Pagal dabartinę įstatymo redakciją, deklaruojantis asmuo privalo pateikti informaciją apie sandorius, jei jų vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, taip pat gautas dovanas, didesnes nei 150 eurų vertės, kitus duomenis.
Naujasis įstatymas nustatytų, kad asmuo turi teikti ne visus duomenis, o „nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų“. Dovanų tarp privalomai deklaruojamų dalykų nelieka.
Naują projektą parengusio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė sako, kad taip komisijai sumažėtų biurokratinio darbo.
„Jei tu esi Juridiniam registre tuos duomenis pateikęs, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijai, nereikėtų dubliuoti, nes dabar, nepaisant to, kad pateikta VMI, dar turi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nurodyti tuos pačius duomenis. Esmė – deklaruoji tuos santykius, kurie kelia grėsmę. Jei pirkai šaldytuvą, dabar reikia deklaruoti, bet kokia grėsmė iš jo? Reikėtų deklaruoti sandorius, jei yra interesų konflikto grėsmė“, – BNS teigė G. Burokienė.
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad nustatytas deklaracijos pateikimo terminas sudaro prielaidas „VTEK konstatuoti derinimo įstatymo pažeidimus asmenims nepateikus ar nepapildžius deklaracijos, nors deklaruotinas faktas nėra susijęs su asmens privačiu interesu ir nekelia interesų konflikto“.
„Toks reguliavimas yra formalus ir neefektyvus siekiant įstatymo tikslų“, – tvirtina naujos redakcijos iniciatoriai.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad interesų deklaravimą seniai reikia peržiūrėti, nes dabartinė tvarka neskatina įstaigų vadovų tinkamai domėtis savo darbuotojų interesais.
Tačiau S.Muravjovas pažymi, kad VTEK ir įstaigų vadovai turėtų skirti ypatingą dėmesį paaiškinti, kas yra interesai, kuriuos reikėtų pranešti, bei kas yra nusišalinti reikalaujantis interesų konfliktas, nes kitaip „įstatymo projekte surašytos formuluotės palieka per daug erdvės interpretacijai“.
„Pavyzdžiui, kiekvienas gali savaip suprasti, ką reiškia „moralinė skola“ (asmeninis suinteresuotumas – BNS) ir kaip įvertinti, ar ji yra pakankamai didelė, kad apie ją reikėtų pranešti deklaracijoje. Kaip suprasti, kokias „moralines skolas“ turi tavo sutuoktinis arba partneris? Taip pat būtina susitarti, pagal ką matuosime, ar įstaigos tinkamai prižiūri savo darbuotojų interesų deklaravimą, ar jų darbuotojai elgiasi tinkamai“, – BNS sakė TILS atstovas.
„Norėčiau, kad didžiausias viešojo sektoriaus įstaigas galėtume lyginti tarpusavyje pagal aiškius ir pamatuojamus rodiklius. Be abejo, tai taip reiškia, kad pagaliau turime nuspręsti, pagal ką vertinsime, ar VTEK sėkmingai prižiūri interesų deklaravimą ir padeda kitiems užkirsti kelią korupcijai“, – teigė S.Muravjovas.
Pasak jo, taip pat svarbu, kad VTEK pradėtų skelbti jai pateiktus duomenis atviru formatu tokiu būdu, jog žurnalistai bei aktyvūs piliečiai galėtų nevaržomai naudotis duomenimis, surinktais už mokesčių mokėtojų pinigus.
„Taip galėtume sėkmingiau siekti didesnio skaidrumo ir užkirsti kelią korupcijai Lietuvoje“, – sakė TILS Lietuvos skyriaus vadovas.
Kartu Seimo komiteto teikiamas naujos redakcijos Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo projektas taip pat naujai apibrėžia komisijos uždavinius, tarp jų – „padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai“ ir derinti viešuosius ir privačius interesus.
„Dabar VTEK labai nedaug vykdo konsultacinės veiklos, siūloma, kad jie plačiau įsijungtų į konsultacinę veiklą, kad būtų galima pasiskambinti, pasikonsultuoti, reikia ar nereikia (deklaruoti – BNS), grubiai tariant, jei kyla klausimas, galėtum pasitarti, pasiklausti“, – aiškino G.Burokienė.
Įstatymu būtų keičiama VTEK sudarymo tvarka, reikalavimai nariams. Komisijos nariais galėtų būti tik teisės ar viešojo administravimo srities magistro laipsnį (šiuo metu pakanka bet kurios srities magistro laipsnio), ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį (dabar reikia 5 metų darbo stažo, nebūtinai viešajame sektoriuje) turintys asmenys.
Vieną iš dviejų dabartinių Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų narių komisijoje keistų Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguojamas atstovas. Prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, kaip ir šiuo metu, teiktų po vieną kandidatą į VTEK narius.
Naujasis įstatymas taip pat detaliau apibrėžtų procedūrą dėl naujų narių delegavimo komisijoje atsilaisvinus vietai. Naujas kandidatas turėtų būti teikiamas per mėnesį, o jo nesulaukęs Seimo pirmininkas kreiptųsi į visas deleguojančias institucijas ir pasiūlytų pateikti po vieną kandidatą, iš kurių Seimas rinktųsi vieną.
