Per pirmąjį šių metų ketvirtį į miesto iždą prikapsėjo beveik dviem milijonais litų daugiau nei planuota: įvairių mokesčių ir kitų pajamų pavidalu surinkta 102 mln. 94 tūks. litų, o užsibrėžtas tikslas buvo 100 mln. 128 tūkst. „Labai nereikia krykštauti iš džiaugsmo, tai realiai suplanuotas biudžetas, kurį realiai ir įvykdėme“, – lakoniškai komentavo savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Ši suma sudaro 26,1 proc. metinio biudžeto plano, kuris šiemet yra beveik 391 mln. litų.
Sunerimo skolininkai
Biudžetą keliais šimtais tūkstančių litų daugiau nei planuota papildė įvairūs mokesčiai, ypač gyventojų pajamų mokestis. Tai lėmė gerėjančios įsidarbinimo sąlygos Klaipėdoje. „Darbo vietų mažėjimo nėra, kaip tik jaučiamas atsigavimas“, – sakė A.Špučienė.
Beveik dvigubai didesnės pajamos gautos už turto ir žemės nuomą. Šie pinigai nenukrito iš dangaus: pasak A.Špučienės, didesnes nei planuota pirmojo ketvirčio pajamasį daugiausiai lėmė skolas padengti susizgribę valstybinės žemės nuomininkai. „Skolingoms įmonėms buvo raštu pranešta, kad grąžintų skolas, antraip savivaldybė kreipsis į teismą“, – sakė A.Špučienė.
Tokie veiksmai davė teigiamų rezultatų: už valstybinės žemės nuomą surinkta beveik tris kartus daugiau pajamų nei planuota. A.Špučienės teigimu, naujajai miesto valdžiai reikės gerokai pasistengti, kad antrojo ir trečiojo ketvirčių įvykdymo planai būtų dar didesni, kadangi vien iš žemės nuomos per metus tikimasi surinkti 8 mln. litų. Sunkiau sekėsi surinkti mokesčius už vietines rinkliavas: šiukšles, automobilių statymą mieste, prekybą viešose vietose.
Meras savęs „neplaka“
Penktadienį paskutinį komentarą žiniasklaidai surengęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, jog naujajai valdžiai paliekamas visas sąrašas darbų, kurį valdininkai turės įgyvendinti per šiuos metus. Jį biudžeto pavidalu valdininkai suskubo patvirtinti vasario 10-ąją dar iki naujosios tarybos rinkimų.
Reziumuodamas savo veiklos dešimtmetį, meras nebuvo itin savikritiškas. „Aš savęs tikrai neplaksiu“, – blogų sprendimų prisiminti nenorėjo R.Taraškevičius. Pasak mero, jam vadovaujant miesto rankose buvo išlaikytos tokios miestui svarbios įmonės kaip „Klaipėdos energija“ ir „Klaipėdos vanduo“, o šilumos kainos buvo vienos mažiausių šalyje. Meras teisingu sprendimu teigė laikąs ir mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą projektą, esą teisinga jį skaičiuoti nuo gyvenamojo ploto, o ne nuo gyvenančių asmenų skaičiaus. „Ir niekas man neįrodys kitaip“, – tvirtai įsitikinęs buvo R.Taraškevičius. Jis pridūrė, jog vertėtų peržiūrėti šiukšlių išvežimo tvarką, kad vieno kiemo nekuoptų kelios šiukšliavežių bendrovės.
Kalbėdamas apie pakitusį per dešimtmetį architektūrinį miesto veidą meras taip pat sau priekaištų neturėjo. Jo manymu, modernūs pastatai miesto centre vaizdo negadina, tačiau meras pripažino, kad ne visai pagal planą ėjosi arenos statybos. Sukritikuotas dėl didelės oro taršos mieste, R.Taraškevičius kaltę suvertė išaugusiam automobilių skaičiui, tačiau pripažino, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo LEZ'e įsikūrusių gamyklų, pietinėje miesto dalyje gyvenantiems klaipėdiečiams riečia nosį. „Viena yra sanitarinės normos, kita – nosis“, – pastebėjo meras, tačiau kodėl nepavyko sutramdyti įmonių, atsakyti negalėjo.
