Vilniaus miesto meras Vilius Navickas penktadienį buvo susitikęs su Talino bei Rygos atstovais ir aptarė Baltijos savivaldos plėtros fondo kūrimo galimybes. Miestų atstovai priėjo išvadą, kad toks fondas padėtų lengviau išgyventi sunkmetį. „Pateikėme iniciatyvą, kaip galima pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkretaus projekto. Tokių pavyzdžių, kaip kooperuotis finansų srityje, pasaulyje yra nemažai, o jų rezultatai rodo, kad fondų kūrimas turi perspektyvą“, – kalbėjo meras. Anot jo, pasaulyje yra nemažai finansinių institucijų, kurios finansuoja tik didelius projektus, todėl Vilniuje vykdomi projektai jiems yra pernelyg maži. Būtent tokias problemas padėtų išspręsti naujas fondas.
Valdininkai tiki, kad fondas taip pat leistų skolintis pigiau. „Dabar skolindamiesi mokame maždaug po 9 proc. palūkanų. Manome, kad skolindamiesi kaip fondas, palūkanas sumažintume iki kokių 2-3 proc.”, – sakė vicemeras Romas Adomavičius. Jo tvirtinimu, pavykus sutaupyti palūkanoms būtų galima sutaupytus pinigus panaudoti kitoms miesto reikmėms. Kiek kainuotų įkurti fondą – kol kas neaišku, tačiau vicemeras įsitikinęs, kad fondo veikla bet kuriuo atveju greitai atpirktų įkūrimo išlaidas.
Kurs darbo grupę
Mero padėjėjas Darius Indriūnas tikino, kad fondas daugiausiai skolintųsi investiciniams ir infrastruktūriniams projektams. „Paskolos būtų imamos atskiriems projektams, jie būtų vertinami atskirai, bet paskui, jau skolinant, apjungiami į bendrą sumą. O už grąžinimą būtų atsakinga kiekviena savivaldybė atskirai“, – pasakojo D.Indriūnas.
Jo tvirtinimu, panašūs fondai jau veikia Gruzijoje, Čekijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Kurdami Baltijos savivaldos plėtros fondą valdininkai žada pasikviesti į pagalbą aukščiausiu reitingu vertinamo Suomijos fondo atstovus. Planuojama, kad naujasis Baltijos šalių fondas turėtų būti pradėtas kurti sausio pradžioje, o iki metų pabaigos jis jau turėtų pradėti funkcionuoti. „Po Naujųjų metų pasirašysime memorandumą, kuriuo deklaruosime bendrą Vilniaus, Rygos ir Talino tikslą – įkurti fondą. Sausio pabaigoje jau turėtų veikti darbo grupė, kuri ruoštų reikalingus dokumentus, kontaktuotų su reikiamasi žmonėmis. Darbo grupės rezultatų lauktume iki kovo pabaigos“, – pasakojo D.Indriūnas. Jo teigimu, darbo grupė turėtų išaiškinti visus fondo reikalus, galimas problemas ir panašiai.
Naujasis fondas veiktų kaip atskiras juridinis vienetas. Tikimasi, kad prie jo kūrimo prisidėtų tokie finansų valdytojai kaip Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir kiti bankai.
„Fondas nėra krizės amortizavimo dalykas, tai – žiūrėjimas į priekį: galime pajusti rezultatus po kokių 3 metų. Bet taupyti niekada nėra vėlu“, – kalbėjo D.Indriūnas.
