Praėjusių metų pabaigoje pasaulyje žaibiškai išpopuliarėjo dirbtinio intelekto technologija „ChatGPT“, galinti parašyti rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, spręsti uždavinius bei rašyti programų kodus. Technologija supurtė švietimo bendruomenes, nes moksleiviai ir studentai pasitelkę dirbtinį intelektą pradėjo sukčiauti ir rašto darbus bei kitas užduotis daryti naudodamiesi šia programa.
„Technologija „ChatGPT“ kokybiškiausią galutinį rezultatą sukuria rašto darbams, tačiau pati programa gali būti ir „mokytoju – pakaitalu“, galima užduoti klausimą ir gauti tikrai neblogą atsakymą“, – apie dirbtinio intelekto galimybes pasakoja technologijų apžvalgininkas, „Žinių radijo“ laidos „Du bitai“ bendraautorius Jonas Lekevičius.
-
„ChatGPT“ kūrėjai ragina reglamentuoti dirbtinio intelekto veiklą, kad šis nesunaikintų žmonijos
-
Sukūrė lietuvišką „ChatGPT“ versiją: daugiausia užklausų – apie mokesčių deklaravimą ir kavą
-
ES nori aiškiai žymėti dirbtinio intelekto sukurtą internetinį turinį
-
ES nustatys dirbtinio intelekto apsaugos priemones – palies ir „ChatGPT“
-
Paėmiau interviu iš dirbtinio intelekto: atsakė, ar ketina užvaldyti žmoniją
Intensyvios sprendimų paieškos
„Lietuvos aukštosios mokyklos yra sprendimų paieškose. Tikrai yra atvejų, kai studentai rašto darbus rašo pasitelkdami dirbtinį intelektą“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bendruomenė jau informuota apie atsakingą technologijos naudojimą.
„Teisės fakultete studentai laišku informuoti, jog naudojant dirbtinį intelektą kaip priemonę būtina tai atskleisti šaltiniuose. Dėstytojai taip pat informuoti, kad atidžiai tikrintų darbus ir praneštų apie galimus sukčiavimo atvejus. Konkretaus problemos mąsto nežinome, tačiau įtariame, kad ši technologija itin populiari tarp studentų“, – taip apie kovą su akademiniu nesąžiningumu atsiliepia Vilniaus universiteto centrinės akademinės etikos komisijos pirmininkė, Teisės fakulteto prodekanė studijoms doc. dr. Vigita Vėbraitė.
Teisės fakultete studentai informuoti, jog naudojant dirbtinį intelektą būtina tai atskleisti šaltiniuose. Dėstytojai taip pat informuoti, kad atidžiai tikrintų darbus ir praneštų apie galimus sukčiavimo atvejus.
„ChatGPT“ technologija jau užblokuota Italijoje, argumentuojant duomenų apsauga bei padidėjusiu akademiniu nesąžiningumu, tačiau Lietuva sprendimo technologijos blokavime nemato.
„Kritiškai vertiname Italijos atvejį, tokių draudimų praktika labai sudėtinga, juos lengva apeiti su VPN“, – sako A.Zalitis.
Dirbtinį intelektą naudoja dažnas
Vilniaus universiteto studentė Marija (vardas pakeistas) teigia, jog technologiją intensyviai naudoja tiek pažįstami studentai, tiek ji pati.
„Jei turiu daugiau laiko rašto darbams atlikti, tuomet stengiuosi juos atlikti savarankiškai, tačiau jei spaudžia laikas, dažniausiai pasinaudoju „ChatGPT“ pagalba“, – atviravo studentė.
Ji sako nebijanti būti prigauta, nes tekstą papildomai redaguoja.
Kitas kalbintas studentas Rytis (vardas pakeistas) taip pat buvo atviras, teigė dažnai naudojantis dirbtinio intelekto technologijas rašto darbuose: „Iš „ChatGPT“ gali sužinoti įvairios informacijos, paklausti patarimų, gauti pasiūlymų, tai išties padeda.“
Plagiato nustatymo programos padeda tik iš dalies
SMK Aukštosios mokyklos dėstytoja Erika Straigytė teigia, kad kuriant užduotis svarbu formuoti atvirus klausimus, į kuriuos atsakymų internete nėra. Pasak jos, dar vienas metodas padedantis užkirst kelią sukčiavimui yra plagiato nustatymo programos.
„Aukštosios mokyklos turi sutapčių nustatymo įrankių, pasinaudojant jais dalies pasikartojančių darbų yra išvengiama, tačiau programa iki galo negali nustatyti, ar darbui atlikti buvo pasitelktas dirbtinis intelektas“, – aiškino E.Straigytė.
Technologijų ekspertas J.Lekevičius sako, kad įmanoma įvertinti tikimybę, koks šansas, jog dirbtinis intelektas studento darbe buvo naudotas, tačiau maksimalaus rezultato pasiekti nepavyks.
Programa iki galo negali nustatyti, ar darbui atlikti buvo pasitelktas dirbtinis intelektas.
„Viena iš technikų nustatyti dirbtinio intelekto naudojimą – paties teksto stebėjimas. Galima matuoti sakinių sudėtingumą ir jo variacijas tarp skirtingų sakinių. „ChatGPT“ dažnai pateikia panašaus sudėtingumo lygio sakinius, o žmonės realybėje varijuoja labiau. Tokie tyrimai įmanomi, tačiau rezultatas nebus gana tikslus, įvertinsime tik tikimybę, kad galimai buvo naudota technologija“, pastebi J.Lekevičius.
Gresia net pašalinimas iš aukštosios mokyklos
Doc. dr. V.Vėbraitė primena, jog už akademinį nesąžiningumą studentas gali būti pašalintas iš universiteto: „Jeigu įrodomas nesąžiningas elgesys, sukčiavimas, tai universiteto teisės aktuose gręsiančios nuobaudos yra surašytos. Priklauso nuo sukčiavimo mąsto, studento elgesio ir kitų aplinkybių.“
Šiuo metu precedento, jog už dirbtinio intelekto naudojimą iš universiteto būtų pašalintas studentas, nebuvo, tačiau, pasak pašnekovės, pašalinimų už akademinį nesąžiningumą pasitaiko.
Ilgainiui keisis mokymo metodai
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas A.Zalitis teigia, kad sparčiai tobulėjančios technologijos keis ir atsiskaitymo metodiką.
„Manau sparčiai tobulės dirbtinio intelekto technologijų įrankiai, pats aktyviai domėjausi, yra kelios dešimtys tokių, kurie tiktų ir studijų procesui. O atsiskaitymų koncepcijos turėtų keistis iš esmės, reikėtų daugiau kontaktinio laiko ir užduočių, daugiau pristatymų ir kalbėjimo formatų, kritinio vertinimo metodų, nes rašto darbai, kaip atsiskaitymo metodas, dėl sukčiavimo netenka savo prasmės“, – apibendrina A.Zalitis.
Jam antrina ir J.Lekevičius, sakantis, kad viskas smarkiai keisis, labai daug darbų susijusių su duomenų apdirbimu, komunikacija bus perimta dirbtino intelekto ir iššūkis bus, kaip mokytis kuo greičiau, adaptuotis prie technologijų, nes penkiasdešimties metų karjera viename darbe tikrai nebebus įmanoma.
„Atsiranda ir vidinės motyvacijos klausimas, kaip surasti motyvacijos kažką daryti, kai daug ką gali dirbtinis intelektas, taigi, klausimas, kaip įkvėpti žmones toliau mokytis ir domėtis“, – tokį ateities portretą braižo J.Lekevičius.
