– Ministre, ar teisybė dėl tų durų trankymo kartais pasidaužote, pagąsdinat kolegas?
M.Kvietkauskas: Nemanau, kad gąsdinu kolegas, tikrai mėgsta diskutuoti. Žinote, esu iš akademinės sferos, kur diskusijos, argumentavimas natūralus dalykas. Esu literatūros kritikas, tai man patinka polemika, man tikrai patinka polemizuoti su įdomiomis, priešingomis nuomonėmis.
Bet aš vis dėlto esu kitą nuomonę girdintis žmogus. Ir kai argumentuoju, taip pat vertinu ir kontrargumentus. Man atrodytų, kad kartais ta dinamika taip pat yra teigiamas bruožas ir savikritika, be abejo, ne tiktai užsidegti ir atmesti kitą nuomonę.
– O jūs esate kieno žmogus, gerbiamasis Kvietkauskai, Sauliaus Skvernelio ar Ramūno Karbauskio?
M.Kvietkauskas: Kažkaip, kai uždavėte klausimą, kieno žmogus, man atėjo, žinot, Vydūno frazė „sau, žmogus“. Iš tikrųjų ateinu čia dirbti į šią vyriausybę kaip profesionalas, pakviestas dėl savo kompetencijų. Iš kultūros lauko ir tikrai esu gavęs labai didelę paramą kultūros žmonių, kad verta šio darbo imtis.
– Bet kokiu atveju vis tiek ir ankstesnėje sudėtyje šitos vyriausybės buvo žmonės, kuriuos kvietė R.Karbauskis, ir kuriuos kvietė S.Skvernelis, pavyzdžiui, buvusi kultūros ministrė, kurią jūs pakeitėte. Ji kategoriškai pasakė, kad su tokiu premjeru kaip S.Skvernelis ji daugiau net negalėtų dirbti. Ir leido suprasti, kad vis dėlto jos ji buvo. R.Karbauskio pasirinkimas. Tai su kuriuo iš politikų, šių, R.Karbauskiu ar S.Skverneliu jūs pirmiausia kalbėjotės. Iš kurio sulaukėte skambučių?
M.Kvietkauskas: Jeigu apie šiuos du politikus, pirmiausia kalbėjausi su premjeru S.Skverneliu, po to buvome susitikę su R.Karbauskiu ir jų, matyt, bendras sutarimas buvo, kad šiai pozicijai tinku. Kai pritarė prezidentė, paaiškėjo, kad iš tikrųjų svarbiausi valstybės vadovai mano kandidatūrai pritarė.
– Galbūt nuskambės tas klausimas, manau, nelabai korektiškai, bet R. Karbauskis nėra tam tikra prasme tas klasikinis kultūros atstovas. Jis vadovauja Kultūros komitetui, kuris yra tapęs įtakingiausiu komitetu sprendžiant ne tik kultūros klausimus. Bet kokiu atveju R.Karbauskis yra įtakingiausias politikas Jūs, manote, kad R.Karbauskis supranta kultūros politiką, jis turi tam kompetencijos, kaip žmogus, su kuriuo bus galima nueiti pasitarti svarbiausiais kultūros klausimais?
M.Kvietkauskas: Nemanyčiau, ar aš galėčiau taip vertinti, bet tikrai Seimo Kultūros komiteto pirmininkui šie klausimai tikrai labai rūpi. Per šiuos metus, vadovaudamas Kultūros komitetui, jis tikrai yra įgijęs labai daug žinių, ir iš tikrųjų turime įdomių pastebėjimų, įdomių įžvalgų.
Mes su juo kai kuriuos klausimus aptarėme ir aš tikrai matau, kad diskusija su R.Karbauskiu apie kultūros reikalus iš tikrųjų yra įdomi ir konstruktyvi.
– Ar tai, kas vyksta Naisiuose, ir tautinių drabužių dalijimas vaikams, yra kultūros politika, yra kultūros politikos dalis, jums priimtina?
M.Kvietkauskas: Kultūros sklaida taip, be abejo. O dėl formų, galima visuomet ieškoti įvairiausių formų, įvairiausių priemonių. Man tik kartais nepatinka tas priešinimasis. Čia yra aukštoji, profesionalioji kultūra, čia Naisių kultūra, mes dėliojame etiketes. Kultūra turėtų būti tai, kas vienija, ir manyčiau tokių vienijančių formų radimas yra labai svarbūs, jos gali būti populiarios, nebūtinai tos profesionalios, aukštosios. Bet kultūra, kuri prakalba į žmonių sąmonę ir juos apšviečia, lavina, o ne bukina, man yra svarbi.
– Kada jus nebuvot ministru ir nebuvot politikoje tikrąja to žodžio prasme, kaip politikas, vis tiek sekėte, ar ne kultūros politiką, bet kokiu atveju stebėjote, kaip dirba kultūros ministrai, kada labiausiai norėjo trenkti durimis. Ko iš tikrųjų būdamas ministru jūs niekada nedarytumėte tokių klaidų, kurias darė ankstesni kultūros ministrai, kurių buvo tikrai ne vienas ir jų buvo visokių?
M.Kvietkauskas: Nenorėčiau aš įvardinti situacijų ar pavardžių dabar, jeigu klausiate. Kultūros ministras, jo komanda vis tiek yra lyderiai ir jie turi tam tikrą toną duoti ne tik ir kultūros, meno ir apskritai visuomenei. Kas yra kultūros ministras? Tai mūsų kultūros veidas ir aš manau, kad tam ministras tikrai turi suvokti.
Kultūros ministras, jo komanda vis tiek yra lyderiai ir jie turi tam tikrą toną duoti ne tik ir kultūros, meno ir apskritai visuomenei. Kas yra kultūros ministras? Tai mūsų kultūros veidas ir aš manau, kad tam ministras tikrai turi suvokti.
– Kas yra solidumas, kas yra kultūros ministro solidumas. Kaip jūs paaiškintumėte, tai mūsų žiūrovams?
M.Kvietkauskas: Man atrodo, kad tai yra kultūringo, etiško, išsilavinusio žmogaus kalbėjimo ir laikysenos būdas. Ir kalbos tonas taip pat labai svarbus. Nemėgstu kalbos tono, kuri yra, kuri yra įžeidžiama, arogantiška. Manau, kad kultūra taip pat prasideda nuo kalbos, tai tinka ir mūsų politikai, mūsų valdžiai tai tinka ir žiniasklaidai kartais.
– Ankstesnė ministrė ilgiau užsibuvo, negu kad norėjo premjeras, šiame poste ir paliko jums tokią Kultūros strategiją, jeigu taip galima pasakyti ar ne? Buvo visokių nuomonių, kad ji, galbūt, neturėtų palikti darbų būsimajam ministrui. Ką jūs ten paliktumėte, ką jūs paliksite ir ką jūs taisysite, nes turbūt vis tiek turite savo viziją?
M.Kvietkauskas: Taip, pateikta strategija yra svarstymui, kaip pirminis variantas, dabar kaip tik renkamos pastabos, renkamos įvairios nuomonės. Manyčiau, kad tą variantą, kuris yra pateiktas, reikia nuodugniai apsvarstyti, iš esmės pasižiūrėti, kas ten yra teigiama, bet ir ko tenai trūksta.
Man atrodytų, kad tikrai kai kurių sričių ten tikrai per mažai yra aptarta, Na, sakykime, kad ir kultūros paveldo klausimai, kurie yra itin aktualūs. Na, toje strategijoje labai probėgšmiais apžvelgti, aišku, yra įvairiausių aktualių klausimų. Pastabas apie juos aš tikrai sieksiu išgirsti, ją reikės, manau, svarstyti ir mūsų atnaujintoje Kultūros ministerijos kolegijoje, nes to, deja, nebuvo nuodugniai padaryta iki šiol ir laiko neturime daug. Bet esminė šios strategijos peržiūra, pateikimas jos tvirtinimui vienas iš svarbiausių artimiausių darbų.
– Ar jūs galėtumėte pasidalinti savo pojūčiais arba įžvalgomis, kodėl vis dėlto kultūra ir Kultūros ministerija yra ta ministerija, kurią politinės partijos, dažniausiai skirdavo na, tokius žmones, kuriems, tiesiog jiems trūkdavo postų, arba tikrai ne pačius geriausius specialistus?
M.Kvietkauskas: Įvairiai yra buvę, yra buvę įvairių asmenybių tarp kultūros ministrų, ir Arūno Gelūno, taip pat Lijanos Ruokytės-Jonson pavardės. Juk tai yra profesionalai. Jei peržiūrėtume visą sąrašą, turbūt, rastume per Nepriklausomybės laikotarpį ir vienokių, ir kitokių pavyzdžių. Bet man atrodo, kad pozityvus dalykas yra tai vis dėlto kultūra vyriausybės programoje įvardijama kaip strateginis dalykas ir tas požiūris į tai, kaip strategiškai rūpintis, keičiasi.
– Iki šiol tai jautėt? Ar jautėte per šiuos du metus, kol nebuvote ministru ir turbūt net nepuoselėjote tokios minties, kad galėtumėte tapti kultūros ministru.
M.Kvietkauskas: Manyčiau, kad vis dėlto tam tikri dalykai yra pasistūmėję. Dabar, žiūrėkite, ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčio klausimai, vis dėlto yra nuoseklus kėlimas ir planuojamos toliau. Ir, aišku, klausimai, kaip pertvarkyti šią sritį, kad ji kurtų geresnę kultūros kokybę. Kitas dalykas – labai įdomios, svarbios iniciatyvos, labai įdomios programos. Kultūros paso pradžia, juk tai apskritai atveria judėjimą tarp regionų, tarp centrų. Jungia švietimo ir kultūros sritis, šitas jungimasis, kultūros ir švietimo, manau, tai vienas iš tokių strateginių žingsnių. Jo seniai labai trūko.
– Jūsų pirmieji darbai, ką jūs pradėsite daryti? Šiandien turbūt tokia buvo apsiuostymo diena...
M.Kvietkauskas: Gerai būtų, jeigu tai būtų tik apsiuostymas. Vienas svarbiausių darbu, kuris yra akivaizdus ir nuo kurio prasidėjo mano darbo diena, posėdis dėl Gedimino kalno situacijos, dėl ekstremalios situacijos ir dabartinės padėties pristatymas, Nacionalinio muziejaus diskusija su Geologijos tarnyba ir ieškojimas bendrų kompleksinių sprendimų.
Vienas svarbiausių darbu, kuris yra akivaizdus ir nuo kurio prasidėjo mano darbo diena, posėdis dėl Gedimino kalno situacijos, dėl ekstremalios situacijos ir dabartinės padėties pristatymas, Nacionalinio muziejaus diskusija su Geologijos tarnyba ir ieškojimas bendrų kompleksinių sprendimų.
– Ministre, jūs kaip pilietis, kaip matėte tą padėtį, kuri vyko, jūs turėjote savo nuomonę apie tai, kol nebuvo ministro posto horizonte?
M.Kvietkauskas: Žinot, man buvo tikrai labai neramu, nežinia kas, kas vyksta ir ar bus padaryta laiku.
– Dar vis neramu po šiandienos susitikimo?
M.Kvietkauskas: Manau, kad situacija yra dabar tokia, kuri teikia vilčių, kad mes pajudėjome su tokiais sprendimais, kad kalnas būtų sutvirtintas ilgam, kad jis ilgam tvertų. Priemonės laikinos yra padarytos.
– Jūs čia kalbate kaip pilietis ar ministras?
M.Kvietkauskas: Ir kaip ministras kalbu, dabar galiu pasakyti, kad labiausiai skauda, skauda kalno pietrytinis šlaitas. Reikia skubiai kažką daryti, spręsti, ar vienokiu, ar kitokiu būdu, ten negalima laukti. Galima daryti trumpalaikius veiksmus, galima padaryti šiek tiek ilgiau ir labiau ilgalaikius, kurie tikrai būtų tvirti, bet, aišku, tie ilgalaikiai sprendimai kainuoja.
– Tikimės, kad kalnas nenuslinks per jūsų dvejų metų kadenciją.
M.Kvietkauskas: Tuo neabejoju, kai kalbu su specialistais, jie sako labai svarbų dalyką: juda paviršius, bet kalno stuomuo yra tvirtas. Tai tą labai svarbu žinoti.
