Šiandien popiežius Pranciškus paskyrė mane Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Sujaudino dėmesys Lietuvai, kad po paskyrimo savo įpėdinio Buenos Airių arkivyskupijoje, esu antrasis šio popiežiaus paskirtas vyskupas. Priimu šį naują siuntimą su tuo pačiu klusnumu ir viltimi, kaip esu priėmęs visus ankstesnius Viešpaties siuntimus pašaukimo kelyje, nes Viešpats mūsų niekada neapleidžia. Nuo pirmo karto, kai sąmoningai supratau ir priėmiau Viešpaties kvietimą sekti Jį kunigystės keliu, siekiau pakartoti savo „Taip“ kiekviename naujame ir nuostabiame pašaukimo posūkyje – ar tai prieš 20 metų rengdamas Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, ar vadovaudamas Vilniaus kunigų seminarijai, ar tarnaudamas Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi, ar būdamas Lietuvos Kariuomenės ordinaru.
Sujaudino dėmesys Lietuvai, kad po paskyrimo savo įpėdinio Buenos Airių arkivyskupijoje, esu antrasis šio popiežiaus paskirtas vyskupas.
Vilniaus arkivyskupija, kaip ir visa Lietuva, turėjo garbingą, bet dažnai ir skausmingą istoriją. Pastaruosius 21 metus, jai vadovaujant J.Em. Kardinolui A. J. Bačkiui, įvykdyti milžiniški darbai, atstatant pagrindines bažnytines struktūras, padedant vyskupijai ir Bažnyčiai visoje Lietuvoje atsigauti po ilgų komunistinės sistemos persekiojimo metų, kuriuose Vilniaus ganytojas arkivysk. Julijonas Steponavičius 25 metus buvo priverstas gyventi vidinėje tremtyje, atskirtas nuo savo vyskupijos ir savo tikinčiųjų. Kardinolo atliktuose darbuose aiškiai atsispindi Viešpaties vedimas, ir jis palieka vyskupiją žymiai tvirtesnę negu jinai buvo prieš du dešimtmečius. Esu jam dėkingas už pakvietimą darbuotis Lietuvoje, už visus tris kunigystės laipsnių šventimus, kuriuos gavau per jo rankas Vilniaus Arkikatedroje, bei už visą tėvišką rūpestį ir globą, ne tik man, bet ir visai Arkivyskupijai.
Šie metai, Tikėjimo metai, toliau kviečia mus visus irtis į tikėjimo gelmes, ne tik tam, kad geriau pažintume mūsų tikėjimą, bet kad juo gyventumėm. Naujasis popiežius Pranciškus laimėjo mūsų širdis savo žmogišku nuoširdumu bei gyvai išreikštu tikėjimu. Jo pavyzdys kviečia mus visus į gilesnį atsinaujinimą – vyskupus, kunigus, vienuolius, vienuoles ir pasauliečius. Naujoji evangelizacija – tai kasdien giliau gyventi gyvenimą santykyje su Kristumi ir padėti kitiems jį atrasti – asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.
Brangūs Vilniaus Arkivyskupijos tikintieji ir visi šios teritorijos gyventojai, Šv. Tėvo paskirtas į šias pareigas sieksiu aprėpti visus, ir kviečiu Jus kartu žengti kuriant tą vienybę, dėl kurios Kristus meldėsi Paskutinės Vakarienės metu. Čia bus reikalingas Šv. Dvasios vedimas, kad mes visi kartu malda ir darbu galėtumėm įveikti tautinius, ekonominius, politinių požiūrių skirtumus bei savanaudiškumo pagundas, o dalindamiesi savo talentais ir kryžiais atsinaujintumėm patys ir atnaujintumėm vietinę Bažnyčią ir visuomenę.
Ši žinia mus pasiekia bešvenčiant Velykų savaitę ir besirengiant Dievo Gailestingumo sekmadieniui. Todėl kviečiu visus atverti savo širdis Kristui, Dievo Gailestingumui. Nebijokime dalintis Kristaus Žinia savo šeimose, su savo kaimynais ir kolegomis – priimti Dievo Gailestingumą ir patiems būti gailestingiems. Tik taip sugebėsime sukurti visuomenę, kokios norime, kurioje neapsiribojame kvietimu toleruoti – tai yra, pakęsti – vieni kitus, bet kviečiame remtis Kristaus įsakymu mylėti vieni kitus, kaip Jis mus mylėjo.
Priimdamas šią tarnystę Jūsų naudai ir ją pradėdamas prašau jūsų visų maldų. Vilniaus Arkivyskupo pareigas pradėsiu vykdyti Šv. Jurgio, Vilniaus Arkivyskupijos globėjo, šventėje su iškilmingom ingreso šv. Mišiom Vilniaus arkikatedroje balandžio 23 d., 12 val. Kviečiu dalyvauti atstovus iš visų arkivyskupijos parapijų, vienuolynų, judėjimų, vyskupijoje veikiančių pastoracinių centrų, katalikiškų mokyklų – kad tai būtų tikrai mūsų visų, visos Arkivyskupijos šventė. Prašau, kad tie, kurie negalės asmeniškai dalyvauti, ypač ligoniai, lydėtų savo malda.
Telydi, telaimina ir tesuvienija mus Gailestingasis Dievas.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas nominatas
