Tvenkiniai „išnyko“
Dvarčionyse esančios sodų bendrijos jau seniai tapo gyvenamųjų namų kvartalais. Čia gyvena daugybė vilniečių, todėl keli vandens telkiniai netoliese juos džiugino. Jų yra šalia Pupojų gatvės, šalia Kalvų Sodų 3-iosios gatvės, dar vienas – netoli Rokantiškių Sodų 7-osios gatvės. Tačiau pasižiūrėjus į būsimojo bendrojo plano pagrindinį brėžinį nė vieno iš šių vandens telkinių nebelieka.
Susirūpinę dvarčioniškiai šį klausimą ėmė kelti socialiniuose tinkluose, ragindami vieni kitus žemėlapyje žymėti raudonas žvaigždutes ir taip nepritarti pokyčiams. Kartu su žvaigždute galima įrašyti ir pastabą.
Bent jau dėl Dvarčionių vandens telkinių visos pastabos panašios. „Čia vandens telkinys, kuris negali dingti“, „Tikiuosi, ežeriukų nepažymėjimas naujame plane yra tik techninis nesusipratimas. Nedrįskite naikinti vandens telkinių! Vietinė bendruomenė tam kategoriškai nepritaria!!!“, „Ar išprotėjot? Rajono traukos objektą, Dvarčionių tvenkinį, naikinti? Ar esate čia buvę vasarą, žiemą? Turėkit sveikos nuovokos!!“ – tokie ir panašūs pasipiktinimo kupini įrašai pasipylė bendrojo plano projekte.
Ar išprotėjot? Rajono traukos objektą, Dvarčionių tvenkinį, naikinti?
Tiesa, vandens telkinių šalia namų turėjo pasigesti ne tik dvarčioniškiai. Naujojo bendrojo plano žemėlapyje nebėra ir Žvėryno tvenkinukų, taip pat pelkėjančio tvenkinio šalia Žaliųjų ežerų gatvės, įkalnėje Verkių rūmų teritorijos link, vandens telkinių šalia V.Gerulaičio gatvės ir t.t.
Dingo tik žemėlapyje
Patikėti tuo, kad visi šie vandens telkiniai galėtų būti tiesiog sunaikinti – išdžiovinti, užpilti žemėmis ar pan., sunku. Ir, kaip paaiškėjo, gyventojams nuogąstauti išties nėra dėl ko.
Bendrąjį planą ruošiančios savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projekto vadovas Mindaugas Grabauskas komentare 15min tikino, kad tvenkiniai išnyko tik pagrindiniame bendrojo plano brėžinyje, o realybėje jie bus, kaip buvę.
„Norime nuraminti Dvarčionių bendruomenę – jų apylinkėse tvenkiniai nedings: savivaldybės tinklalapyje pateiktoje „Bendrojo plano sprendinių, patikslintų įvertinant viešinimo metu gautus pasiūlymus ir pastabas, pagrindinio brėžinio ir galiojančio bendrojo plano pagrindinio brėžinio lyginamojoje interaktyvioje versijoje“ matomi ne visi rengiamo 2018 m. bendrojo plano vandenų zonų duomenys, tik tie, kuriems suteiktas funkcinės zonos numeris.
Įvertinant pastabą, artimiausiu metu bus matomos visos vandenų zonos, kurios pavaizduotos pagrindiniame brėžinyje (taip pat ir Dvarčionių apylinkių). Vandenų zonos vaizduojamos tik tos, kurios yra didesnės nei 10 arų“, – tikino M.Grabauskas.
Norime nuraminti Dvarčionių bendruomenę – jų apylinkėse tvenkiniai nedings, – tikino M.Grabauskas.
Ruošia trejus metus
Naujasis bendrasis miesto planas pradėtas rengti 2015 metais. Anot Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus ir miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, jame didžiausias dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, veikloms reglamentuoti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, sudaryti sąlygas integruotai transporto sistemai bei nustatyti ilgalaikius darnaus miesto plėtros kriterijus ir rodiklius.
„Didieji Europos ar pasaulio miestai tarpusavyje konkuruoja labai paprastais dalykais: viešų paslaugų kokybe, vaikų priežiūra, išsilavinimu, kokybišku transportu, patraukliomis viešosiomis erdvėmis, geru susisiekimu su pasauliu ir būstu už prieinamą kainą.
Vilniuje gyvena jauni žmonės, daugiausia nuo 20 iki 40 metų amžiaus. Kad miestas būtų patrauklus, turime padaryti viską, kad jauni žmonės čia gyventų, kurtų, augintų vaikus ir jiems būtų patogu ir gera“, – viename iš viešų bendrojo plano pristatymų sakė vyriausiasis miesto architektas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius vasarą yra sakęs, kad pagrindiniai prioritetai bendrajame plane yra penki. Tai miesto plėtra į pietus, į netoli miesto centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas. Antroji kryptis – miesto miegamieji rajonai, kurie turi tapti vakarietiški ir jaukūs, todėl ypatingą dėmesį meras ketino skirti jų apsaugai, apželdinimui, viešajai infrastruktūrai.
Trečias prioritetas – miesto centras, jo saugojimas ir plėtra, tačiau saugant paveldą turi atsirasti vietos ir naujiems projektams. Ketvirtas prioritetas – žaliasis miesto veidas: miesto unikalumas ir privalumas yra tada, kai iki artimiausio miškelio ar parko galima nueiti pėsčiomis.
O svarbiausias prioritetas – miesto transportas ir susisiekimas, todėl planuojama daug jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.
