Tokią informaciją „Sienai“ suteiktė Migracijos departamentas, sėkmingai užginčijus ankstesnį šios institucijos atsisakymą teikti informaciją, argumentuojant, esą tai pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), o pilnamečiai R.Abramovičiaus vaikai neva nelaikytini viešais asmenimis.
Informacija apie dviejų R.Abramovičiaus atžalų lietuviškus pasus buvo atskleista „Sienos“ publikacijoje, įgyvendintoje atliekant tarptautinį žurnalistinį tyrimą „Cyprus Confidential“.
-
Romano Abramovičiaus vaikų kišenėse – lietuviški pasai
-
R.Abramovičiaus vaikai turi Lietuvos pasus, bet nėra kaip jų atimti
-
I. Šimonytė: jeigu pilietybė padeda apeiti sankcijas, reikia kalbėti apie jos atėmimą
-
A.Bilotaitė sudarė komisiją dėl Lietuvos pasą turinčių R.Abramovičiaus vaikų
-
R.Abramovičius kritikuoja Lietuvos svarstymus dėl kilme įgytos pilietybės atėmimo
-
Buvęs „Chelsea“ savininkas R.Abramovičius pralaimėjo teisinę kovą dėl ES sankcijų
-
Migracijos departamentas rado lietuvių, turinčių sąsajų su ES sankcionuotais asmenimis
Iš Kipro finansinių paslaugų kontoros „Meritservus“ nutekėję duomenys parodė, kad Anna ir Arkadijus Abramovičiai lietuviškus pasus panaudojo prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą, perrašant didelius kiekius R.Abramovičiaus turto ir taip galimai sudarant sąlygas išvengti tarptautinių sankcijų taikymo. Kaip ir kada tiksliai R.Abramovičiaus vaikai įgijo Lietuvos pilietybes – žinoma nebuvo. Iki dabar.
Ant pilietybės dokumentų – ministro parašas
Kaip jau skelbėme, Lietuvos pilietybė R.Abramovičiaus atžaloms suteikta kilmės pagrindu, mat Lietuvos pilietybę turėjo milijardieriaus seneliai iš tėvo pusės. Dabar galima tiksliai pasakyti, kaip ir kada jiems suteikti lietuviški pasai.
Migracijos departamento pateiktais duomenimis, R.Abramovičiaus dukra Anna lietuvišką pasą įgijo pirma, 2011 m. spalį. Paso suteikimas jai patvirtintas Migracijos departamento sprendimu. Arkadijaus Abramovičiaus situacija kitokia.
Garsaus milijardieriaus sūnui, neretai tituluojamam būsimu tėvo įpėdiniu, Lietuvos pilietybė atkurta pagal naują tvarką, su ministro parašu. Anot Migracijos departamento, Arkadijui Abramovičiui pilietybė atkurta „2013-10-10 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-857“. Tai buvo paskutinės savaitės, kuomet vidaus reikalų ministro pareigas ėjo „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas. Jį ministro poste netrukus pakeitė Saulius Skvernelis.
Dokumentas, kurio pagrindu A.Abramovičius tapo Lietuvos piliečiu, yra prieinamas viešai. Tik ne visiškai. Teisės aktų registre dokumentas skelbiamas be turinio, nurodant, kad „Teisės akto tekstas neskelbiamas vykdant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus“.
Dažais kvepiantis pasas išduotas spalį
Kilus triukšmui dėl Annos ir Arkadijaus Abramovičių turimų pilietybių, Migracijos departamentas neslėpė, kad abu Rusijos oligarcho vaikai jau turi ir atnaujintus asmens dokumentus, išduotus pasibaigus senųjų galiojimui. Kada šie dokumentai buvo išduoti – skelbiama nebuvo.
„Sienai“ sėkmingai užginčijus Migracijos departamento sprendimą neteikti informacijos, institucija nurodė tikslias naujų asmens dokumentų išdavimo datas. Anna Abramovič lietuvišką pasą atsinaujino 2021 m. gegužę.
Arkadijui Abramovičiui naujas lietuviškas pasas išduotas vos prieš keletą mėnesių – pernai spalį. Tuomet jau buvo praėję pusantrų metų nuo Romano Abramovičiaus įtraukimo į ES sankcijų sąrašą. Taip pat buvo viešai žinoma ir informacija apie tai, kad R.Abramovičius prieš pat invaziją į Ukrainą savo vaikams perleido dešimties savo valdytų fondų kontrolę. Šiuos faktus dar 2023 m. pradžioje atskleidė „The Guardian“.
Lietuviai Abramovičiai – tik du
Iki šiol taip pat nebuvo aišku, ar teise atkurti Lietuvos pilietybę pasinaudojo ir kitos R.Abramovičiaus atžalos. Be Annos ir Arkadijaus, oligarchas turi dar penkis vaikus, trys iš kurių yra pilnamečiai.
Atsakydamas į naują „Sienos“ paklausimą, Migracijos departamentas nurodė, kad likę trys pilnamečiai oligarcho vaikai – Sofija, Arina ir Ilja – lietuviškais pasais nedisponuoja.
Pats R.Abramovičius taip pat turi teisę į Lietuvos pilietybę, tačiau ja nepasinaudojo. „Jūsų minimas asmuo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo į Migracijos departamentą nėra kreipęsis“, – teigia Migracijos departamentas.
Vidaus reikalų ministerijos pavedimu, Migracijos departamentas taip pat tikrina, ar Lietuvos pilietybe nedisponuoja kitų sankcijų sąrašuose esančių asmenų artimieji. Naujienų agentūra BNS jau skelbė, kad tokių asmenų jau aptikta. Kiek, kol kas neskelbiama.
Tarnyba: informacija turėjo būti suteikta
Visą šią informaciją „Siena“ bandė gauti ir pernai gruodį, išsamiai paaiškindama Migracijos departamentui tiek sankcijų kontekstą, tiek faktą, kad lietuviški Annos ir Arkadijaus Abramovičių pasai panaudoti finansinėse operacijose, traktuojamose kaip sankcijų apėjimo įrankis. Tuomet Migracijos departamentas informaciją teikti atsisakė, tvirtindamas, kad taip būtų pažeistas BDAR, o R.Abramovičiaus atžaloms neturėtų galioti viešo asmens statusas.
„Siena“ dėl šio atsisakymo kreipėsi į Žurnalistų etikos tarnybą (ŽEIT) – instituciją, atsakingą už BDAR taikymą žiniasklaidos sektoriuje.
„Tarnybos nuomone, R.Abramovičiaus pilnamečiai vaikai tarptautinių sankcijų kontekste traktuotini kaip vieši asmenys. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalies 11 punktą viešuoju asmeniu yra laikomas fizinis asmuo dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tarnybos nuomone, ES sankcijų sąraše esančių asmenų artimi giminaičiai (vaikai, sutuoktiniai, partneriai) ir jų veikla yra diskusijų demokratinėje visuomenėje ir viešojo intereso objektas“, – „Sienai“ pateiktame atsakyme nurodo ŽEIT.
Institucija taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas turėjo nesidangstyti BDAR ir suteikti „Sienos“ prašomą informaciją apie R.Abramovičiaus vaikų pilietybes. Be to, ŽEIT konstatuoja, kad tokios situacijos – viešojo intereso elementas.
„Tarnybos vertinimu, informacija apie ES sankcijų sąrašuose esančių asmenų ir/ar jų artimų giminaičių turimas pilietybes, turtą, finansines operacijas būtent ir yra tokios svarbos klausimas, dėl kurio gali kilti didelių prieštaravimų, susijusių su svarbiais socialiniais klausimais ar problemomis, apie kurias visuomenė turi interesą būti informuota. Tarnybos nuomone, tokia informacija atitinka viešąjį interesą bei konstituciškai pagrįstą visuomenės teisę žinoti“, – teigia ŽEIT.
Publikacija parengta įgyvendinant Europos Komisijos programos „Creative Europe“ finansuojamą projektą „Collaborative Journalism Europe in a Global Context“, bendradarbiaujant su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru ICIJ.
