SAM: pakeitimai skirti skatinti žmones rinktis pigiausią vaistą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė visuomenei derinti įsakymo projektą, pagal kurį gydytojas, pacientui išrašydamas kompensuojamąjį vaistą bendriniu pavadinimu gydymui pirmą kartą ar po pertraukos, recepte turėtų nurodyti žymą „Pirmas paskyrimas“, o vaistinės tokiais atvejais būtų įpareigotos išduoti tik pigiausius vaistus, teigiama SAM pranešime.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, taip siekiama skatinti generinių vaistų vartojimą ir padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu.
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti“, – sako viceministrė K.Garuolienė.
Jos teigimu, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad šio įsakymo projekte siūlomas prierašas „Pirmas paskyrimas“ įpareigotų vaistininką išduoti pigiausią tos grupės kompensuojamą vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz., vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą.
SAM atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka ne naujiena Europoje – tokia praktika taikoma Latvijoje. Be to, tokia tvarka buvo taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, skatinant aktyvesnį racionalų vaistų vartojimą renkantis generinius vaistus.
I.Šimonytė: laukiu įsakymo, privalomai nurodančio dėvėti vilnonius apatinius
Šis siūlymas suglumino finansininkę, Seimo narę Ingridą Šimonytę.
„Ponia iš SAM sako, kad tuoj nebegalėsi pirkti pasirinktų paskirtą veikliąją medžiagą turinčių vaistų su valstybės kompensacija, net jeigu sutinki prisimokėti kainos skirtumą nuo pagal pigiausią generiką paskaičiuotos bazinės kainos. Privalėsi pirkti pigiausią, jeigu pradedi vartoti naujus vaistus. Neva nėra čia ko savo pageidavimų reikšti, duoda ir imk, ką duoda. Tinka, netinka – nesvarbu. Mediko rekomendacija – nesvarbu, nes už jų vis tiek kas nors stovi. Kad atitaikymas kartais trunka metų metus – irgi nerūpi.
O valstybei kažkaip „svarbu“, kuriai kompanijai tą pačią sumą kompensacijos sumokėti. Taip pratinsim visuomenę prie generikų ir mažinsim pacientų išlaidas vaistams – ne ieškodami konkrečiam pacientui geriausio sprendimo (valstybės išlaidoms esant lygioms), kuris puikiai gali būti ir generikas, o „priverstinai savanoriškai“. Laukiu įsakymo, privalomai nurodančio visiems dėvėti tik vilnonius apatinius. Nėr čia ko“, – ironizavo I.Šimonytė savo „Facebook“ paskyroje.
Jos pranešimas sulaukė plačios diskusijos. Tarp komentatorių buvo įvairių nuomonių – tiek palaikančių, tiek nepritariančių SAM pigiausių vaistų per prievartą politikai, tačiau daugumai tokia prievarta taip pat pasirodė nepriimtina.
Hipotezė: žmonės už vaistus primokės dar daugiau
„Grįžta laikai – temperatūra? Aspirinas. Skauda? Analginas. Realiai 70 proc. taip ir būna, tik kas nesupranta, galvoja, kad perka kažką naujo ir įdomaus. Likusieji atvejai – koks nors antibiotikas gudriu pavadinimu ir su skaniais priedais. Vaistų pramonė yra labai geras smegenų plovimo aparatas, bet VIS TIEK apriboti laisvę rinktis yra grubu ir žema.
Aš noriu savo vaikams apelsinų skonio geriamo ibuprofeno, o ne pusės aspirino tabletės, kurią jam nuryt būtų kankynė ir nereikalingas iššūkis“, – pasisakė vienas iš komentatorių.
„Valstybė kompensuoja tokią pačią sumą, nepriklausomai nuo to, kokį vaistą Jūs renkatės. Skirtumą turit susimokėti pats ir tai Jūsų pasirinkimas, beje, kvailas, jeigu pigiausias generikas jums veikia puikiai, bet kas yra ne faktas. Be to, jeigu jau valstybė čia sprendžia, ką Jums kompensuoti, kam gi vargti tik su naujai pradedančiaisiais? Visiems tą patį principą pritaikyti (valstybė gi sprendžia) ir išmest brangesnius nei pigiausias vaistas iš kompensuojamų vaistų sąrašo. Nereiks net galvos niekam sukti tuomet. Ir ministerijai su farmacininkais derėtis dėl kainų irgi nereikės.
SAM tikslas – kompensuoti vaistus tik tiems, kurie realiai neįperka vaistų. Visi kiti, pirksim patys tuos pačius vaistus, kuriuos pirkom iki šiol, jie tai puikiai supranta“, – svarstė kiti komentatoriai.
Ministerija žino geriau už gydytoją, ko reikia pacientui?
Pasak I.Šimonytės, jos žinutė ne apie tai, kas protingi ar kvaili. Kita vertus, ar medikai tikrai tokie kvaili, kad negebės žmogui, pradedančiam vartoti naują vaistą, patarti bent išbandyti pigiausią, žinoma, su sąlyga, jeigu neturi kitų pacientų neigiamos patirties sukaupę?
„Čia kompensacija, žinoma, duodama panašiai kaip leidimas Eglei žalčių karalienei gimines aplankyti, bet tiesiog iš principo? Prielaida tokia, kad naujai pradedantis vartoti vaistą negali nieko apie tuos poveikius žinoti, tad negali ir jokios nuomonės turėti. Galbūt, bet tada medikas turėtų pasiūlyti tai, kas atrodo tinkama, jeigu pigiausias vaistas, mediko supratimu, turėtų tikti, žinoma, kodėl jo neišbandyti.
Bet situacijų būna visokių, tame tarpe, ir kitų vartojamų vaistų, alergijų, dar ko. Mediko praktikos patirtis su kitais pacientais, vartojančiais kažkokį konkretų vaistą irgi gali būti iškalbinga į abi puses. Tai čia toks bandymas priversti visuomenę pereiti prie generikų „mandagiai iš kojos“, – įsitikinusi parlamentarė.
Vaistininkai žinią priima ramiai – esą jie yra tik vykdytojai, o visas veiksmas vyks gydytojo kabinete.
„Vaistinėse esame įpareigoti siūlyti pigiausią vaistą nuo 2010 metų. Kad pastiprintumėme šį siūlymą, jau 7 metus veikia ir monitoriai vaistinėse, kuriuose rodomi visi vaistai, esantys toje pačioje vaistų grupėje: aukščiausioje pozicijoje rodomas pigiausias vaistinis preparatas arba kurio priemoka yra mažiausia. Mums svarbu, kad galėtume padėti žmogui išgyti. Vaistą, kuriuo žmogus gydosi, dažniausiai padeda pasirinkti gydytojas, vaistininkai gali tik padėti suteikdami daugiau informacijos“, – teigė Lietuvos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Medikas: idėja graži, bet pasekmės neprognozuojamos
Pasak Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovo prof. Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva pasižymi labai didelėmis pacientų priemokomis už sveikatos priežiūros paslaugas, tarp kurių didžiausią dalį sudaro kompensuojamieji vaistai. Pagal ES standartus priemokos už kompensuojamus vaistus ir kitas paslaugas neturėtų sudaryti daugiau 15 proc., tuo tarpu Lietuvoje net trečdalis sveikatos priežiūros išlaidų finansuojama iš privačių šaltinių, daugiausiai tai mokėjimai savo lėšomis.
„Daug asmenų tiek už nereceptinius, tiek už receptinius vaistus moka visą kainą. Manoma, kad dėl to kenčia pažeidžiamos grupės – ypač vyresnio amžiaus, mažas pajamas gaunantys žmonės, todėl norima pasiekti mažesnį priemokų už vaistus rodiklį. Tačiau tai tik viena medalio pusė ir tokiais administraciniais sprendimais problema nebūtinai išsispręs, kadangi žmonės visgi linkę patys rinktis vaistus ir dalis jų pirks juos už visą kainą, jei negalės įsigyti kompensuojamų.
Taigi, ar tai yra geriausias sprendimas, gali parodyti tik laikas. Viena vertus, dėmesį perkelti į generinius vaistus ir taip taupyti lėšas, yra teisinga kryptis. Tokiu būdu taupomi pinigai atsilaisvina kitoms sveikatos priežiūros sritims. Tačiau kai kalbame apie pacientų priemokas, mes eliminuojame paciento teisę pasirinkti. Galbūt reikėtų šioje vietoje paieškoti subtilesnių sprendimų situacijoms, kai pacientas tikrai nori pasirinkti brangesnį vaistą. Jam neturėtų būti visiškai užkirstas kelias. Reikėtų sukurti mechanizmą, kuris daugumą žmonių nukreiptų rinktis pigiausią vaistą, tačiau jeigu žmogus nori brangesnio vaisto, jis visgi turėtų tokią teisę turėti“, – įsitikinęs medikas.
Daugelis ES šalių siūlomo modelio nepriėmė
Kad toks modelis vertinamas nevienareikšmiai, rodo faktas, kad tik dalis ES šalių priėmusios tokias metodikas, kokias dabar siūlo SAM. Ir tokių ES šalių yra ne daug.
„Siūlomas modelis galioja Skandinavijos šalyse, tačiau daug šalių jo visgi nepriėmė. Pas mus daug žmonių ir toliau abejos, ar pigiausias vaistais iš tiesų buvo parinktas skaidriai, kita vertus, tokiu būdu panaikinama konkurencijos galimybė tarp vaistų. Kai kuris nors vaistas užsitikrina visą rinką, viena vertus, gali būti teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, vaistas atpigs, kita vertus, gali būti neskaidrios konkurencijos elementų, pablogėti brangesnių vaistų prieinamumas.
Viskas priklausys nuo to, kaip Vyriausybė ir SAM sugebės visą šį procesą valdyti, tačiau kol kas mums su procesų valdymu sunku. Tai parodė ir, atrodytų, pažangių technologijų diegimas, kurios toli gražu ne visada skaidriai diegiamos ir susikompromituoja, pavyzdžiui, e-sveikata ir pan. Taigi apibendrinant – ketinimai yra geri, kita vertus, jie gali sukelti daug sudėtingų problemų. Jeigu viskas būtų aišku, šis modelis jau būtų įvestas visoje ES, tačiau nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nors suprantu, kad tai daroma siekiant taupyti valstybės lėšas ir pacientų pinigines“, – teigė V.Kasiulevičius.
Medikas šimtu procentų pritarė tik tam, kad pigiausio vaisto imperatyvas bus taikomas tik tiems, kurie gydymą gauna pirmą kartą. Mat nors dauguma tos pačios veikliosios medžiagos vaistų yra visiškai ekvivalentiški, tačiau tam tikri poveikio skirtumai galimi, yra daug tyrimų, kurie rodo, kad jie ir leidžiami.
Dažniausiai tai susiję su psichiatriniais ir neurologiniais vaistais. Tokiais atvejais medikams tenka iš naujo atitaikyti tinkamiausią dozę, nes generinis vaistas gali veikti silpniau ar stipriau. Kol randama tinkama dozė, gali pablogėti paciento sveikata, o tam tikrų ligų atveju, pavyzdžiui, epilepsijos, tai pavojinga.
„Tikiuosi, kad ministerijai užteks suvokimo jautriai pažiūrėti į šį procesą“, – vylėsi pašnekovas.