„Noriu aiškiai pasakyti, kad ligoninės kolektyvo ir pacientų laukia ne revoliucija, o evoliucija“, – sakė pirmoje savo spaudos konferencijoje naujasis generalinis direktorius.
Jo teigimu, pokytis yra nuolatinė būsena.
Sieks išlaikyti darbuotojus
Pristatydamas savo būsimus planus T.Jovaiša kalbėjo apie tai, kad pagrindinė Santaros klinikų veiklos ašis yra į pacientą orientuotos paslaugos. O svarbiausi čia yra darbuotojai – kaip juo išlaikyti.
„Pats svarbiausias dalykas yra mūsų darbuotojai. Tikrai žinome, kad yra daug nerimo, darbo užmokesčio atskirtis, kuri palaipsniui didėjo per pastaruosius kelerius metus. Pateikiau keletą konkrečių pasiūlymų, kaip mažinti darbo užmokesčio atskirtį artimiausiu metu.
Svarbus aspektas yra ir karjeros augimas arba – karjeros progresija, nes šiuo metu sveikatos apsaugoje čia darbuotojai turi labai mažai galimybių. Jeigu slaugytojas ar slaugytojas po 10, 20 ar daugiau metų nuo darbo pradžios vienintelė karjeros galimybė yra tapti vyr. slaugytoja. Tai neatspinti realijų. Todėl norime suformuoti kitus karjeros progresijos taškus, kad žmonės jaustųsi viena vertus įvertinti už tai, ką jie daro ir kad tai atitinka jų kompetencijas. Kalbant apie gydytojus, norime vystyti gydytojų-konsultantų vaidmenį.
Taip pat aplinka, kur darbuotojai dirba, kur gali papietauti, kai gali papietauti, kur persirengia, ilsisi ir t.t. Jau šiemet turime nusimatę planų ir pasiūlymų, kaip tai gerinti.
Visa tai įmanoma, jei mūsų organizacija bus ekonomiškai tvari. Vien noro nepakanka“, – kalbėjo naujasis direktorius.
Anot direktoriaus, lyginant su kitomis viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis – poliklinikomis ir ligoninėmis, Santaros klinikos gydytojai uždirbdavo 400-500 eurų mažiau, negu gydytojai dešimtyje geriausiai mokančių viešojo sektoriaus įstaigų. Taip buvo 2021 metais.
Norime sukurti galimybę papildomus darbus dirbti čia, Santaros klinikose, mažinant jų bendrą krūvį, pervargimą, prisidedant prie finansinės gerovės.
„Praeitais metais ta atskirtis padidėjo ir jau buvo apie tūkstantis eurų. Tai kaip kolegos sako, kad atlyginimai nėra tokie, kokie buvo ir kokie yra, tai yra objektyvūs skaičiai ir juos reikia pasivyti.
Vienas pirmųjų žingsnių – mes šiuo metu ruošiame papildomas inovatyvias darbo sutartis. Žinant, kad daug mūsų kolegų tuos papildomus pinigus siekia uždirbti kitur, dirba keliose ligoninėse, tai prisideda ir prie jų perdegimo. Tai norime sukurti galimybę papildomus darbus dirbti čia, Santaros klinikose, mažinant jų bendrą krūvį, pervargimą, prisidedant prie finansinės gerovės“, – kalbėjo T.Jovaiša.
Šiemet investuojami 26 mln. eurų atlyginimų kėlimui. Anot direktoriaus, tik atrodo, kad ta suma yra didžiulė, bet ją tenka dalinti visiems 6 tūkst. darbuotojų. Tad norėtųsi tokio dydžio pakėlimų dar bent kelis kartus per kadenciją.
Paklaustas, kiek galės būti investuojama kitąmet, direktorius teigė: „Turime būti objektyvūs, ypatingai kalbant apie pinigus. Šiemet mūsų pagrindinė užduotis įgyvendinti tą 26 mln. eurų pažadą, kurį davėme. Tai mums reikia tiek daugiau uždirbti, kad galėtume tuos atlyginimus mokėti, ką įsipareigojome.
Pirmų mėnesių rezultatai rodo, kad mes tą trajektoriją išlaikome. Kitų metų atlyginimų kėlimas priklausys, ar mums pavyks padidinti teikiamų, ypatingai prioritetinių paslaugų apimtys, tada galėsime kalbėti apie tolimesnius planus. Skaičių dabar nepasakysiu“, – sakė T.Jovaiša.
Turime būti objektyvūs, ypatingai kalbant apie pinigus. Šiemet mūsų pagrindinė užduotis įgyvendinti tą 26 mln. eurų pažadą, kurį davėme.
Jis paminėjo, kad pokyčiams, kurių artimiausiais metais bus daug, įtakos turės ir ligoninių pertvarka visoje Lietuvoje, plėtojama privati medicina. Nes darbuotojų yra tiek, kiek yra, dėl jų visi konkuruoja.
„Kad galėtume atliepti tuos pokyčius, turime turėti tokią struktūrą, kuri gali greitai reaguoti į tuos pokyčius“, – kalbėjo T.Jovaiša, minėdamas būtinybę taikyti modernius vadybos principus kasdienėje veikloje, kas lems valdysenos pokyčius įstaigos viduje ir duomenimis grįstą valdymo sistemą, kadangi klinikose dirba daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, atliekama daugiau nei milijonas ambulatorinių konsultacijų per metus, 40 tūkst. chirurginių operacijų, o skubios pagalbos skyriuje apsilanko daugiau nei 150 tūkst. pacientų per metus.
Direktorius paminėjo, kad Santaros klinikos yra ir pagrindinė Vilniaus universiteto mokymo ir mokslinių tyrimų bazė, jis teigė, jog tai akcentavo ir konkurso metu. Yra numatyta nauja direktoriaus akademinei veiklai pozicija, dar didesnis dėmesys skiriamas akademinei veiklai.
Ambicijos – lyderystė ne tik Lietuvoje
Anot T.Jovaišos, svarbu būti pasiruošus ir ekstremalioms situacijoms, kadangi ką tik išgyventa kovido pandemija, vyksta karas Ukrainoje, tad ligoninė dirba su partneriais ir ruošiantis panašiems galimiems scenarijams.
Kalbėdamas apie ambicijas, generalinis direktorius paminėjo regioninę lyderystę Rytų Lietuvos ir visos Lietuvos mastu, išskirtinių padalinių išlaikymą ir vystymą. Taip pat svarbi glaudesnė integracija su Nacionaliniu vėžio institutu, kas esą leistų teikti tarptautinio lygio vėžio gydymo paslaugas čia, Vilniuje. Kaip prioritetą jis įvardijo ir širdies ligų diagnostiką bei gydymą.
Vaiko ir mamos sveikatos priežiūros paslaugas galvojama sujungti, siekiant turėti tarptautinio lygio tokią ligoninę. Ši įstaiga įsikurti turėtų šiuo metu baigiamame naujame Vaikų ligoninės korpuse.
Planuojamas ir naujas infekcinių ligų centras, kuris bus statomas priešais pagrindinį Santaros klinikų įėjimą. Dar vienas ateities projektas – inovacijų centras.
Žinutės pacientams
Paklaustas, kokia yra jo kaip naujojo generalinio direktoriaus žinutė pacientams, kurie neretai skundžiasi, kad laukti specialisto konsultacijos tenka labai ilgai, T.Jovaiša sakė, kad žinutes turi kelias.
„Pirma žinutė – mes kaip organizacija labai norime teikti daugiau paslaugų. Tai yra klausimų nekelianti pozicija. Tiek ambulatorinių, tiek konsultacijų, dienos paslaugų ir kt. Ribojantys faktoriai yra keli. Pirmąjį pavadinime valstybės užsakymu. Mes turime sutartis su Ligonių kasomis, kurios numato paslaugų apimtis ir sumą, už kurią galime teikti kitas paslaugas.
Pinigai yra lygu atlyginimui. Jeigu sutartis yra tam tikrame lygyje apribota, tai daugiau pinigų nusamdyti daugiau žmonių, turėti daugiau darbo valandų šiuo metu negalime.
Ar mes galėsime atliepti visų pacientų lūkesčius atvykti konsultacijai į Santaros klinikas, tai turime būti realistais. Tikrai to negalėsime padaryti ir tikriausiai net neturėtų būti tokio tikslo.
Kita žinutė – pozityvi. Labai džiaugiuosi, kad atsiranda prioritetinės sritys, kur valstybės Sveikatos apsaugos ministerijos, Ligonių kasų asmenyje yra įvardinusi daug paslaugų, kurios yra prioritetinės ir joms apribojimų bus taikoma mažiau. Tai yra naujiena, šie metai yra pirmieji, kada tų prioritetinių paslaugų spektras yra didesnis“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Todėl, anot vadovo, klinikos sieks tuos poreikius tenkinti ir padidinti bent jau prioritetinių paslaugų tiekimo apimtis: „Ar mes galėsime atliepti visų pacientų lūkesčius atvykti konsultacijai į Santaros klinikas, tai turime būti realistais. Tikrai to negalėsime padaryti ir tikriausiai net neturėtų būti tokio tikslo.
Lietuvos ligoninių tinklo pertvarkos tikslas yra toks, kad pacientai gautų didžiąją dalį pirminių, antrinių paslaugų arti namų.“
Prioritetinės sritys šiuo metu yra ambulatorinės paslaugos – dienos chirurgija, onkologija (vėžio chirurgija), širdies ir kraujagyslių ligų gydymas tiek intervencinės kardiologijos, tiek širdies chirurgijos, dalis ortopedijos paslaugų, kur šiuo metu yra ypatingos laukimo eilės sąnarių protezavimui.
Vis dėlto labai greitai padidinti „apsukas“, direktoriaus teigimu, nepavyks, tai galėtų būti jaučiamas efektas po kelerių metų.
Anot T.Jovaišos, infrastruktūros daugelyje gydymo sričių užtenka – ypač Vilniuje.
Apie jungimąsi kalba abstrakčiai
Paklaustas apie Žalgirio klinikos prijungimą, T.Jovaiša paminėjo, kad ligoninių jungimosi procesai nėra paprasti: „Tai daugiasluoksnis pyragas – pacientų lūkesčiai, jų patogumas. Žalgirio klinika yra ikoninė vieta, aš ten mokiausi, kai buvau medicinos studentas prieš daug daug metų. Yra susiklostę pacientų lūkesčiai ir srautai, tą reikia vertinti ir į tai atsižvelgti. Reikia vertinti įtaką pacientams.
Turime ir žmones, visus darbuotojus. Procesas vyksta. Šiuo metu tie planai ir grafikai, kurie sudėlioti, vykdomi. Neišspręstų klausimų tikrai yra, kolegos turi įvairaus nerimo, kaip atrodys ateitis. Turime jau numatę susitikimus su Žalgirio klinikos direktoriumi, darbuotojais.“
Jis akcentavo, kad šiuo metu nėra „kažkokios naujos mistinės ligoninės“, kur galėtų įsikurti Žalgirio klinika, tad ji teiks paslaugas ten, kur ir dabar, „nuo rytdienos kokių nors pokyčių neįvyks“.
Vis dėlto ilgainiui tų pokyčių gali būti, ypač kalbant apie kompleksines paslaugas. Tas pats galioja ir bendradarbiavimui su Nacionaliniu vėžio institutu – esą paslaugas gerinti dirbant kartu būtina, tačiau jis teigė atsargiai vartojąs žodį „jungimas“, nes tai ne visada kelia teigiamas emocijas.
„Noras yra kartu sukurti visapusišką priežiūros centrą. Yra labai daug onkologijos paslaugų, kurios yra šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute, taip pat yra nemažai onkologijos-hematologijos paslaugų, kurios yra teikiamos Santaros klinikose. Galėtų būti žymiai daugiau bendradarbiavimo“, – sakė generalinis direktorius.
T.Jovaiša medicinos studijas baigė Vilniaus universitete 1997 m., kur 2002 m. tapo gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Nuo 2004 m. dirbo ir studijavo Jungtinėje Karalystėje, kur 2011 m. įgijo Karališkojo anesteziologų koledžo kvalifikaciją.
