Naujasis biokuro katilas bus įrengtas antrojoje Vilniaus termofikacinėje elektrinėje šalia Gerosios Vilties g. žiedo. Sostinės valdantieji įsitikinę, kad biokuro naudojimas leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams maždaug 5 proc. Taip pat esą bus prisidedama prie klimato taršos mažinimo.
„Pastačius 48 MW biokuro katilą jau nuo 2014 metų šilumos kaina vilniečiams mažėtų apie 1-2 ct/kWh. Vilniaus mieste šilumos gamybą iš biokuro savivaldybės Tarybos sprendimu esame užsibrėžę padidinti iki 70 procentų, o šiuo metu biokuro naudojama tik 13 proc.“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus A.Keserausko, pastačius naują biokuro katilą, šilumos gamyba iš biokuro Vilniuje iš viso siektų 28 proc. Dabar Vilniuje yra du biokuro katilai: šiuo metu veikiantis Naujojoje Vilnioje (16 MW) ir Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2 (60 MW), kuris yra didžiausias Baltijos šalyse.
Šis projektas esą padėtų spręsti ir aplinkosauginius Vilniaus šilumos ūkio klausimus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr.2 ir Nr.3 bei rajoninė katilinė Nr.8 turi atitikti ES keliamus reikalavimus dėl taršos, kurių įmanoma laikytis tik modernizavus elektrines.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas Bronius Cicėnas įsitikinęs, kad pasibaigus Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarčiai 2017 metais savivaldybė privalės išpirkti šį katilą ir esą sumokėti tiek, kiek į katilą bus investuota, o ne tiek, kiek jis kainuos tuo metu. Jis tvirtino, kad šias išlaidas būtų galime įtraukti į investicinį planą ir tuomet išpirkti nieko nereikėtų, nes šilumos ūkio nuomininkė „Vilniaus energija“ už biokuro katilo įrengimą sumokėtų iš turimų lėšų, skirtų investicijoms.
Valdo Benkunsko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo, manymu, prisidengiant ES reikalavimais paprasčiausiai bus dovanojami milijonai privačiam investuotojui. „Tai visiškai neracionalus ir nenaudingas projektas miestiečiams. Kreipsimės į prokurorus dėl šio sprendimo skaidrumo“, – teigė V.Benkunskas.
Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2 esantis 60 MW garo katilas šiuo metu yra neeksploatuojamas, nes jo įrengimai visiškai susidėvėję. Garo katilo rekonstrukcija būtų analogiška garo katilo Nr. 4 rekonstrukcijai, kuris nuo 2006 metų sėkmingai kūrena biokurą.
Planuojamo projekto vertė siektų apie 91 mln. Lt., tačiau galutinė kaina paaiškės po viešojo konkurso. Už šią sumą būtų pastatytas ne tik 48 MW biokuro katilas, kuris kogeneracijos režimu pagamins 293 tūkst. MWh šilumos energijos per metus, bet ir 12 MW kondensacinis ekonomaizeris, kuris iš dūmų išgaus papildomai (apie 76 tūkst. MWh „žalios“ elektros energijos), taip pat būtų įrengtos biokuro priėmimo aikštelės. Planuojama, kad per metus būtų sudeginama iki 200 tūkst. tonų biokuro.
Bendrovės „Dalkia“ sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės įmone „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri galioja iki 2017 metų, dėl šių investicijų į biokuro katilą pratęsta nebus. Pagal dabar galiojančią sutartį, bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ turės išpirkti biokuro katilo įrangą likutine verte, kaip numatyta Vilniaus šilumos tinklų modernizavimo konkurse. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pritarusi Vilniaus miesto šilumos tinklų modernizavimo konkurso paskelbimui. Pagal konkurso sąlygas, investicijos į biokuro katilą turėtų būti grąžintos naujo šilumos ūkio operatoriaus, kuris užtikrintų tolimesnį šilumos ūkio modernizavimą ir priežiūrą.
