Gąsdina dėl greitesnės mirties
Viena savo tikro vardo nemininti socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja įspėjo apie dar vieną tariamą vakcinų nuo COVID-19 šalutinį poveikį.
„Aš jums neaiškinsiu, iš ko jos sudarytos, aš nesu susijusi su medicina ir chemija. Tačiau aš galiu pasakyti, kaip jos paveiks jus, – prieš kelias dienas parašė ji. – Kas liečia eterinį kūną, tai praktiškai kiekvieno žmogaus bus paveiktas eterinis kūnas. Didžiosios daugumos eteriniai kūnai bus sunaikinti. Jie sunyks iškart po vakcinos gavimo.“
Toliau paaiškinta, kas tuomet nutiktų organizmui. Žmogus be eterinio kūno esą gali gyventi, tačiau gyvenimas sutrumpėtų. Pavyzdžiui, fiziškai stiprus žmogus su stipriu imunitetu esą galėtų išgyventi iki 10 metų.
„Vakcina sunaikina ne tik eterinį kūną, bet taip pat sunaikina žmogaus imunitetą. (…) manau, visi puikiai suvokiate, ką reiškia, kai žmogus neturi imuniteto, kai organizmas pats savarankiškai negali apsiginti į puolančius virusus, bakterijas ir kovoti su kitomis negaliomis (kalba netaisyta – red. past.)“, – dėstė ji.
Prie įrašo pacituotos kelios prieš skiepus ir genetiškai modifikuotus organizmus nusistačiusio aktyvisto indo Jagannatho Chatterjee mintys apie vakcinavimą. Jos jau įvertintos kaip klaidinančios.
J.Chatterjee teigimu, siekiama „identifikuoti fiktyvų ligos sukėlėją“, sukurti vakciną, kad niekas tiksliai nežinotų jos sudėties, plačiai ją naudoti, „nekreipiant dėmesio į sukeliamą žalą“, „manipuliuoti statistiniais duomenimis, siekiant pademonstruoti vakcinos efektyvumą“, „priskirti ligai naują pavadinimą, o ankstesnę paskelbti išnaikinta“.
Šie teiginiai yra klaidingi. Daugiau informacijos apie iRNR vakcinas (tokios yra kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ sukurtos vakcinos) galima rasti lietuvių medikų ir mokslininkų sukurtoje duomenų bazėje, kaip veikia „AstraZeneca“ vakcinos, yra paaiškinusi Valstybinė vaistų ir kontrolės tarnyba.
Skatina organizmą gaminti antikūnus
Virusas SARS-CoV-2, kad patektų į ląsteles, naudoja savo išoriniame sluoksnyje esantį dyglio baltymą, taip sukeldamas ligą. Šioje lentelėje paaiškinta, kaip veikia skirtingos vakcinos.
„Pfizer“/„BioNTech“ ir „Modernos“ vakcinos yra sukurtos dirbtinai, be gyvų ar neaktyvių virusų, ir paremtos informacine RNR, kuri nuolat gaminama ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją.
iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kur pagal joje užkoduotą informaciją sintetinamas organizmui reikalingas baltymas. Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia svarbų viruso baltymą koduojančią iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai pradeda stimuliuoti B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
„AstraZeneca” vakcina, taip pat rusiška „Sputnik V“ ir Kinijoje sukurtos „Sinovac“ bei „Sinopharm“ (nė vienos iš pastarųjų trijų Europos Sąjunga dar nėra patvirtinusi) yra kitokio tipo. Gaminant šias vakcinas adenovirusų šeimos virusas modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų dyglio baltymą koduojantį geną. Jis pats negali daugintis, todėl nesukelia ligos. Tačiau kartu su šia vakcina patenka SARS-CoV-2 genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą.
Kompanija „Johnson & Johnson“ taip pat gamina daugintis nesugebančio viruso nešėjo vakciną.
Pasiskiepijus ir esant kontaktui su SARS-CoV-2 virusu imuninė sistema būna pasiruošusi ginti nuo viruso, turimi antikūnai mus saugo, todėl nesusergame.
Šalutiniai poveikiai buvo nestiprūs
Vakcinų sudėtis neslepiama. „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos informacinį lapelį galima rasti čia, „Modernos“ vakcinos – čia, o „AstraZeneca“ vakcinos – čia. Rusija neseniai taip pat atskleidė vakcinos „Sputnik V“ klinikinių turimų duomenis.
Štai „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR, keturių rūšių lipidai, įskaitant cholesterolį (šios vandenyje netirpios molekulės užtikrina, kad iRNR nesuirtų), keturių rūšių druskos (viena jų ー valgomoji, druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių), cukrus (tas pats, kuriuo saldiname arbatą ar kavą, jis apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus).
Šioje vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų ar mikroschemų.
Įprasta, kad bet kurie skiepai gali sukelti vienokį ar kitokį poveikį. Apie tai pranešė ir nemaža dalis vakcinų nuo COVID-19 bandymuose dalyvavusių žmonių. Dažniausiai pasitaikė skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo nestiprūs ir truko neilgai.
Tačiau per testus užfiksuotas vakcinų efektyvumas (pavyzdžiui, „Pfizer“/„BioNTech“ – 95 proc., „Modernos“ – 94,1 proc., „AstraZenecos“ – 63 proc.) nusvėrė šalutinių poveikių sukeliamą žalą, todėl jos buvo įregistruotos kaip saugios ir efektyvios. „Johnson & Johnson“ vakcinos efektyvumas siekia 66 proc.
Tik skiepai užkerta kelią virusams plisti
Mokslininkų ir medikų teigimu, tik vakcinuojant pasiektas bandos imunitetas gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje paaiškinta, kad imunitetas (lot. immunitas – atleidimas) yra evoliucijos metu susidaręs organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams išorės veiksniams, jo apsaugos būdas ir gebėjimas atpažinti, neutralizuoti ir eliminuoti genetiškai svetimas medžiagas – antigenus (virusus, bakterijas, parazitus, infekuotas, transformuotas ir persodintų audinių ląsteles).
Kiekvienas žmogus ir gyvūnas turi imunitetą – organų ir audinių sistemą, kuri apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys.
Ši sistema geba atpažinti svetimas infekcines ir neinfekcines medžiagas, jas identifikuoti ir pašalinti iš organizmo, be jos gyvybė būtų neįmanoma, primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Imunitetas būna dvejopas: įgimtas ir įgytas. Dėl įgimto (genetinio) imuniteto žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galvijų maru). Įgytas imunitetas yra specifinis – jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Jis būna neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu – svetima organizmui medžiaga.
Imunitetas įgyjamas dviem būdais: natūraliu (persirgus tam tikra infekcine liga) arba dirbtiniu (organizmą imunizuojant – vakcinuojant). Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos – gaminasi specifiniai antikūnai. Naujagimiai turi pasyvų natūralų imunitetą, kurį įgyja iš mamos per kraują dar būdami gimdoje arba per pieną.
Vakcinos imuniteto nesunaikina. Natūrali organizmo apsauga silpsta žmogui senstant, taip pat – nustojant veikti skiepams, todėl kai kuriuos, praėjus tam tikram laikui, reikia atnaujinti. O, pavyzdžiui, skiepus nuo gripo reikia nuolat kartoti dėl viruso mutacijų.
Lygiai taip pat vakcinos nepaveikia energetinių kūnų. Jos skirtos padėti žmogaus fiziniam kūnui veiksmingai atsakyti į virusą.