Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos siūlymą keisti politinių partijų finansavimo modelį.
Pagal siūlomą tvarką valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti būtų paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.
Tai reiškia, kad finansavimas būtų skirstomas ne atsižvelgiant gautus į rinkėjų balsus, o į išrinktų narių skaičių.
Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių – Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta už išrinktus Seimo narius, padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. Tai leistų socdarbiečiams atimti finansavimo dalį iš Gintauto Palucko socialdemokratų.
Be to, socdarbiečių siūlomame modelyje nebebūtų kreipiamas dėmesys į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, o finansavimas būtų skirstomas be konkretaus laiko termino.
Biudžeto ir finansų komitetas kratosi atsakomybės
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas pripažino, kad pasiūlymas turi nemažai trūkumų ir problemų. Tai įvertino ne tik VRK nariai, bet ir Seimo Teisės departamentas.
„Grąžinome iniciatoriams tobulinti“, – lakoniškai siūlymo svarstymą komitete įvertino S.Jakeliūnas.
„Iš esmės rėmėmės, bent jau aš rėmiausi, siūlydamas tokį sprendimą komitetui, VRK išvada, kuri buvo pateikta raštu. Ji iš esmės nepritarė tokiam įstatymo projektui. Seimo Teisės departamento taip pat kai kurie pastebėjimai, kad šis įstatymo projektas tobulintinas“, – teigė jis.
S.Jakeliūno teigimu, jo vadovaujamas komitetas neturi pakankamai kompetencijos, kad vertintų partijų finansavimo modelį, tad šį klausimą ketinama permesti kitam komitetui.
„Seime bus pristatoma ir jei bus nepritarta šiam komiteto sprendimui, tai aš siūlysiu skirti kitą komitetą, kuris arčiau šitų sričių, politinių partijų finansavimo. Galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių, galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetams“, – svarstė Seimo narys. Jo manymu, šis klausimas gali būti išspręstas dar iki pavasario sesijos pabaigos.
Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovauja valstiečių atstovė Agnė Širinskienė, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui po Povilo Urbšio nušalinimo vadovauja kita valstietė Guoda Burokienė.
G.Kirkilas tikina, kad jo partija siekia ne pinigų, o skaidrumo
Vienas pagrindinių įstatymų pataisų iniciatorių, socdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas tikino, kad dabartinė partijų finansavimo tvarka yra ydinga, o naujoji formulė būtų sąžiningesnė.
„Šita formulė būtų demokratiškesnė“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nemato interesų konflikto, kad tokį siūlymą teikia jo naujoji partija ir jos frakcija Seime, kuri užsitikrintų iki šiol nepriklausiusį finansavimą, G.Kirkilas aiškino, kad interesas yra tik finansavimo skaidrumas.
„Koks gali būti interesų konfliktas, kai valstybinis partijų finansavimas kaip tik skaidrumą užtikrina. Esant tokioms aplinkybėms mūsų partija turi turėti finansavimą, nes esame realūs politikos dalyviai“, – tikino jis.
G.Kirkilas teigė, kad Europos Parlamento rinkimai yra „siauresnis dalykas, ne nacionalinis“, tad jam vietos jų finansavimo formulės siūlymuose neatsirado.
„Europarlamentarai kandidatai gali daugiau patys save paremti“, – aiškino Seimo narys, socdarbiečių lyderis.
Užsitikrino R.Karbauskio paramą
Paklaustas, ar jau aptarė siūlymą su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcija Seime ir Ramūnu Karbauskiu, G.Kirkilas teigė turįs pastarojo ir jo frakcijos palaikymą.
„Tai aišku, kalbėjom. Jie pasakė, kad rems. Ir pats Ramūnas Karbauskis“, – sakė G.Kirkilas.
Dabar skaičiuojant dotaciją Seimo rinkimų rezultatai sudaro 60 proc., savivaldybių – 19, Europos Parlamento – 21 proc. dotacijos.
Pakeitus tvarką skaičiuojant dotaciją gerokai didesnę įtaką įgautų rezultatai savivaldos rinkimuose: dotacija būtų skaičiuojama iš 67 proc. Seimo rinkimų rezultatų ir 33 proc. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų. Kitų rinkimų rezultatai įtakos neturėtų.
Socdarbiečiai, kurie negavo nieko, pagal praėjusių metų duomenis, gautų maždaug 286 tūkst. eurų. Valstiečiai ir žalieji pernai gavo 1 mln. 97 tūkst. 766 eurus. Tai jų finansavimas, skaičiuojant pagal naują formulę, būtų maždaug 50 proc. didesnis.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuri pernai gavo 1 mln. 325 824 eurus, gautų maždaug 15 proc. mažiau, Liberalų sąjūdžio suma (789 tūkst. 760) būtų maždaug 30 proc., o Lietuvos socialdemokratų partijos suma (1 mln. 16 tūkst. 810) – 35 proc. mažesnė.
