2009-ieji – visai Lietuvai išskirtiniai metai – Vilniuje pasitikti ypatingais renginiais. Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimų pradžią bei Vilniaus virtimą Europos kultūros sostine paženklino milijonus kainavę spektakliai, priėmimai ir fejerverkai.
Vieni liko sužavėti vokiečio Gerto Hofo įvairiaspalvių liepsnų, kurių šviesoje arkikatedra atrodė stulbinamai, spektakliu, kitiems neišdildomą įspūdį paliko prie Koncertų ir sporto rūmų parodytas modernus miuziklas „@Hoffmann_Spragtukas“, treti buvo nepatenkinti viskuo ir visais – išleistais milijonais, per garsiu šaudymu ir net rūku, apgobusiu naktinę sostinę.
LŽ pasidomėjo, kokį įspūdį naujamečiai renginiai paliko žinomiems Lietuvos žmonėms.
A.Bumblausko nuomone, Lietuvos tūkstantmečio minėjimas ir Vilniaus tapsmas Europos kultūros sostine, kurie vienas kitą užgožia ir neleidžia sukoncentruoti dėmesio.
Patiko „Spragtukas“
„Kokiu nors būdu tuos metus reikėjo pradėti“, – sakė istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, kuriam ypač patiko miuziklas „Spragtukas“. Profesorių pradžiugino faktas, kad pagaliau buvo atgaivinti sostinės Koncertų ir sporto rūmai.
„Nenoriu būti skeptikas, kiek suprantu, biudžetas buvo suplanuotas tada, kai niekas apie jokias krizes dar nekalbėjo. Pinigai buvo sumokėti seniai, tad kas iš to, kad mes čia dabar „burbuliuojame“, – paklaustas apie renginių kainą sakė A.Bumblauskas. Jo nuomone, bėda yra kita – į vieną vietą suplakti du stambūs renginiai – Lietuvos tūkstantmečio minėjimas ir Vilniaus tapsmas Europos kultūros sostine, kurie vienas kitą užgožia, neleidžia sukoncentruoti dėmesio.
Rinkosi privatumą
Filosofas Leonidas Donskis prisipažino nematęs naktinių sostinės linksmybių, todėl negalįs komentuoti. Paprašytas bent teoriškai įvertinti, ar tokie renginiai palieka kokį pėdsaką šalies kultūriniame gyvenime, filosofas retoriškai klausė: „Ar gali istorijoje pėdsaką palikti fejerverkas? Mes visi žinome, kiek laiko jis gyvuoja.“ L.Donskis prisipažino nebuvęs iš anksto skeptiškai nusiteikęs prieš tokius renginius, tačiau šįkart norėjęs privatumo – pabūti šeimoje ir su draugais.
Kunigas Ričardas Doveika šventinį šviesų spektaklį žiūrėjo Katedros aikštėje. Buvo gražu, bet ar tai buvo įspūdinga, nežinau“, – LŽ sakė kunigas.
Svarbesni – žmonių santykiai
R.Doveika nesiėmė atsakyti į klausimą apie tokių renginių įtaką kultūrai. Pasak jo, kultūra – tai ne tik paveikslai, muziejai, bet pirmiausia – žmonių santykiai. „Viena esminių kultūros sudedamųjų dalių – mūsų tarpusavio santykiai, bendravimas. Kokį liudijimą sugebėsime duoti Europai apie žmones, gyvenančius čia, priklausys tik nuo mūsų“, – sakė kunigas. R.Doveikos įsitikinimu, naujametę naktį Katedros aikštėje dūžtantys šampano buteliai tik paliudijo, kad dar turime augti. Nors buvo žadėta labai griežta įeinančiųjų į aikštę kontrolė, kunigas stebėjosi, kaip žmonėms pavyko atsinešti butelių, įvairių ugnelių. „Galėsime apmąstyti, kas rengėjų buvo žadėta ir kas pavyko. Ir kaip mes, kaip miestiečiai, prie to prisidėjome. Kiekvieno piliečio kultūros lygmuo buvo aiškiai matyti“, – teigė kunigas.
Reikia remti savuosius
Finansų analitikas Gitanas Nausėda šventinius fejerverkus prisipažino stebėjęs tik per televiziją. „Tiek, kiek mačiau, labai didelio įspūdžio nepaliko“, – sakė jis. Paklaustas, ar jam, kaip bankininkui, negaila į orą paleistų milijonų, G.Nausėda sakė esąs už tai, kad pirmiausia būtų remiama Lietuvos kultūra ir menininkai, o ne užsienio atlikėjai. „Jau vien dėl šio aspekto pinigus buvo galima panaudoti kitaip“, – teigė jis.
