Vasario 20-ąją sukanka 100 dienų nuo tada, kai darbą pradėjo XIII Seimas. Demokratinėse valstybėse naujai valdžiai paprastai suteikiamas šimto dienų be kritikos laikotarpis, kai leidžiama įsivažiuoti į darbus. Praėjus šiam atokvėpiui jau vertinama, kaipgi viskas einasi.
Apie tai, kaip šį laiką sekėsi dirbti naujos kadencijos Seimui – specialus 15min multimedijos projektas.
Straipsnių cikle apžvelgsime svarbiausius per šį laiką parlamente priimtus sprendimus, vykusius politinius procesus, santykius tarp valdančiųjų ir opozicijos, tarp atskirų svarbiausių valdžios institucijų.
Nuomonę apie tai išsakė patys parlamentarai, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, taip pat savo įžvalgas pateikė politologai.
Trapi dauguma
XIII Seimas į pirmąjį plenarinį posėdį susirinko lapkričio 13 dieną.
Kelios dienos prieš tai buvo pasirašyta parlamento rinkimus laimėjusių centro dešinės partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – koalicijos sutartis.
Valdantieji Seime turi trapią daugumą – 73 parlamentarus (iš 141).
Tiesa, pradėjus darbą jų buvo daugiau – nepraėjus nė savaitei nuo darbo pradžios iš parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos, o kartu ir valdančiųjų gretų į Mišrią Seimo narių grupę perėjo Kęstutis Glaveckas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tąsyk spėliojo, kad taip nutiko K.Glaveckui sužinojus, jog jis negaus parlamento Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko posto.
Be to, K.Glaveckas piktinosi ir nauja sėdėjimo vieta Seimo plenarinių posėdžių salėje, kurioje, jo vertinimu, didžiausia tikimybė pasigauti koronavirusą.
Turima minimali dauguma valdančiuosius verčia telkti pajėgas.
Tarkime, gruodžio pabaigoje Seime priimant 2021 metų valstybės biudžetą konservatorius Laurynas Kasčiūnas posėdyje dirbo iš vertėjams skirtos kabinos, mat taip jis nusprendė izoliuotis po kontakto su koronavirusu sergančiu asmeniu.
Tokia teisė jam buvo suteikta, kad koalicija neprarastų balsų priimant svarbiausią finansinį dokumentą.
Tam tikrų būgštavimų dėl to, ar pakaks balsų, būta ir Seime lapkričio pabaigoje balsuojant dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres.
Tąsyk dalis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų sirgo koronavirusu, likusi jų dalis buvo saviizoliacijoje.
Pasikeitęs politinis peizažas
Politinis peizažas dabartiniame Seime gerokai skiriasi nuo praėjusios kadencijos.
Tarkime, neliko ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje dirbusių parlamentinių Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų. Į Seimą buvo išrinkti tik pavieniai šių partijų atstovai.
Iš buvusių „tvarkiečių“ vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas vienintelis naują politinį darinį – partiją „Laisvė ir teisingumas“ – lipdęs Remigijus Žemaitaitis.
Be politikos senbuvių, tokių, kaip aštuntą kadenciją Seime dirbantis konservatorius Emanuelis Zingeris, septintai kadencijai išrinkti socialdemokratas Algirdas Sysas, konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ar Petras Gražulis, į Seimą pateko ir būrys naujokų.
Tarkime, iš 11 Seimo Laisvės partijos frakcijos narių – 10 parlamentarais tapo pirmą kartą. Tarp jų – Tomas Vytautas Raskevičius, teisingumo viceministre dirbanti Evelina Dobrovolska, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir kiti.
Didžiosios politikos naujokų esama ir kitose Seimo frakcijose, pavyzdžiui, „darbietės“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė, „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius, konservatoriai Kristijonas Bartoševičius, Jurgita Sejonienė, Liuda Pociūnienė, socialdemokratų frakcijoje dirbantys Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė ir panašiai.
Užkaitusi politinė temperatūra
Po naujų parlamentarų priesaikos dar tą pačią dieną Seimas ėmėsi rinkti vadovybę.
Valdančioji koalicija į parlamento pirmininkes delegavo Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri dauguma balsų – taip pat ir opozicijos – ir buvo išrinkta Seimo vadove.
Tąvakar priėjus prie parlamento vicepirmininkų rinkimo klausimo Seime kaip reikiant užkaito politinė temperatūra.
Pirmuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju buvo išrinktas J.Razma.
Tačiau, kitaip nei tikėjosi didžiausia opozicinė frakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), V.Čmilytė-Nielsen iš opozicijos atstovų į Seimo vicepirmininkus jų atstovės Aušrinės Norkienės nepasiūlė, o pasirinko iškelti mažiausios opozicijoje dirbančios Darbo partijos frakcijos atstovo Andriaus Mazuronio kandidatūrą.
Kai kurie apžvalgininkai pastebėjo, kad toks valdančiųjų žingsnis galėjo būti savotiškas kerštas LVŽS, kuri būdama valdžioje kaltinta arogancija ir opozicijos nuomonės nepaisymu.
Toks valdančiųjų žingsnis galėjo būti savotiškas kerštas LVŽS, kuri būdama valdžioje kaltinta arogancija ir opozicijos nuomonės nepaisymu.
Neoficialiai kalbėta, kad valdantieji iš „valstiečių“ Seimo valdyboje norėjo matyti Rimą Baškienę.
Tai sukėlė didžiulį tuomečio Seimo LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio nepasitenkinimą.
Kito Seimo posėdžio metu V.Čmilytė-Nielsen vis dėlto pateikė ir A.Norkienės kandidatūrą, bet ji vienintelė iš keturių siūlytųjų į vicepirmininkus parlamentarų balsais buvo atmesta.
Parlamento vadovė iš karto ėmėsi ieškoti kito kandidato ir rado – bet ne kitą „valstietį“, o socialdemokratą Julių Sabatauską. Jis galiausiai ir buvo paskirtas Seimo vicepirmininku.
Beje, tai galėjo ir dar labiau pagilinti krizę opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).
Mat buvęs partijos lyderis Gintautas Paluckas, kitaip nei iš pradžių tarsi planuota, nebuvo išrinktas frakcijos seniūnu, šią kovą pralaimėjęs A.Sysui, tada jau paskelbė nekandidatuosiąs ir į parlamento pirmininko pavaduotojus, o galiausiai po bičiulių kritikos nusprendė palikti LSDP pirmininko postą.
Išeiti ruošiasi ir A.Guoga
Seimo vadovybės rinkimų peripetijos ir vėlesnis valdančiųjų atsisakymas Seimo LVŽS frakcijai skirti parlamento Audito komiteto pirmininko postą, jį patikint Mišrios Seimo narių grupės atstovui Zigmantui Balčyčiui, smarkiai įsiutino „valstiečius“.
Taip, kad R.Karbauskis paskelbė dėl viso to, kas vyksta, paliekantis Seimą.
„Protestuodamas prieš liberalios valdančios daugumos pastangas suvaržyti mūsų frakcijos narių galimybes veikti Seime, suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo“, – lapkričio viduryje atsisakydamas parlamentaro mandato teigė jis.
Vėliau V.Čmilytės-Nielsen siūlymu Seimo vicepirmininku buvo išrinktas „valstietis“ Jonas Jarutis.
Tiesa, R.Karbauskis – ne vienintelis nusprendęs palikti Seimą.
Apie tai, kad ketina atsisakyti parlamentaro mandato, paskelbė ir su Darbo partija išrinktas Antanas Guoga.
Vos jis tai padarė, Kanados įmonė „Cypherpunk Holdings“, investuojanti į technologijas ir kriptovaliutas, išplatino pranešimą, kad A.Guoga grįžo į vadovo pareigas, nors tai parlamentarui draudžia Konstitucija ir už tai jam gresia apkalta.
A.Guogai palikus Seimą, jį turėtų pakeisti pirmasis po brūkšnio Darbo partijos rinkimų sąraše likęs Artūras Skardžius.
Nesusitaria dėl opozicijos lyderio
Dėl to parlamentas balsavo lapkričio 24 dieną: už pasisakė 62 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 41 parlamentaras susilaikė.
Prezidentui Gitanui Nausėdai paskyrus ją premjere, pristatyta ministrų kabineto sudėtis, Seimui pateikta Vyriausybės programa.
„Na, kaip čia dabar taip pasakius. Tikrai manau, kad mano kolegė gerbiama Ingrida yra drąsi. Labai drąsi, labai labai labai drąsi kolegė. Ji kapitonas yra, bet su tokia komanda audringu vandenynu aš neplaukčiau net kaip keleivis“, – tada dar konservatorių būsimos premjerės pasirinkimą neįvardindamas konkrečių pavardžių įvertino jis.
Ji kapitonas yra, bet su tokia komanda audringu vandenynu aš neplaukčiau net kaip keleivis.
Tąsyk ji sakė besivilianti, kad po ketverių valdymo metų visuomenėje rasis daugiau pasitikėjimo, o jos vadovaujamas ministrų kabinetas mažiau žadės.
Premjerė tikino, jog tam tikrais klausimais tarsis su oponuojančiomis jėgomis, atsižvelgs į kai kurias jų idėjas, tęs gerus darbus.
Šią programą vertindami S.Skvernelis bei R.Karbauskis kalbėjo pasigendantys ambicijos, bet įžvelgiantys ir siekį tęsti „valstiečių“ darbus.
Gruodžio 11-ąją Seimas pritarė naujos Vyriausybės programai, tądien ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas.
Į pirmąjį posėdį Vyriausybės rūmuose jie susirinko dar tą patį vakarą.
LVŽS nevengia aštriai kritikuoti valdančiųjų. Strėlės lekia ne tik į dabartinį koronaviruso pandemijos suvaldymo planą, karantino režimą, bet ir kitus dalykus.
Pastaruoju metu „valstiečių“ radare daugiausia dėl istorijos su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene yra atsidūręs aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas.
Jam Seimo LVŽS frakcija, žadėdama burti ir kitas parlamento opozicines jėgas, pavasario sesijos metu ketina inicijuoti interpeliaciją.
„Valstiečiai“ pristatė savo šešėlinę Vyriausybę bei jos programą.
Tiesa, Seime opozicijai nepavyksta susitelkti ir turėti dar vieno savo atstovo parlamento valdyboje.
Nors praėjusią kadenciją buvę valdantieji kritikavo tuomet opozicijoje dirbusias frakcijas, tarkime, konservatorių, liberalų, socialdemokratų, ilgai nesugebėjusias susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, tai nepavyksta ir jiems patiems.
V.Čmilytės-Nielsen kandidatą atmetė
Kitas svarbus Seimo darbas buvo dar S.Skvernelio Vyriausybės parengto, bet I.Šimonytės ministrų kabineto revizuoto 2021 metų valstybės biudžeto priėmimas. Apie tai plačiau skaitykite kitame multimedijos straipsnyje.
Seimo rudens sesiją buvo ir svarbių paskyrimų.
Gruodžio viduryje parlamentarai palaimino G.Nausėdos pateiktą tuometės Panevėžio apygardos prokuratūros vadovės Nidos Grunskienės kandidatūrą į generalines prokurores.
Nors norėta nukelti naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimą į pavasarį, opozicijai išsireikalavus, sausį, per sušauktą neeilinę Seimo sesiją, buvo pateiktos trys kandidatūros į svarbiausio valstybėje įstatymo sergėtojus (jie buvo nepaskiriami nuo praėjusio metų kovo 19 d.).
Dviem kandidatūroms į KT teisėjus – prezidento teiktai advokatės Giedrės Lastauskienės bei Aukščiausiojo Teismo teisėjo Algio Norkūno, siūlyto laikinosios šio Teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, – buvo pritarta.
V.Čmilytės-Nielsen teiktą Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT parlamentarai atmetė.
Seimo pirmininkė jau pranešė, kad naujas jos siūlomas kandidatas – advokatas Vytautas Mizaras.
Raginimai atšaukti iš Seimo komitetų
Kai kurie Seimo nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.
Gruodžio viduryje tuomečio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu Seimas panaikino P.Gražulio ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę.
Teisėsauga įtaria, kad P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Panaikinti P.Gražulio neliečiamybę prašyta ir pernai birželį, bet tąsyk parlamentarai to daryti nesutiko.
„MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kai buvęs šio koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V.Gapšiui. Byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Beje, kilo nemažas pasipiktinimas ir dėl kai kurių parlamentarų darbo tam tikruose Seimo komitetuose.
Jis pats atkirto, kad „spardomas kaip kamuolys nebus“ ir iš komiteto savo noru nesitrauks.
Nuotolinio darbo niuansai
Pasaulis jau beveik metus gyvena koronaviruso pandemijos situacijoje. COVID-19 neaplenkė ir Seimo.
Pirmasis susirgimas čia fiksuotas dar kovo pabaigoje. Tuomet skelbta, kad užsikrėtė viena Seimo kanceliarijos darbuotoja.
Vėliau pranešimų apie koronavirusu užsikrėtusius parlamentarus vis daugėjo. COVID-19 persirgo ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Epidemiologinei situacijai šalyje vis prastėjant, pradėtas kelti klausimas dėl nuotolinio parlamento darbo, nors, pavyzdžiui, „valstiečiai“ baiminosi dėl saugumo dalykų, kad gali rastis galimybių sukčiauti ir panašiai.
Iki buvo galutinai apsispręsta dėl nuotolinio darbo galimybės, Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo įrengtos specialios pertvaros tarp parlamentarų sėdimų vietų.
Jos kai kam kėlė nemažai diskomforto – esą nebuvo matyti pasisakančių, ne viskas gerai girdėjosi.
Seimo statuto pataisoms dėl nuotolinio darbo galimybės pritarta gruodžio pradžioje.
Nustatyta, kad išimtiniais atvejais motyvuotu Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei, ir Seimo nariai negali susirinkti į posėdį Seimo rūmuose.
Pirmasis nuotolinis Seimo plenarinis posėdis įvyko sausio 12 dieną.
Be būrio sekretoriato darbuotojų, posėdžių salėje tąsyk dirbo tik V.Čmilytė-Nielsen ir du parlamentarai – „valstietis“ Valius Ąžuolas ir K.Glaveckas.
Jie aiškino, kad dirbti nuotoliniu būdu neefektyvu, sudėtinga, nes kyla nesklandumų, o ir sveikatos esą taip neapsaugosi.
Tačiau vėliau jau ir jie jungėsi iš savo kabinetų.
Dar anksčiau posėdžiauti nuotoliniu būdu pradėjo Seimo komitetai ir komisijos.
Čia neapsieita be kuriozinių situacijų.
Gruodžio pradžioje vykstant viešai transliuojamam nuotoliniam Seimo Kultūros komiteto posėdžiui greta parlamentaro P.Gražulio eteryje pasirodė ir apsinuoginęs vyras.
Jis padėjo Seimo nariui susitvarkyti su technologijomis.
Nori privatizuoti Seimo viešbutį
Naujas Seimas koregavo ir parlamentinių padalinių struktūrą.
Tarkime, buvo įsteigtas Seimo Ateities komitetas, kuriam vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, o panaikinta buvusių valdančiųjų iniciatyva įkurta Migracijos komisija.
Valdančiosios daugumos iniciatyva svarstomas Seimo viešbučio pastato pardavimas.
Parlamento valdyba įpareigojo Seimo kanceliariją pradėti statinio, esančio Gedimino pr. 60, vertinimo procedūrą,
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J.Razma anksčiau yra sakęs, kad siūlymas dėl Seimo viešbučio pardavimo – ne pirmas, panašių jau būta ir anksčiau.
„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą. Bet, žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas jau ne taip paprastai koreguojamas“, – lapkritį kalbėjo J.Razma.
-
Opozicinių frakcijų nuostatos dėl bendro darbo – skirtingos, sutarimo tikisi pavasarį
-
Žiniasklaida: V.Pranckietis panaikino leidimų darbui su slapta informacija prievolę komitetų vadovams
-
Eglė Zicari: Tolerantiškos politikos pradžiamokslis
-
Pernai Seimo nariai išleido 1,4 mln. eurų parlamentinei veiklai, prisidėjo ir naujokai
-
Seimo pirmininkė su komitetų vadovais rengiasi pavasario sesijai
-
Atostogaudamas A.Guoga prisiminė neįgyvendintą norą trauktis iš Seimo
