir toliau šiltėtų. Taip yra todėl, kad pasaulinę Žemės temperatūrą keičia ne tik Saulės spinduliavimo svyravimai, bet ir daugiau veiksnių. Tarp jų šiuo metu dominuoja atšilimas, nulemtas dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Atsinaujinančių energijos šaltinių nauda

Dauguma atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjas, saulė, geoterminė energija, hidroenergija, biomasė), pastaraisiais metais sulaukė daug dėmesio dėl teigiamo jų poveikio aplinkai.

Žmogaus veikla išskiria per daug anglies dioksido į atmosferą. Tai lemia daug reikšmingų ir kenksmingų padarinių – nuo stipresnių ir dažnesnių audrų iki sausrų, jūros lygio kilimo, galiausiai išnykimo.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Vien Jungtinėse Valstijose apie 29 proc. visuotinį atšilimą sukeliančių dujų išmetama elektros energijos srityje. Didžiąją dalį jų sukuria iškastinis kuras – anglis, gamtinės dujos.

Dauguma atsinaujinančių energijos šaltinių beveik neišskiria visuotinį atšilimą sukeliančių teršalų. Net įskaitant švarios energijos gyvavimo ciklo metu išmetamą taršą (t. y. teršalus, išmetamus kiekviename technologijos gyvavimo etape – gamyboje, įrengime, eksploatavime, eksploatacijos nutraukime), su atsinaujinančia energija susijęs visuotinio atšilimo teršalų kiekis yra minimalus.

15min nuotr./Faktų tikrinimo teksto įvertinimo paaiškinimai
15min nuotr./Faktų tikrinimo teksto įvertinimo paaiškinimai

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis