Naujausi duomenys: lietuviai izoliuojasi pavyzdingai, bet ar galima švelninti karantiną?

LSMU ir LEI mokslininkai, taip pat visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai tęsia COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia internete.

Šiuo metu mokslininkai, naudodamiesi Google sistemomis (angl. Google COVID-19 Community Mobility Reports), atlieka detalią šalies gyventojų judumo analizę. Nors šio įrankio galimybės ir ribotos, mokslininkų rankose jis padeda matyti situaciją mūsų šalyje, taip pat leidžia preliminariai palyginti lietuvių ir kitų Europos valstybių gyventojų judėjimo pokyčius ir pokyčių įtaką stabdant epidemiją.

Naujausioje analizėje, atliktoje balandžio 10 dieną, tyrėjai lygino, kaip dažnai Lietuvos ir kitų Europos šalių gyventojai lankosi parduotuvėse, be to, stebėta, kaip dažnai gyventojai naudojasi viešuoju transportu vykdami į darbą ir atgal. Tai nustatyti padėjo lankomumo transporto stotyse ir numatomose darbo vietose analizė. Taip pat nustatyta, kaip dažnai lietuviai lieka namuose ir lankosi parkuose.

Atlikę lankymosi parduotuvėse analizę (1 paveikslėlis) mokslininkai nustatė, kad maisto ir kitų prekių parduotuvėse, taip pat vaistinėse, lyginant su latviais ir estais, lietuviai lankosi rečiausiai. Kaimyninės Lenkijos gyventojai parduotuvėse lankosi dar rečiau. Judumo rezultatai rodo, kad labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktose šalyse – Italijoje ir Ispanijoje – taikomi kur kas griežtesni apribojimai taip pat pasiteisina.

1 pav. Lietuvos gyventojų judumo palyginimas su kitomis šalimis pagal lankymąsi parduotuvėse (duomenys iš Google COVID-19 Community Mobility Reports).

Mokslininkai teigia, kad kol kas nėra poreikio Lietuvoje griežtai riboti judėjimą, netgi priešingai – gerėjanti sergamumo situacija leidžia svarstyti tam tikrų karantino sąlygų švelninimą. Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turi būti mažinami pamažu, įvertinus besikeičiančią epidemiologinę situaciją.

Transporto (stočių) funkcionavimo ir išvykimo į darbo vietas rezultatų analizė (2 paveikslėlis) parodė, kad ir šiuo atveju Lietuva yra Baltijos ir Šiaurės šalių grupės lyderė, kur matomas ženklus judumo sumažėjimas.

2 pav. Lietuvos gyventojų judumo palyginimas su kitomis šalimis pagal judėjimą visuomeniniu transportu į darbą ir atgal, remiantis transporto stočių lankomumu ir numatomų darbo vietų stebėsena (duomenys iš Google COVID-19 Community Mobility Reports).

Buvimo namuose ir lankymosi parkuose duomenų analizė (3 paveikslėlis) rodo, kad ir čia lietuviai karantino laikosi drausmingai. Tai leidžia teigti, kad Lietuvą galima drąsiai priskirti prie drausmingiausių šalių, nepaisant matomo žmonių skaičiaus parkuose ir miškuose padidėjimo.

3 pav. Lietuvos gyventojų judumo palyginimas su kitomis šalimis pagal likimą namuose ir susibūrimo vietų – parkų lankymą (duomenys iš Google COVID-19 Community Mobility Reports).

Netrukus Vyriausybei teks priminti sprendimą dėl karantino pratęsimo ar švelninimo, o daugelio lūkesčiai yra susiję su karantino sąlygų švelninimu. Šie lūkesčiai yra pagrįsti – sėkmingai suvaldyta ir gerėjanti epidemiologinė situacija, taip pat gana drausmingas karantino reikalavimų vykdymas.

Nepaisant to, mokslininkai pabrėžia, kad karantino sąlygų liberalizavimas padidina riziką lengvesniam viruso plitimui, todėl priimant sprendimus būtina atsižvelgti į objektyvius duomenis ir sumodeliuoti tinkamiausius scenarijus.