Suabejojo COVID-19 skeptikė
Dėl apsaugos nuo koronaviruso priemonių savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ suabejojo viena kanadietė vardu Tania. Daugiau nei 10 tūkst. sekėjų turinti jauna moteris prisistato kaip gydymo vaistažolėmis ekspertė ir atvirai kritikuoja skiepus bei kitas kovos su pandemija priemones.
„Ar niekam nekeista, kad COVID gali apeiti dvi vakcinos dozes ir dar sustiprinančiąją, bet ne ploną kaukę?“ – prieš porą dienų retoriškai paklausė ji ir sulaukė dešimčių žmonių pritarimo.
Ši „Twitter“ vartotoja iš dalies teisi – naujos koronaviruso atmainos, ypač omikron, gali lengviau išsisukti nuo organizmo imuninės sistemos. Tačiau kaukės gerokai sumažinta tikimybę, kad sveikas žmogus, bendraudamas su sergančiuoju, užsikrės koronavirusu, ypač jei jas dėvės abu.
Skiepus „apeina“ lengviau
Lapkričio pabaigoje Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mokslininkams pranešus apie naują koronaviruso variantą iškart buvo įspėta, kad jis yra užkrečiamesnis ir atsparesnis žmogaus jau turimai apsaugai. Itin daug spyglio baltymo mutacijų turinti atmaina lengviau įveikia ir persirgus, ir pasiskiepijus įgytą imunitetą.
Vėlesni tyrimai šią informaciją patvirtino. JAV Kolumbijos universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Honkongo nustatė, kad pasiskiepijus susidariusių antikūnų gebėjimas įveikti koronavirusą, susidūrus su omikron atmaina, gerokai susilpnėja.
Tai galioja žmonėms, visiškai pasiskiepijusiems kuria nors iš daugiausiai naudojamų – kompanijų „Moderna“, „Pfizer“/„BioNTech“, „Astra Zeneca“, „Janssen“ – vakcinų. Jų efektyvumas prieš omikron atmainą buvo kur kas mažesnis nei prieš vadinamąjį laukinį – aptiktą Vuhane (Kinija) – virusą.
Tačiau asmenys, jau gavę sustiprinančiąją kurios nors iš informacine RNR paremtų vakcinų dozę, nuo omikron varianto apsaugoti geriau.
Taip pat skaitykite: Kodėl net ir pasiskiepiję nuo COVID-19 turi dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius?
„Nauji rezultatai rodo, kad anksčiau užsikrėtę arba visiškai pasiskiepiję asmenys rizikuoja vėl užsikrėsti omikron atmaina, – pažymėjo vienas iš tyrėjų mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Davidas Ho. – Net trečioji – sustiprinančioji dozė gali nepakankamai apsaugoti nuo šio varianto, tačiau bet kokiu atveju rekomenduojama ja pasiskiepyti, nes tam tikras imunitetas susidarys.“
Danijoje atlikta studija taip pat parodė, kad omikron atmaina nuo imuninės sistemos „išsisuka“ geriau nei iki šiol pasaulyje dominavusi delta. Gruodžio vidury ištyrus 12 tūkst. namų ūkių paaiškėjo, kad naujasis variantas yra 2,7-3,7 karto užkrečiamesnis. To priežastis, anot Kopenhagos universiteto, statistikų ir „Statens Serum Institut“ ekspertų, yra didesnis atsparumas vakcinoms.
Kartu buvo patvirtinta, kad papildomai pasiskiepiję žmonės virusą platina ne taip aktyviai, nepriklausomai nuo jo atmainos.
Be to, paaiškėjo, kad omikron variantas yra ne toks „piktas“ – jis rečiau sukelia sunkią ligos formą ir priverčia gultis į ligoninę.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ECDC) centro duomenimis, visiškai pasiskiepiję beveik 86 proc. danų, maždaug pusė gavę ir sustiprinančiąją dozę. Aštuoni iš 10 pasiskiepijo „Comirnaty“ vakcina.
Daugiau imuniteto – virusas atsparesnis
Atsakymą, kodėl besikeičiantis virusas lengviau atsilaiko prieš imuninį atsaką, pateikia vieno tyrimo autoriai.
Pasitelkę modeliavimo metodą, jie nustatė, kad virusas ima darytis atsparus vakcinoms, kai būna pasiskiepijusi didelė visuomenės dalis, bet dar ne tiek, kad susiformuotų visuotinis imunitetas.
Taip pat skaitykite: M.Stankūnas apžvelgia mokslinius tyrimus: ar kaukės stabdo viruso plitimą mokyklose?
Šios studijos rezultatai buvo paskelbti liepos pabaigoje, kai pasaulyje dominavo koronaviruso delta atmaina ir nuo COVID-19 bent viena doze buvo pasiskiepiję 60 proc. Europos gyventojų.
Siekdami numatyti, kaip SARS-CoV-2 gali keistis reaguodamas į vakcinas, grupė ekspertų iš įvairių šalių ėmėsi simuliuoti vakcinoms atsparių viruso atmainų atsiradimą 10 mln. žmonių visuomenėje per kitus trejus metus.
Modeliuodami įvairias situacijas mokslininkai keitė pasiskiepijimo, viruso mutavimo ir užkrato perdavimo lygį.
Simuliacija parodė, kad sparti vakcinacija sumažino skiepams atsparios viruso atmainos atsiradimo tikimybę. Tačiau buvo gautas paradoksalus – pasak tyrėjų, sveikam protui prieštaraujantis rezultatas (angl. counterintuitive result). Pasirodė, kad didžiausia imunitetui atsparių variantų atsiradimo rizika iškilo paskiepijus didelę populiacijos dalį, bet dar ne tiek, kad susidarytų vadinamasis bandos imunitetas.
Keičiant įvairius parametrus paaiškėjo, kad slenkstis, kurį peržengus atsiranda vakcinoms atsparių variantų, yra 60 proc. pasiskiepijusių gyventojų.
„Mūsų modelis parodė, kad, kai didžiuma žmonių yra pasiskiepiję, vakcinoms atsparūs variantai yra pranašesni už originalųjį“, – teigė pagrindinis tyrėjas Simonas Rella iš Austrijos Mokslo ir technologijos instituto (IST).
Anot jo, tai reiškia, kad imunitetui atsparios atmainos visuomenėje, kurios dauguma yra pasiskiepiję, plinta kur kas greičiau. Nepaisant to, S.Rella pabrėžė, jog „vakcinos yra geriausia, ką galime padaryti, siekdami įveikti pandemiją“.
Tad galima padaryti išvadą, kad cituotame „Twitter“ įraše apie tris vakcinos dozes „apeinantį“ virusą tiesos yra, tačiau ji pasitvirtina toli gražu ne visais atvejais.
Be kaukės liga neišvengiama
Antra įrašo dalis – apie kaukes – yra dar labiau klaidinanti. Specialistai teigia, kad burną ir nosį dengiančios kaukės yra tarp efektyviausių priemonių, kurios stabdo infekcijos plitimą.
„Veido kaukės kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis – skiepijimusi, dažnu rankų plovimu ir atstumu tarp žmonių gali sulėtinti viruso plitimą“, – teigia Mayo klinikos medikai.
Vokietijoje vieno tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokia yra didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu įvairiose situacijose dėvint kaukę ir be jos. Trijų metrų apsaugai esą nepakanka. Net stovint tokiu atstumu prireikia vos 5 minučių, kad nepasiskiepijęs žmogus, stovintis sergančio žmogaus iškvepiamo oro judėjimo kryptimi, beveik garantuotai užsikrėstų.
Gera naujiena – tinkamai dėvint medicininę, o dar geriau – FFP2 tipo kaukę (vadinamąjį respiratorių) tokia rizika gerokai sumažėja, nustatė Maxo Plancko dinamikos ir saviorganizavimo instituto mokslininkai.
Getingene (Vokietija) įsikūrusio instituto komanda gerokai nustebo pamačiusi, kokia didelė rizika užsikrėsti koronavirusu. Iškvėptas oras vos kelių metrų atstumu pasklinda kūgio pavidalo erdvėje, didesnės, taigi turinčios daugiau užkrato iškvėptų lašelių dalelės nukrenta ant žemės ir įvairių paviršių.
„Savo studijoje nustatėme, kad nedėvint kaukės rizika užsikrėsti vos per kelias minutes yra nepaprastai didelė net stovint 3 metrų atstumu, jei sergantysis turi didelį SARS-CoV-2 delta varianto kiekį“, – teigė instituto vadovas Eberhardas Bodenschatzas.
Tokios situacijos neišvengiamos mokyklose, restoranuose, klubuose, net šiaip vaikštant gatve.
Tyrėjai nustatė, kad FFP2 ar KN95 tipo kaukės gerokai sumažina riziką užsikrėsti. Stipriai prigludusios prie veido kaukės ypač efektyviai filtruoja oro daleles su užkratu. Jei abu – užsikrėtęs ir neužsikrėtęs – žmonės tinkamai dėvi FFP2 tipo kaukes, maksimali rizika užsikrėsti po 20 min. sumažėja iki 1 iš 1 000, net stovint mažesniu atstumu.
Tikimybė užsikrėsti padidėja iki 4 proc., jei tokios kaukės dėvimos netinkamai, Dėvint prie veido prigludusias medicinines kaukes, maksimali tikimybė užsikrėsti siekia 10 proc.
E.Bodenschatzas pripažino, kad realiame gyvenime tikimybė pasigauti koronavirusą yra 10-100 kartų mažesnė, mat pro kaukę iškvėptas oras išsisklaido erdvėje, tad ne visas pasiekia kitą žmogų. Tyrimo metu buvo analizuota maksimali grėsmė, mat neįmanoma apskaičiuoti, kiek oro skirtingais atvejais įkvėptų sveikasis.
Mokslininkai sukūrė filmuką, kuriame, pasitelkę manekeną, demonstruoja, kiek oro iškvepiama įvairiais būdais dėvint skirtingas kaukes.
Bangladeše realaus pasaulio sąlygomis atliktas tyrimas taip pat parodė, kad kaukės sumažina koronaviruso sklaidą tam tikroje bendruomenėje, be to, medicininės kaukės yra efektyvesnės nei daugkartinės medžiaginės.
Čia galima rasti informacijos, kuo skiriasi įvairios kaukės. Tiesa, net ir efektyviausia kaukė nesaugos, jei nebus dėvima tinkamai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
