Nemažai gyventojų įsibaiminę dėl Ukrainoje vykstančio karo ir to, ar tas pats nelaukia čia.
Politikai unisonu ramina: Lietuva yra kitokioje padėtyje nei Rusijos užpulti ukrainiečiai, nes priklauso galingiausiam pasaulyje kariniam aljansui NATO.
Tačiau daliai žmonių kyla klausimų, kam tada šalyje reikia pratęsti nepaprastosios padėties režimo galiojimą, didinti finansavimą gynybai. Dar šiemet krašto apsaugai papildomai planuojama skirti apie 300 mln. eurų.
Be to, ketvirtadienį į sesiją pradėjusį Seimą besikreipęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – turime rengtis totalinei visuotinei gynybai. Pasak jo, Baltijos šalys turi būti sustiprintos ir įtvirtintos taip, kad niekam nebeliktų erdvės apsiskaičiuoti.
Matyt, perfrazuojant galima sakyti, kad visos šios priemonės reikalingos norint taikos.
Ne visai aiškus šioje sudėtingoje situacijoje yra, tarkime, Vyriausybės atstovų kalbėjimas apie slėptuves nuo bombardavimų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paklausta apie tai, ar jų yra pakankamai, neatsakė, o tik kalbėjo, kad nereikia kelti panikos.
Panašiai elgėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasiteiravus, ar nereikėtų gyventojams aiškiai pasakyti, kad neturime pakankamai bunkerių, skirtų apsisaugoti nuo oro atakų ir panašiai, gal žmonės patys turėtų numatyti, kur slėptis, ji atsakė:
„Lietuva yra NATO valstybė ir labai prašyčiau neprovokuoti diskusijos ten, kur galima tik kelti visuomenės nerimą be būtino reikalo.“
Tiesa, kartu Vyriausybės vadovė pažadėjo, kad, įvertinant realias grėsmes, informacijos apie civilinę saugą bus teikiama daugiau.
Gyventojams nerimą kelia ir ekonominė situacija, ypač kai tam tikros kainos, pavyzdžiui, benzino, keičiasi valandomis.
G.Nausėda jau anksčiau, dar iki prasidedant karui Ukrainoje, nurodė priemones, kurios, jo akimis, padėtų švelninti infliacijos poveikį.
Ketvirtadienį prezidento siūlymai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo ir vienkartinių išmokų mokėjimo pristatyti Seimui. Tačiau į priekį judės tik pirmasis, antrajam po pateikimo nepritarta.
I.Šimonytė to, ko gali būti imtasi, kol kas nekonkretizuoja, sprendimus žada kiek vėliau, leisdama suprasti, kad kainų augimas vis tiek bus.
„Manau, kad balandį Vyriausybė ateis su biudžeto pakeitimu ir su jį lydinčiais sprendimais, kuriuos reikės šiemet įgyvendinti tam, kad pajustume pasekmes mažiau. Bet kad pasekmes sugebėsime eliminuoti, tai siūlau net neturėti iliuzijų“, – sakė ji.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, dėl kurios, siekiant sušvelninti energetikos kainų šoką, Vyriausybė buvo apsisprendusi dar iki karo.
Pasigenda aiškaus plano
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė sakė, kad natūralu, jog greta mūsų valstybės vykstant karui, turint tokį neprognozuojamą kaimyną, kaip Rusija, visuomenėje yra baimių.
Tokioje situacijoje, anot jos, labai svarbu, kaip elgiasi politikai. Dar svarbiau – kad jie kalbėtų kiek įmanoma vieningiau.
Dabar, politologės akimis, turime keistą situaciją. Viena vertus, raginama nekelti panikos. Kita vertus, pavyzdžiui, klausimai dėl slėptuvių yra traktuojami kaip panikos kėlimas.
„Nors slėptuvių mums gali reikėti ne tik tiesioginės karinės agresijos atveju, gali būti pačios įvairiausios ekstremalios situacijos, kada žmonės tiesiog turi evakuotis iš savo gyvenamųjų vietų ir ieškoti saugios erdvės. Tai čia tie klausimai seniai turi būti mūsų gyvenimo dalis ir ne dabar žmonės turi pradėti rūpintis tokiais dalykais, ir ne dabar valdžia turi pradėti rūpintis tokiais dalykais, beje.
Į tai irgi reikėtų atkreipti dėmesį. Nes jeigu būtų pasirūpinta laiku, tai dabar tiesiog būtų galima pateikti atsakymus, kad, taip, tuo yra pasirūpinta, adresai yra tokie, žmonės juos gali susirasti. Labai svarbu to, kas yra tiesiog natūralus rūpinimasis savo saugumu, netraktuoti kaip panikos kėlimo“, – akcentavo ji.
Politikai akcentuoja finansavimo gynybai didinimą. Kai kas tam siūlo skirti ir 3 proc. BVP.
Dėl to viskas esą gerai, tačiau R.Urbonaitė pasigenda kalbėjimo apie tai, ko konkrečiai reikia mūsų krašto apsaugos sistemai.
„Kai matau diskusijas dėl tų 3 proc. gynybai, aš galiu pasakyti: tai, kas šiandien yra viešojoje erdvėje, yra nesolidu. Nes aš dar iš prezidentūros, kurios čia, kaip suprantu, yra asmeninis dabar tikslas, nesu girdėjusi konkrečių priemonių, planų, ką mes sieksime už tuos 3 proc. įsigyti, ir kodėl 3 procentai, o ne 2,95 proc. ar dar kažkiek? Ar pirma pinigai, ar pirma priemonės? Man atrodo, kad iki šiol visada būdavo poreikių identifikavimas ir paskui pinigų ieškojimas jiems.
Man atrodo, kad reikėtų politikams labai rimtai susitarti dėl įvairių tokių, sakyčiau, jautrių aspektų. Nes norisi kuo mažiau informacinio triukšmo. Informacinis triukšmas ir taip yra šiuo metu gana didelis ir jeigu politikai jį tik didins kalbėdami taip, kad kyla dar daugiau klausimų, bet tuo pačiu metu sakydami: „Nekelkime panikos“, tai daugiausia panikos kelia atsakymų nebuvimas ir argumentacijos skurdumas“, – pažymėjo ji.
Daugiausia panikos kelia atsakymų nebuvimas ir argumentacijos skurdumas.
R.Urbonaitės manymu, reikėtų pradėti nuo to, kad visi susidėliotų pagrindinius taškus ir komunikuotų vienodą žinią, o ne vienas vieną, kitas – kitą.
Natūralu, kad saugumo klausimas šiuo metu yra prioritetinis, tam reikia papildomų pinigų ir už Rusijos agresijos sulaikymą esame pasirengę mokėti daugiau.
Tačiau šioje situacijoje, kaip pabrėžė R.Urbonaitė, labai svarbu pasakyti, kad valstybė pasirūpins tais, kuriems to labiausiai reikės, skurdžiausiai besiverčiantiems, kuriuos labiausiai palies kainų augimas.
„Tie, kurie gyvena geriau, turės mažiau galimybių galbūt išleisti kitiems dalykams pinigus. Bet svarbu, kad mes pasirūpintume tais, kuriems tas kainų augimas tampa labai reikšmingas. Šitos žinios irgi reikėtų labai labai aiškios.
Bet dabar, aš suprantu, kad prezidento pasiūlymai, kurie yra nugulę ir dėl infliacijos, ir dar šimto eurų vienkartinės išmokos, lyg ir Seime nesulaukia palaikymo. Bet iš paties Seimo aš kol kas šiandien dar iki galo negirdžiu aiškios pozicijos, koks yra planas. Nes žmonėms labiausiai reikia suvokimo, kad valdžia turi planą“, – pabrėžė MRU dėstytoja.
R.Urbonaitei atrodo, kad mūsų politikoje kartais trūksta aiškumo, jog problemos yra matomos, identifikuojamos, ir yra planas, ką dėl to daryti.
Tačiau politologė pasigenda kalbėjimo viešojoje erdvėje apie tokį planą.
O akcentavimas, kad dalykai žinomi, planuojami, tam tikrų argumentų pateikimas esą suteiktų daugiau ramybės ir mažintų paniką.
„Nes aš dar daug tokios kakofonijos girdžiu. Ir, sakau, man tiesiog kartais net eiliškumas, apie ką mes pirmiausia kalbame, kelia tikrai labai daug klausimų. Norėtųsi, kad politikai galvotų, kur yra prioritetas ir apie ką pirmiausia reikia kalbėti. Čia, aišku, vėl mes susiduriame su komunikacijos dalykais. Tačiau, kita vertus, tai yra ir turinys“, – komentavo MRU mokslininkė.
Taip pat R.Urbonaitė pabrėžė, kad šiuo metu ypač neturėtų būti nesuderinto kalbėjimo tarp prezidentūros ir Vyriausybės, Seimo. Ji pastebėjo, kad nesuderintas svarbiausių valstybės politikų pozicijos irgi kelia paniką.
Kai ką bandoma užpudruoti
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas teigė, kad visuomenės įtampa ir nerimas yra kur kas didesni nei buvo per COVID-19 pandemijos įkarštį.
Esame pervargę. Žmones pasiekia daugybė informacijos, kurią reikia apdoroti, bandoma rasti atsakymus, galvojama, kaip elgtis, ir taip toliau.
„Ir tai apima labai daug sričių. Vienas dalykas, žinoma, tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip mes žiūrime į savo krašto gynybą, ką mes planuojame dėl to daryti ir panašiai.
Antras dalykas – tos pasekmės, kurias jaučiame tiek dėl infliacijos, kuri prasidėjo gerokai anksčiau negu Rusija užpuolė Ukrainą. Trečia tema yra susijusi su saugumu viduje“, – išskyrė jis.
Kalbant apie krašto apsaugą, aktyviai dėl to komunikuoja ne tik politikai, bet ir mūsų kariuomenė.
Ji, A.Katausko teigimu, pavyzdys, kaip tokioje situacijoje turėtų būti elgiamasi viešojoje erdvėje – ir nuraminama, ir paaiškinama.
Tuo metu politikų komunikacijoje, eksperto manymu, pritrūksta tam tikrų jungiamųjų dalių, paaiškinimų, kodėl vieni dalykai daromi, o kiti – ne.
Pavyzdžiui, jis minėjo, kad JAV, Jungtinė Karalystė dėl karo Ukrainoje irgi susiduria su tam tikrais iššūkiais bei problemomis.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas, kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, iškart pabrėžė, kad amerikiečiams tai irgi kainuos.
„Visuomenės paruošimas vyko labai aktyviai ir labai ilgai. Tuo metu pas mus stebėdamas dabartinę politikų komunikaciją kažkodėl matau tą patį, ką mes matėme su pandemija, – tam tikrų dalykų pasakymas, tam tikrų dalykų nepasakymas, tam tikras išgąstis, kad galbūt čia žmonės dabar yra labai įsiaudrinę, sukelsime paniką ir taip toliau.
Bet vienas iš esminių dalykų yra žinojimas, ką daryti arba kaip bus daroma, ar bent jau žinoti, kad valstybė pasirūpins tam tikrais dalykais. Tai yra būdas nuraminti visuomenę. Jeigu čia mes galvojame apie isterijos kėlimą arba baimes, kad sukelsime kažkokias didžiules netikrumo bangas visuomenėje, tos bangos jau yra dabar“, – pažymėjo jis.
A.Katausko teigimu, reikėtų aiškinimo ne tik, kad esame saugūs, bet ir stipriname saugumą – didiname karinius pajėgumus, skatiname žmones aktyviau įsijungti. Jo nuomone, šiuo metu dėl to matome tik nuotrupas, ne iki galo pasakytą informaciją.
Čia galima pereiti ir prie kitokio šalies pasirengimo galimiems nenumatytiems atvejams: slėptuvių, pakankamo maisto rezervo ir panašiai.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, dabar bandoma užpudruoti tam tikrų klausimų kėlimą ar informacijos, dėl to, kokia yra situacija, kas bus daroma, kad ji būtų geresnė, paslėpimą tarp kitų.
„Ir tai yra, mano nuomone, pakankamai didelė klaida, nes vėlgi visuomenė, be to, kad yra stipriai susijautrinusi ir labai įsitempusi, dar yra pasiruošusi susivienyti. Mes matome dėl Ukrainos labai didelį susivienijimą. Tad išspręsti kai kurias problemas, kurios per daugelį metų susiformavo Lietuvoje – ar dėl slėptuvių, ar dėl civilinės gynybos ir panašių dalykų, tikrai yra proga, – aiškino jis.
– Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, politikai, bijodami sukelti nepasitenkinimą ar dar kažką, nepasako iki galo, o tai viešojoje erdvėje labai greitai iššifruojama. Ir tai kelia kaip tik didesnį nepasitikėjimą negu pasakymas, kaip yra, nes niekas nežino, kaip yra. Pasakymas, kaip yra, ir iš karto pasakymas, kas bus daroma, padėtų išspręsti tiek visuomenės susivienijimo, stabilumo klausimą, kuris gali šiek tiek sujudėti ne į tą pusę, jeigu kažkas nuskambės ne taip, kartu ir parodyti lyderystę.“
Anot A.Katausko, labai tikimės, kad tam tikrose srityse politikai išspręs visas problemas. Pavyzdžiui, ekonomikoje yra dalykų, kurių jie pakeisti negali.
Tačiau kalbėti apie iššūkius, su kuriais dabar susiduria visas pasaulis, apie tai, kad Vyriausybė planuoja imtis veiksmų, svarsto galimus variantus, jo nuomone, būtų teisinga. Kai dėl to stinga komunikacijos, gali pasirodyti, kad klausimai užmiršti.
„Pažiūrėkime į J.Bideną, ką jis sako. Jis sako, kad, taip, aš dabar nieko negaliu su tuo dalyku padaryti, tai, ką galiu, mes darome, ir tikimės, kad poveikis bus toks, toks ir toks. Taip pasakoma, kad yra tam tikros aplinkybės, tam tikros problemos, tam tikra situacija, kad valdžia ieško sprendimų, ką galima būtų padaryti, o ne bando tai nukišti kažkur: „Ne, nekalbėkime apie tai, nekalbėkime apie tai, nekalbėkime“, – sakė jis.
Kartu A.Katauskas akcentavo, kad dabar reikia stiprios vieningos lyderystės.
Trys svarbiausios šalies institucijos – Seimas, Vyriausybė, prezidentūra – turėtų derinti veiksmus.
