Nuo šių metų pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. „Siekiama sugriežtinti, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų gyvenamąją vietą. Anksčiau, kai buvo galima deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje, būta nemažai neaiškumų“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.
Savivaldybės pastate – 13 tūkst. gyventojų
Paaiškėjo, kad Klaipėdos misto savivaldybės pastate Liepų g. 11 prisiregistravę per 13 tūkst. gyventojų. Jau buvo įsitvirtinęs įprotis, kad iš kitų miestų atvykę ir Klaipėdoje nekilnojamojo turto įpirkti negalintys gyventojai savo gyvenamą vietą nurodydavo savivaldybės pastate. Taip jų atžalos galėjo pretenduoti į uostamiesčio darželius, mokyklas.
Savivaldybės pastate bus galima deklaruotis tik benamiams.
Pasikeitus teisės aktams šiems žmonėms teks pasukti galvas, kur deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
„Savivaldybės pastate bus galima deklaruotis tik benamiams, tiems, kurie iš tiesų neturi jokio turto, yra apsistoję nakvynės namuose. Visi kiti turi pusę metų susitvarkyti ir tiksliai nurodyti savo gyvenamąją vietą“, – aiškino G.Misevičienė.
Taip pat bus atkreipiamas dėmesys ir į tuos būstus, kur registruota įtartinai daug gyventojų. Apskaičiuota, kad vienam būsto gyventojui turi tekti ne mažiau 5 kv. metrų gyvenamo ploto. Kiek kitaip, anot G.Misevičienės yra su daugiavaikėmis šeimomis.
Bijo pabrangsiančios nuomos
Trečiadienį pasiaiškinti į savivaldybę atėjęs Petras jaučiasi įspraustas į kampą. Vyras su žmona ir dviem vaikais Klaipėdoje nuomojasi būstą. Vyro deklaruota gyvenamoji vieta – Kretingos rajone. Žmonos – Liepų g. 11, t.y. Klaipėdos savivaldybėje. Taip jie siekė gauti vietą darželiuose savo vaikams.
Tokių kaip jis, anot Petro, – mieste begalė. „Bijome, kad nuomotojai nesutiks mūsų registruoti į savo butą. Neturime jokios nuomos sutarties. O jei tokia sutartis atsirastų, bijau, kad gali padidėti nuomos kaina“, – aiškino vyras.
Klaipėdoje būsto įsigyti neįstengiantys žmonės įsitikinę, kad savininkai, sulaukę prašymo registruoti juos į savo namus, tikrai neapsidžiaugs.
Turto savininko sutikimas – nebūtinas
Tuo tarpu valdininkai ramina. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovės Nijolės Laužikienės, gyvenamosios vietos registracijos tvarkos pasikeitimas niekaip nepaveiks priėmimo į darželius tvarkos.
Tie vaikai, kurie jau lanko darželius ar mokyklas, nebus išvaryti. „Būkime pilietiški ir deklaruokime savo gyvenamąją vietą ten, kur gyvename. Netikiu, kad kas nuomotų būstą be sutarčių“, – aiškino N.Laužikienė.
Anot jos, pakanka pateikti sutartį tarp nuomotojo ir nuomininko, net nebūtina, kad sutartis būtų patvirtinta notaro.
Tokia sutartis, valdininkų teigimu, būtų tvirtas įrodymas, kad žmogus turi kur gyventi. Taip pat nereikalaujama ir nuomininko valios, nes preziumuojama, kad nuomodamas būstą jis jau davė sutikimą jame gyventi.
„Dar viena naujovė – galimybė laikinai deklaruoti gyvenamą vietą. Tai ypač aktualu, kai sudaroma terminuota nuomos sutartis. Tiesa, terminas negali būti trumpesnis nei mėnuo“, – aiškino G.Misevičienė.
Valdininkai prisiekinėjo, kad sutartys, kurias pateiks gyventojai, nebus perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco įsitikinimu, vis dar tvyro nemažai fobijų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
„Tos fobijos greičiausiai atsirado dar sovietmečiu ir jos yra susijusios su turtiniais santykiais. Noriu pabrėžti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nereiškia jokių teisių į nekilnojamą turtą“, – aiškino jis.