Švietimas ir energetika. Tai sritys, kurioms itin kritikos negailėjo opozicijoje pastaruosius ketverius metus buvusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir kurias dabar kuruos jų vicemeras V.Benkunskas.
Opozicijoje domėjosi viskuo
„Kai dirbau opozicijoje, buvau opozicijos lyderis, tai teko absoliučiai visomis sritimis vienodai domėtis. Todėl grėsmės jokios nematau“, – paklaustas, ar energetika ir švietimas yra tos sritys, kurias jis išmano geriausiai Vilniaus mieste, sakė V.Benkunskas.
Konservatorius tvirtina, kad sritys nėra atsitiktinės – jau ir rinkimų kampanijoje buvo akcentuota, kad problemos energetikos srityje nesprendžiamos jau dešimtmečiais, netrūksta sunkumų ir švietime, kur teks sutvarkyti visą įstaigų tinklą ir pagaliau sutvarkyti patekimo į darželius ir vietų juose klausimus.
„Šilumos tinklai iš privataus investuotojo grįžta miesto žinion, turime užtikrinti konkurenciją šilumos ūkyje, kad galėtų dalyvauti privatūs investuotojai“, – teigė ligšiolinis TS-LKD frakcijos vadovas.
Tikslas gąsdinti konservatoriais buvo akivaizdus, norint mobilizuoti rinkėjus. Nesame nusiteikę nei prieš vieną tautinę mažumą, nei prieš vieną konkrečią mokyklą, – teigė V.Benkunskas.
Švietimo srityje perversmų jau pačiame pirmame naujosios tarybos posėdyje V.Benkunskas nežada. Jo teigimu, prieš rinkimus tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), tiek Artūro Zuoko komanda nevengė pagąsdinti, kad konservatoriai imsis uždarinėti lenkiškas mokyklas, pirmiausia turima omenyje J.Lelevelio mokykla Antakalnyje.
„Tikslas gąsdinti konservatoriais buvo akivaizdus, norint mobilizuoti rinkėjus. Darželių poreikis miestiečiams turėtų būti patenkintas, o dėl bendrojo lavinimo mokyklų – būtina vykdyti optimizavimą, tai privalu pagal Švietimo įstatymą, kad švietimo kokybė gerėtų, Vilniaus abiturientai geriau išlaikytų egzaminus. Nesame nusiteikę nei prieš vieną tautinę mažumą, nei prieš vieną konkrečią mokyklą“, – teigė V.Benkunskas.
Benamių padaugėjo dvigubai
Vilniaus mieste pastaraisiais metais dvigubai padaugėjo benamių. Tokią tendenciją tikina pastebėjęs kitas naujasis vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas, kuruosiantis tokias sritis kaip socialiniai reikalai, sveikata ir viešoji tvarka.
Tačiau tai – tik vienas iš daugelio iššūkių, kurie laukia šio vicemero. Nors paprastai socialdemokratai Vilniaus savivaldybėje dažniau kuruodavo miesto ūkio ir panašias sritis, G.Palucko teigimu, jis jau turi planą, ką darys pradėjęs eiti pareigas.
Jau pradedame kalbėtis su Policijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija, kad policija prisijungtų prie patruliuojančių Viešosios tvarkos skyriaus specialistų. Toks ekipažas – 2+1 – galėtų reaguoti į bet kokį įvykį, – kalbėjo G.Paluckas.
Iš socialinių reikalų jis išskyrė senėjančią visuomenę ir vis didesnį slaugos, pagalbos paslaugų poreikį. Tai yra ir dienos centrai, ir nuolatinė priežiūra.
„Tai finansinis iššūkis, nes tokių paslaugų tiekėjų yra nemažai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, esmė tik finansavimo apimtys“, – teigė G.Paluckas.
Vilniuje didėja ir socialinės rizikos šeimų skaičius, tad daugėja ir vaikų, kuriems reikia paramos bei didesnio dėmesio.
Socialinės paramos centre iš viso dirba vos 28 specialistai, kurie rūpinasi daugiau kaip 1100 socialinės rizikos šeimų, o jose auga apie 2300 vaikų. „Paskui mes stebimės, kaip tie vaikai patenka į vaikų namus, o tėvai netenka globos teisių“, – kalbėjo būsimasis vicemeras. Jo manymu, problemą reikia spręsti kompleksiškai, kai kurias socialinės rizikos šeimas dar galima grąžinti į normalų gyvenimą, suformuoti jų socialinius įgūdžius.
Svarbu ir pakeisti požiūrį, kad visi socialinei sričiai skirti pinigai traktuojami kaip sąnaudos. Jo manymu, būtina išskirti socialines investicijas ir netektų pajamų kompensavimą, ką ir sudaro pašalpos, subsidijos, dotacijos ir pan. Čia teks spręsti, į kurias grupes verta investuoti traukiant tuos asmenis iš skurdo spąstų, juos supančios socialinės aplinkos.
Keis poliklinikų darbo sistemą
Sveikatos srityje G.Paluckas pasiryžęs pakeisti lankymosi pas gydytojus specialistus tvarką. Pagal jo viziją, Vilniaus miesto poliklinikos galėtų veikti kaip vienas tinklas, visos ligonių kortelės atsidurtų tam tikroje elektroninėje sistemoje, todėl pacientas, registruodamasis pas gydytoją, gautų informaciją, kurioje gydymo įstaigoje specialistas jį galėtų priimti anksčiausiai.
Trečioji šio vicemero kuravimo sritis – viešoji tvarka. Anot G.Palucko, per tuos metus, kai toks skyrius Vilniaus savivaldybėje atsirado, visiškai išsigimė pirminė idėja. Nes dabar dauguma skyriaus darbuotojų nepatruliuoja mieste, o užsiima darbais kabinetuose.
„Jau pradedame kalbėtis su Policijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija, kad policija prisijungtų prie patruliuojančių Viešosios tvarkos skyriaus specialistų. Policininkas yra reikalingas, nes jis turi visus įgaliojimus, o Viešosios tvarkos skyriaus specialistas turi tik nedidelę dalį tų įgaliojimų užsiimti administracinių teisės pažeidimų kontrole ir prevencija. Toks ekipažas – 2+1 – galėtų reaguoti į bet kokį įvykį“, – kalbėjo G.Paluckas.
Stadionas jau turėjo stovėti
Negalėčiau šiuo metu pasakyti, ar nacionalinio stadiono projektas yra toks, kokio Vilniui šiuo metu reikia. Galbūt įmanomos ir korekcijos, būtina žiūrėti jo naudingumą visais aspektais. Stadionas Vilniuje bus, – pažadėjo L.Kvedaravičius.
Liberalas L.Kvedaravičius kuruos sportą ir kultūrą, neformalųjį ugdymą, miesto plėtrą, miesto ūkį, aplinkosaugą ir atliekų tvarkymą. Daugeliui šis žmogus pažįstamas kaip krepšinio ekspertas, tad natūralu jo pirmiausia klausti apie sportą.
„Visą gyvenimą buvau susijęs su sportu, tai man artimiausia sritis, bet ji yra labai plati – apimanti ir infrastruktūrą, sportinius objektus, Vilnius labai atsilieka šioje srityje. Jau tariamės susitikti su Sporto departamento vadovu, sportą kuruojančiu Seimo nariu Juru Požela aptarti Vilniaus situaciją“, – teigė L.Kvedaravičius.
Nacionalinis stadionas ir Lazdynų baseinas šiuo metu yra turbūt didžiausi projektai, kuriuos rengiamasi įgyvendinti Vilniaus mieste.
„Tie objektai jau seniai turėjo būti. Tai didžiulė problema, kad Vilnius neturi nei stadiono, nei normalaus plaukimo baseino. Šie projektai bus vykdomi, nors ir negalėčiau šiuo metu pasakyti, ar nacionalinio stadiono projektas yra toks, kokio Vilniui šiuo metu reikia. Galbūt įmanomos ir korekcijos, būtina žiūrėti jo naudingumą visais aspektais. Stadionas Vilniuje bus“, – pažadėjo būsimasis vicemeras.
Šiam krepšinio ekspertui teks kuruoti ir aplinkosaugą. Viena iš šios srities įdomybių – „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ veikla. Ši įmonė nuolat įsivelia į keistas istorijas, čia itin dažnai keičiasi direktoriai.
L.Kvedaravičius patikino, kad nepakęs politikų kišimosi į šiukšlių verslą. „Ne politikai turi šiukšles tvarkyti. Visame pasaulyje tai mistifikuota sritis, visada politizuota, net mafijos struktūrų valdoma. Bet taip būti negali“, – kalbėjo liberalas.
L.Kvedaravičius pripažįsta, kad aprėpti pats visas tas sritis, kurios jam pavestos kuruoti, nepajėgs, dirbti turėtų visa komanda.
Naujoji Vilniaus taryba su meru R.Šimašiumi darbą ketina pradėti balandžio 22 dieną.