Kritinės ir sunkios būklės pacientų šiame skyriuje yra apie 25–30 proc. Dažniausiai jie atvyksta GMP automobiliais ir reanimobiliais.
„Kadangi esame trečio lygio ligoninė, tai kritinės būklės pacientai atvežami ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Per parą mūsų centre apsilanko 200–280 pacientų, įskaitant ir vaikus“, – kalbėjo Skubiosios medicinos klinikos vadovas.
Nepaisant to, kad naujajame centre yra sukurta moderniausia infrastruktūra, operatyviai nustatyti diagnozę nėra paprasta – gydytojų darbo greitį riboja ir tyrimų trukmė.
Tyrimų atlikimas ir įvertinimas – atsakingas darbas, kuris lemia tolesnę paciento gydymo sėkmę ir yra padaromas ne per kelias minutes“, – darbo priimamajame specifiką aiškino medikas.
„Net ir turint moderniausią aparatūrą, atlikti kraujo tyrimą užtrunka. Pavyzdžiui, kraujo sudėties tyrimas, priklausomai nuo tyrimo sudėtingumo, trunka nuo 1 val. iki 2 val.
Ultragarso tyrimas, rentgeno nuotraukos atlikimas ir jos įvertinimas – dar 1 val. Sudėtingas kompiuterinės tomografijos tyrimas – dar vieną papildomą valandą.
O suteikti visą reikiamą pagalbą skyriaus gydytojai gali tik surinkę ir įvertinę visų tyrimų rezultatus.
Tai labai atsakingas darbas, kuris lemia tolesnę paciento gydymo sėkmę ir yra padaromas ne per kelias minutes“, – darbo priimamajame specifiką aiškino medikas.
Pasak jo, kartais atvejai būna tokie sudėtingi, kad tenka tartis ir su kitų specialybių gydytojais.
Tikras gydymas – ne tik stacionare
Dar viena nepasitenkinimo priežastis yra nepagrįstas tikėjimas, kad gydytojas, nustatęs ligą, priims sprendimą guldyti pacientą į Kauno klinikas.
„Nuo seno pacientai galvoja, kad „tikras“ gydymas prasideda tik stacionare ir dažnai reikalauja tuoj pat guldyti. Tačiau naujame skyriuje turime tokias pat sąlygas, kaip ir Kauno klinikų stacionare, dėl to pacientui gydymą pradedame iškart Skubiosios medicinos klinikoje.
Tuos pacientus, kurių būklė sunki, guldome į Kauno klinikas (tokie būna apie 27 proc. besikreipiančių pacientų). Kitus, būklei pagerėjus, išleidžiame į namus arba pervežame gydytis į kitas gydymo įstaigas arčiau gyvenamosios vietos“, – pasakojo K.Stašaitis.
Medikas pabrėžė: nors kartais atrodo, kad priėmimo skyriuje ligonis tik laukia, tuo metu darbas su juo vyksta.
„Deja, pacientas to nejaučia, o namiškiai nemato, dėl to kartais ir reiškia nepasitenkinimą.
Šia prasme esame įdomioje padėtyje, kai sveikiausi pacientai ar artimieji, kurie „gaišta“ laiką dėl savo artimojo skyriuje, reiškia daugiausia nepasitenkinimo, o sunkios būklės pacientai, kuriuos ištraukiame iš mirties nagų, tiesiog negali padėkoti dėl savo būklės sunkumo.
Bet mes visada jaučiame jų dėkingumą, tokiais atvejais supranti savo specialybės misiją, skyriaus svarbą, mažiau kreipi dėmesio į nuolat nepatenkintus asmenis ir tiesiog stengiesi gerai dirbti savo darbą“, – kalbėjo Skubiosios medicininės pagalbos skyriaus vadovas.
Jis priminė, kad savo nuomonę apie Klinikų personalo darbą pacientai ir jų artimieji gali pareikšti elektroninėje vertinimo sistemoje, kuri įrengta šalia išėjimo iš klinikos.
„Ši vertinimo sistema yra kaip barometras, kuris mums parodo pacientų nuotaikas. Per praėjusį mėnesį manančių, jog reikėjo laukti ilgai, ir tokių, kurie patenkinti aptarnavimo laiku, buvo vienodas skaičius“, – pasidžiaugė K.Stašaitis.
Per trejus metus pastatytas Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centras šiuo metu laikomas vienu moderniausių tokio tipo gydymo įstaigų Lietuvoje. Planuojama, kad per metus jame bus priimama daugiau nei 37 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos.
Panašios problemos – ne tik Lietuvoje
Pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius, srautas auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tiek ten, tiek pas mus dėl to ilgėja ir laikas, kurį ligoniai turi praleisti laukdami pirmosios apžiūros.
Todėl gydymo įstaigos priverstos ieškoti būdų, kaip organizuoti darbą, kad tie, kam reikia skubiausios pagalbos, ją gautų nedelsiant, nepaisant didėjančio pacientų skaičiaus.
Vidutinis laikas, kiek pacientas laukia pirmosios apžiūros, Amerikos priėmimo skyriuose pailgėjo nuo 46 min. iki 58 min
Statistika rodo, kad JAV per dešimtmetį (nuo 1999 iki 2009 metų) apsilankymų skubios pagalbos skyriuose skaičius išaugo 32 proc. – nuo 102,8 mln. iki 136,1 mln. per metus.
Dėl to vidutinis laikas, kiek pacientas laukia pirmosios apžiūros, Amerikos priėmimo skyriuose pailgėjo 25 proc. – nuo 46 min. iki 58 min. Ypač šis pokytis ryškus didmiesčiuose, kur atvyksta daugiau pacientų.
