Nors dar kovą baigėsi trijų KT teisėjų – D.Žalimo, Gedimino Mesonio ir Egidijaus Bieliūno – kadencijos, pamaina jiems nerasta.
Naujų teisėjų į KT kandidatūros Seime greičiausiai bus svarstomos rudenį.
G.Nausėda yra sakęs, kad į KT vėl siūlys G.Lastauskienę.
Tačiau išgirdęs apie tai didžiausios parlamento frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – seniūnas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad ši kandidatūra su valdančiaisiais nederinta ir jai koalicija greičiausiai nepritars.
Sutapimas ar ne, bet iš karto po to Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė paragino opozicinius konservatorius ir D.Žalimą pasiaiškinti, kodėl esą vyksta jų susitikimai, kuriuose neva aptarinėjami būsimi kreipimaisi į KT ir bylos, kurias D.Žalimui gali tekti nagrinėti.
KT pirmininkas tikino, kad jokių susitikimų nebuvo ir ragino A.Širinskienę neišsigalvoti nebūtų dalykų.
Dėl to jie kreipėsi į G.Nausėdą.
D.Žalimas tai įvertino kaip neleistiną kišimąsi į KT veiklą.
Prezidentas atsakė, kad jam nekyla abejonių, ar D.Žalimas teisėtai vadovauja KT, ir užsiminė, jog kurstydami abejones „valstiečiai“ neatsakingai stumia šalį į konstitucinę krizę.
Viskas pagal įstatymą
Vienas Konstitucijos kūrėjų, buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad pirmas kartas, kai į KT nebuvo paskirti iš karto visi trys teisėjai.
Jis aiškino, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas principas, kad kas trejus metus KT sudėtis yra atnaujinama trečdaliu.
Trijų Teismo teisėjų kadencija turėjo baigtis kovo 19 dieną.
„Ir iki to laiko paprastai būdavo paskiriami nauji teisėjai. Jie perimdavo darbą. Šiais metais atsitiko priešingai. Bet tam, kad KT darbas nebūtų sutrikdytas, pačiame KT įstatyme yra įtvirtinta norma, jog teisėjas eina savo pareigas tol, kol bus paskirtas naujas teisėjas. Vadinasi, visi šitie trys teisėjai, kurie turėjo būti jau pabaigę savo darbą kovo mėnesį, toliau atlieka savo darbą, turi visas teisėjo teises, pareigas, atsakomybę. Kitaip tariant, KT darbas nėra sutrikdytas“, – pabrėžė V.Sinkevičius.
Visi šitie trys teisėjai, kurie turėjo būti jau pabaigę savo darbą kovo mėnesį, toliau atlieka savo darbą, turi visas teisėjo teises, pareigas, atsakomybę.
Valdančiosios koalicijos kreipimesi į prezidentą dėl to, ar D.Žalimas teisėtai vadovauja KT, V.Sinkevičiaus teigimu, supainioti kai kurie dalykai.
Kartu jis pastebėjo, kad valdantieji aiškino, esą jiems teisininkai patarė, jog dėl KT pirmininko yra problema.
„Bet kažkodėl atsisako įvardyti, kokie gi čia teisininkai taip patarė valdantiesiems. Kai buvo paklausta, man atrodo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, tai kokie gi tai teisininkai patarė, tai ji atsisakė atsakyti į tą klausimą. Jeigu jau patarė kažkas, ko čia slėpti?“ – stebėjosi MRU profesorius.
Taip pat V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad KT įstatyme yra numatytos dvi skirtingos situacijos.
Pagal vieną jų, šių metų kovo mėnesį turėjo pasikeisti trys KT teisėjai.
„O principas yra įtvirtintas įstatyme ir iš Konstitucijos jis kyla toks, kad KT pirmininko įgaliojimų laikas sutampa su jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laiku. Kai Seimas skiria KT pirmininką, jis nenurodo laiko, kuriam skiriamas Teismo pirmininkas. Nes yra taisyklė, kuri nuo 1993 metų yra, – pirmininko įgaliojimų laikas sutampa su jo, kaip teisėjo, laiku. Tai, štai, dabar nebuvo paskirti nauji teisėjai, Teismo pirmininkas eina toliau teisėjo pareigas. Tai jis ir toliau eina Teismo pirmininko pareigas. Tai yra taisyklė.
Bet konstituciniame įstatyme yra aptarta ir kita situacija, kai normaliai kovo mėnesį pasikeičia teisėjai. Tai, štai, tada, kai pasikeičia, teisėjų įgaliojimai nutrūksta, kartu nutrūksta ir jo, kaip Teismo pirmininko, įgaliojimai, bei tokiu atveju – tik tokiu atveju – ankstesnis pirmininkas, kurio įgaliojimai jau nutrūko, paveda vienam iš teisėjų laikinai eiti Teismo pirmininko pareigas, kol bus paskirtas nuolatinis Teismo pirmininkas“, – nurodė vienas Konstitucijos kūrėjų.
Principas yra įtvirtintas įstatyme ir iš Konstitucijos jis kyla toks, kad KT pirmininko įgaliojimų laikas sutampa su jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laiku.
Nors dabar padėtis, V.Sinkevičiaus akimis, nėra visiškai normali, ji nėra nei antikonstitucinė, nei tragiška.
KT toliau funkcionuoja, sprendžia, ar įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak MRU profesoriaus, nei Konstitucijoje, nei KT įstatyme nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti pateikti nauji ar tie patys kandidatai į Teismo teisėjus.
„Tai yra tam tikras politinis procesas, derybos, tarimasis, ieškojimas racionalaus sprendimo. Šiuo atveju aš palinkėčiau, kad tie subjektai, kurie teikia kandidatūras, ir tie, kurie sprendžia, vadovautųsi visuomenės, valstybės interesais. Tai yra nebandytų įrodinėti, kuris iš jų turi daugiau galių, kas gali čia pristabdyti, kas gali vetuoti, kas ką gali priversti paklusti. Reikia ieškoti bendro sutarimo, nes būtų gerai, kad Teismas funkcionuotų jau nauja sudėtimi – trečdalis naujų teisėjų ateitų, nes taip numato pati Konstitucija“, – akcentavo jis.
Šiuo atveju aš palinkėčiau, kad tie subjektai, kurie teikia kandidatūras, ir tie, kurie sprendžia, vadovautųsi visuomenės, valstybės interesais.
Kėsinasi į nepriklausomumą
V.Sinkevičius įžvelgė bandymą padaryti KT spaudimą, pastatyti jį į vietą, paraginti labiau atsižvelgti į politikų norus, interesus, žiūrėti, kur pučia politiniai vėjai.
„Kitaip tariant, tai yra tiesioginis bandymas daryti spaudimą KT ir kėsintis į jo nepriklausomumą“, – mano jis.
Kodėl taip daroma? MRU profesorius priminė, kad KT yra kelios bylos, kurių nagrinėjimas artėja.
„Viena iš tų bylų yra tokia: ar šita Vyriausybė teisėtai gavo įgaliojimus veikti praėjusių metų vasarą, ar ji veikia teisėtai, ar neteisėtai? (...) KT yra byla dėl S.Rudėnaitės skyrimo ir atleidimo. Tai dabar, štai, tokiais pareiškimais bandoma tiesiog įbauginti KT, kad jūs būkite mums atlaidesni, nežiūrėkite taip griežtai, nevertinkite taip griežtai, leiskite kažką pro pirštus, nepastebėkite kai ko, nebūkite principingi – ir jums gerai, ir mums gerai: mes jūsų neliesime, jūs mūsų nelieskite.
Bet Konstitucija suponuoja visiškai kitą ir KT iki šiol laikėsi tokios pozicijos – jis vadovavosi tik Konstitucija, o ne politikų patarimais, pageidavimais, kaip reikia spręsti bylas“, – pabrėžė vienas Konstitucijos kūrėjų.
Viena iš tų bylų yra tokia: ar šita Vyriausybė teisėtai gavo įgaliojimus veikti praėjusių metų vasarą, ar ji veikia teisėtai, ar neteisėtai?
V.Sinkevičius akcentavo, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė viena politinė valdžia nedrįso taip menkinti KT, tokiais dirbtiniais, fiktyviais argumentais kelti nepasitikėjimo Teismu, jo pirmininku.
„Ir, štai, kai susiejame tai su KT teisėjų skyrimais, atmetimais ir panašiai, aš vis tik įžvelgiu norą, kad šitas Seimas nori paskirti į KT asmenis, kurie neturėtų tvirto stuburo, kurie būtų jiems palankūs, kurie galbūt spręstų bylas taip, kaip politinei valdžiai būtų naudingiau.
Ir aš nemanau, kad tai – atsitiktinis dalykas, kad tai yra kažkoks kerštas. Aš manau, čia daug platesnis dalykas: bandymas daryti įtaką KT, bandymas jį įbauginti. O tai reiškia, kad yra tiesiog bandoma paneigti Teismo nepriklausomumą, kėsinamasi į Teismo nepriklausomumą. Visuomenė turi tam priešintis“, – įsitikinęs V.Sinkevičius.
Aš vis tik įžvelgiu norą, kad šitas Seimas nori paskirti į KT asmenis, kurie neturėtų tvirto stuburo, kurie būtų jiems palankūs, kurie galbūt spręstų bylas taip, kaip politinei valdžiai būtų naudingiau.
Patinka A.Širinskienei ar ne
Politologė Rima Urbonaitė pastebėjo, kad tiek ir pats KT, tiek teisininkai išaiškino, jog D.Žalimas gali būti KT pirmininku.
Tačiau, pasak MRU dėstytojos, politiškai įdomu, kokia chronologija vyksta procesai.
„Nes chronologija šį kartą yra labai paprasta. Tai yra pirmiausia mes turime KT poziciją, jog A.Širinskienės vadovauta komisija veikė nesilaikant Konstitucijos. Antras dalykas – mes faktiškai matome, kai po nakties atsiranda pareiškimai, kad D.Žalimas neturėtų būti šiuo metu KT pirmininku. Tokia chronologija rodo, kad tai nėra viso labo teisinės situacijos analizė. Tai yra akivaizdus procesas, kuris turi labai stiprią politikos dedamąją“, – mano R.Urbonaitė.
Tokia chronologija rodo, kad tai nėra viso labo teisinės situacijos analizė. Tai yra akivaizdus procesas, kuris turi labai stiprią politikos dedamąją.
Kadangi KT bei jo formuojama pozicija vienu ar kitu klausimu, anot politologės, veikia ir politinį procesą, gali daryti įtaką jam, matome, kaip politikai jautriai reaguoja į tokius dalykus bei bando daryti įtaką KT.
„Mano požiūriu, aišku, tai yra labai neigiama tendencija. Vien dėl to, kad patys politikai neturėtų pamiršti, jog ir jiems tenka atsakomybė už tai, galų gale, koks tas KT yra. Nes teisėjai KT neatsiranda iš niekur, mes puikiai žinome jų skyrimo tvarką. Ir ta tvarka savaime šiaip jau irgi yra nemažai politizuota.
Bet ką mes dabar matome, kad KT iš esmės tampa vertinamas ne pagal darbo kokybę, o pagal tai, ar patinka KT pozicija A.Širinskienei, valdantiesiems, ar nepatinka“, – komentavo R.Urbonaitė.
Mano požiūriu, aišku, tai yra labai neigiama tendencija.
MRU dėstytojos nuomone, principas: jeigu su mumis, tai mūsų draugas, jei ne su mumis, tai – mūsų priešas, yra labai stipriai įsigalėjęs.
KT, jos vertinimu, tapo valdančiųjų priešu.
Kartu ji akcentavo, kad nerimą kelia ir tai, ką dėl galimų kandidatūrų į KT svarsto valdančiųjų lyderiai.
„Ir aš čia tuo atveju prisiminsiu tą patį Seimo narį J.Bernatonį, kuris, aš nežinau, ar galima rasti mažiau politiškai angažuotą asmenį. Turbūt sunku surasti. Iš, štai, visa tai netrukdo kai kuriems politikams sakyti, kad jis galėtų būti puikus KT teisėjas. Nors akivaizdu, kad politiniai ryšiai tikrai nenutraukiami vienu rankos mostu ir pirštų spragtelėjimu. Tai, man atrodo, netgi labai keista, kad lyg ir mes nebeturime daugiau teisininkų ir visi teisininkai, kurie gali būti KT teisėjais, yra valdančiųjų frakcijose“, – sakė R.Urbonaitė.
Svarstymai į KT skirti savus politikus, politologės nuomone, parodo proceso politizavimą.
Ne galvojimą, kaip apsaugoti Konstituciją ir jos gyvastį, o kaip padaryti taip, kad KT galbūt atsirastų žmonės, kurie gali būti netgi politiškai angažuoti.
Tai esą pastebima ne tik svarstant kandidatūras į Teismą, bet ir tada, kai KT pozicijos nesutampa su valdančiųjų.
Kuo KT bus labiau „voliojamas“ politikų rankose, R.Urbonaitės teigimu, tuo turėsime silpnesnę valstybę.
„Tai šitoje vietoje man atrodo, kad politikų atsakomybė irgi turėtų būti svarbus dalykas. Bet kol kas ta atsakomybė, vadinkime, yra labai sąlygiška ir mes ją matome, net sakyčiau, labai epizodiškai, o kartais mes matome ir norą KT padaryti kuo mažiau nepriklausomu“, – dėstė politologė.
Nenormali situacija
Komentuodama situaciją dėl valdančiųjų pozicijos KT atžvilgiu, R.Urbonaitė minėjo, kad matome pasekmes to, kad situacija yra pakankamai nenormali Seime.
„Ką turiu omenyje? Nenormali situacija yra tada, kai mes turime Seimo pirmininką, kuris niekam nepriklauso ir yra niekieno, bet buvo įsikabinęs savo pozicijos. Ir dabar koks to rezultatas? Kad faktiškai viską, ką turbūt pasiūlys Seimo pirmininkas, valdantieji, tikėtina, atmetinės.
Tai jau yra savaime patinė situacija, kuri yra susikūrusi dėl politinių konfliktų Seimo viduje. Dabar dėl šito gali labai kentėti ir pats KT, nes Seimo pirmininko kandidatūros faktiškai turbūt gali būti tiesiog atmetinėjamos. Nelabai gilinantis, kas yra kas, galų gale, kokia ta kandidatūra yra pateikiama“, – komentavo MRU dėstytoja.
Nenormali situacija yra tada, kai mes turime Seimo pirmininką, kuris niekam nepriklauso ir yra niekieno, bet buvo įsikabinęs savo pozicijos.
Ji sakė sunkiai galinti įsivaizduoti, kad V.Pranckietis galėtų pateikti kandidatūrą į KT teisėjus, kurią valdantieji priimtų visiškai normaliai. Nebent ji būtų užkulisiuose koalicijos „nuleista“ Seimo pirmininkui.
G.Nausėda, anot R.Urbonaitės, gali teikti tą pačią kandidatūrą į KT teisėjus, kuri neįtiko Seimui.
„Klausimas, kas bus padaryta politiškai. Tai yra kokios politinės derybos bus pravestos. Jeigu politinių derybų vėl nebus – tų vadinamųjų užkulisinių, nes jos irgi yra normalus procesas ir turi vykti, tai prezidento pasiūlyta kandidatė vėl gali būti labai sėkmingai atmesta.
Kitaip tariant, reikia pripažinti, kad situacija yra pakankamai sudėtinga, nes vėlgi dar trečia kandidatūra turėtų ateiti iš AT pirmininko. O to pirmininko kaip nėra, taip nėra, arba, kitaip tariant, yra tik laikini pirmininkai“, – pažymėjo politologė.
Tokioje dėlionėje, R.Urbonaitės manymu, visiškai nenustebintų, jeigu KT dar kurį laiką gali likti neatnaujintas.
„Ir prielaidų dabar, kad procesas įvyktų sklandžiai, tiesą sakant, nėra daug. Ir tik nuo politikų suopračio, nuo politikų valios ir nuo politikų noro išspręsti šitą rimtą problemą priklausys tai, ar mes turėsime sprendimą, ar neturėsime jo. Čia viskas priklausys tik nuo jų pačių. Kol kas to noro aš labai daug nematau“, – sakė MRU dėstytoja.
Ir prielaidų dabar, kad procesas įvyktų sklandžiai, tiesą sakant, nėra daug.
