Lentelę, žyminčią, kad tiltui suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas, atidengė Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis ir generolo giminaitis Kęstutis Veverskis. Raudondvario klebonas Augustinas Paulauskas pašventino tiltą. Po šios ceremonijos visi darniai patraukė prie koplytstulpio, ženklinančio K.Veverskio žūties vietą, kur surengtas minėjimas.
 |
| Kauno rajono savivaldybės nuotr./Raudondvario klebonas Augustinas Paulauskas pašventino tiltą. |
Generolas Kazys Veverskis (slapyvardžiu Senis) yra vienas iš žymiausių lietuvių rezistencijos vadų, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vadas, Lietuvos gynimo komiteto narys.
Kazys Veverskis gimė 1913 metais Kauno apskrityje Veliuonos valsčiuje Kalvių kaimo ūkininkų Stasio ir Ušulės Veverskių šeimoje. Iš septynių brolių trys: Kazys, Pranas, Aleksas sujungė savo likimus su Lietuvos laisvės armijos organizacija. Trys seserys: Natalija, Domicelė, Aldona ir brolis Stasys atidavė savo duoklę Tėvynei sovietų lageriuose. Bronius, Albinas ir septyniolikmetis Vytukas žuvo partizanaudami Jurbarko rajono teritorijoje.
Pirmą kartą bolševikams užėmus Lietuvą, K.Veverskis nelegaliai per sieną pabėgo į Vokietiją. 1941 metų rugpjūtį Lietuvoje šeimininkaujant vokiečiams, vėl slapčia sugrįžo į Lietuvą. Studijuodamas teisės mokslus Vilniuje, susipažinęs su padėtimi Lietuvoje, nusprendė įkurti karinę disciplinuotą pasipriešinimo okupacijoms organizaciją – Lietuvos kariuomenės teisių perėmėją – Lietuvos laisvės armiją. Nuo pat įkūrimo dienos tai buvo slapta karinė organizacija, teikianti prioritetą ginkluotai kovai, siekiant nepriklausomybės.
 |
| Kauno rajono savivaldybės nuotr./Po iškilmingos ceremonijos visi darniai patraukė prie koplytstulpio, kur vyko K.Veverskiui skirtas minėjimas. |
1944 metų pavasarį organizacija turėjo apie 10.000 narių, jos tinklas apėmė visą Lietuvos teritoriją. Lietuvos laisvės armija viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą kovą su okupantais, buvo pagrindas ir pavyzdys visam partizaniniam karui. 1944 metų vasarą, kai frontas Lietuvą padalijo į dvi dalis, Žemaitijoje, Platelių miškuose K.Veverskis su bendražygiais suformavo LLA karinius dalinius vadinamus „Vanagais“. Buvo vykdomi karių apmokymai, duotas įsakymas grįžti į savo rajonus, laukti nurodymų, kada priešintis antrajai sovietų okupacijai. Artėjant frontui Lietuvos laisvės armijos vadovybė suprato, kad stoti į atvirą kovą su besiveržiančiomis sovietinėms divizijoms, nėra jokios prasmės.
K.Veverskio tėviškėje, gimtajame Kalvių kaime ir kituose aplinkiniuose kaimuose įrengtuose slėptuvėse buvo atspausdinamos „Karinės ir politinės žinios“, operatyviniai įsakymai ir instrukcijos, kaip reikia įsirengti slėptuves, laikytis drausmės, organizuoti pasipriešinimus. K.Veverskis rūpinosi ne tik medžiagos spausdinimu, platino spaudą.
1944 metų gruodžio 28 dienos rytą jis vežė spaudą į Kauną. Tuo metu vyko garsioji Kalėdų dokumentų patikrinimo operacija. Spauda buvo surasta. Supratęs, jog iškilo pavojaus grėsmė, bandė bėgti, tačiau jį pasivijo kulka. Taip žuvo prie tilto per Nevėžį, kairiajame upės šlaite. K. Veverskis žuvo eidamas 32 metus.
 |
| Kauno rajono savivaldybės nuotr. |
Prabėgus 50 metų, 1994 m. liepos mėnesį sutvarkyta žuvimo vieta ir pastatytas ąžuolinis koplytstulpis.1997 m. vasario 17 d. Prezidento dekretu Nr. 1205 K. Veverskis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus I – jo laipsnio ordinu.
1998 m. gegužės 19 d. Prezidento dekretu Nr.69 po mirties jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1999 m. rugpjūčio 13 d. jo palaikai perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Brigados generolo Kazio Veverskio vardas tiltui per Nevėžį ties Raudondvariu suteiktas 2011 metų kovą. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė.
