PSO statistikos skaičiavimo metodikomis imta domėtis po to, kai PSO atstovas paskalbė, jog lietuviai alkoholio išgeria daugiausiai pasaulyje – pernai vienam Lietuvos gyventojui nuo 15 metų teko vidutiniškai net 18,2 litro absoliutaus alkoholio. Vėliau PSO teigė, kad naujausiais duomenimis, šis skaičius kiek mažesnis – 16,3 litro.
Šie skaičiai skyrėsi nuo paskelbtų Lietuvos statistikos departamento, anot jo, 2016-aisiais alkoholio kiekis sudarė kiek daugiau kaip 13 litrų vienam asmeniui.
18,2 litrai žmogui tebuvo prognozė
Trečiadienį Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje dalyvavusi I.Zurlytė 15min paaiškino, kad 18,2 litrų absoliutaus alkoholio per metus žmogui buvo tik prognozė, o šis skaičius sudarytas turint galvoje, kad neapskaitomas alkoholis 16 proc., tuo metu šiek tiek mažesnis skaičius – 16,3 litro, sudarytas atsižvelgiant į 7,8 proc. numanomą nelegalaus alkoholio kiekį.
Neapskaitomo alkoholio kategorijai priskiriamas namuose gaminamas, nelegaliai platinamas alkoholis, alkoholis, neskirtas vartojimui gėrimuose ar nelegaliai gabenamas per sienas.
Jį PSO nustato apklausdama savo pasirinktus tų šalių ekspertus bei remdamasis kitais duomenimis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 15min yra prasitaręs, kad jis pildė klausimyną ir teikė duomenis PSO. Tačiau pati organizacija atsisakė nurodyti, kiek ekspertų apklausta ir kas jie, nes pagal taisykles, ekspertams garantuojamas anonimiškumas.
Kokį jis nurodė nelegalaus alkoholio kiekį, neatskleidžiama.
Tačiau anksčiau PSO 15min yra nurodžiusi, kad visi ekspertai vertinimuose buvo vieningi ir jų pateiktas skaičius buvo 16 litrų.
„Visi Lietuvos ekspertai buvo labai nuoseklūs/vieningi savo vertinimuose, ir įvairiais metais vykdytose apklausose įvertinę, kad neapskaitomas alkoholis sudaro maždaug 16 proc. be didesnių skirtumų tarp ekspertų“, – anksčiau 15min atsiųstuose atsakymuose teigė PSO.
PSO 15min pateiktais duomenimis, buvo apklausta iki 5 ekspertų, tačiau kas jie – neatskleidžiama, nes jiems garantuojamas anonimiškumas.
Siūlys nebeapklausti ekspertų
Parlamentinės komisijos posėdyje trečiadienį dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Lina Jurgelaitienė sakė, jog dabar departamentas laukia PSO atsiunčiamų duomenų jų įvertinimui.
„Mes tikimės, kad spėsime padaryti neapskaityto alkoholio vertinimo tyrimą ir tuomet pateiksime tyrimo rezultatus PSO. Tikimės, kad nereikės jau tada pasitelkti ekspertų, o PSO užskaitys šiuos duomenis kaip patikimus, metodologiją patvirtins ir ja remsis teikdami galutinius rezultatus“, – sakė ji.
Parlamentinė komisija trečiadienį domėjosi PSO statistikos skaičiavimo metodikomis.
SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė posėdyje pasakojo, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontroles departamento specialistai pildo specialų klausimyną, kurį jiems pateikia PSO. Tai – kitas klausimynas, nei pateikiamas ekspertams.
A.Astrauskienė sakė, kad į klausimus atsakinėjama remiantis Statistikos departamento bei atliktų tyrimų duomenimis.
„Jeigu reikia klausimyne užpildyti grafas apie vartojimą, apie paplitimą, yra daromi reprezentatyvūs tyrimai ir iš jų informacija yra teikiama“, – paaiškino ji.
A.Astrauskienės teigimu, klausimyne klausiama apie šalies alkoholio politiką, koks suvartojimas, koks duomenų šaltinis, kokie akcizai, prevencijos priemonės, vairavimo išgėrus statistika, kainos.
„Klausimynas yra labai platus, jis yra pildomas, ir paskui siunčiamas institucijoms derinti, vėliau siunčiamas į PSO“, – teigė ji.
Komisijos narys Antanas Matulas domėjosi, kas atlieka tyrimus, kurių duomenimis remiantis, departamento atstovai pildo alkoholio vartojimo klausimyną. „Tyrimai reprezentatyvūs, departamentas daro tyrimus kas ketverius metus, atitinkančius Europos reikalavimus. Yra apklausiami žmonės. Reprezentatyvinė imtis tokia, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojus ir amžiaus grupes“, – teigė ji.
Kartais, anot A.Astrauskienės, remiamasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimais.
Lietuva PSO pateikė mažesnius skaičius
Posėdyje dalyvavusi departamento atstovė sakė, kad Lietuva PSO pateikė tokius skaičius: 2014-2015 metais asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus per metus tenkantis grynojo alkoholio kiekis – 13,1 litro, nuo 15 metų amžiaus – 14,2 litro.
Konservatorius A.Matulas piktinosi, kad jei Lietuva pateikė tokius skaičius, tai kodėl PSO ekspertai vyresniems nei 15 metų ekspertams priskyrė daugiau kaip 18 ir 16 litrų per metus.
„Ar jūs galite pripažinti, kad tarp 18 ir 16 proc. suklydo PSO, o galbūt tie ekspertai ar universitetai, kurie darė tyrimus... Gal čia tendencingas noras turėti tam tikros politinės ir asmeninės naudos?“, – klausė jis.
I.Zurlytė teigė, kad jokių klaidų nebuvo – gegužę apsilankęs PSO atstovas Gaudenas Galea paminėjo Lietuvai priskiriamą skaičių – 16,3 litro alkoholio per metus, o vėliau PSO puslapyje atsirado globali sveikatos statistikos ataskaita, kurioje nurodyta prognozė mūsų šaliai – 18,2 litro.
„Ji paskelbta vadovaujantis kai kuriais kitais principais, nei Lietuvoje esantis politinis procesas, ji paskelbta atsižvelgiant į poreikį tirti šalių įsipareigojimus siekiant darnaus vystymosi tikslų. O vienas iš jų susijęs būtent su alkoholio vartojimu. Tai yra apskaitomas ir neapskaitomas alkoholis ir tai yra prognozė“, – sakė ji.
PSO atstovė sakė, kad prognozė 2016 metams buvo daroma remiantis 2013-2014 metų duomenimis. „O jei pažiūrėsime tiesai į akis, būtent 2013 metais Lietuvoje vis dar buvo alkoholio vartojimo kilimas, ir tik vėliau jie ėmė nežymiai mažėti“, – teigė ji.
Ji pabrėžė, kad nuo Lietuvos statistikos departamento pateikto skaičiaus PSO skaičius skiriasi dėl to, jog departamentas neskaičiuoja neapskaitomo alkoholio.
„Turistai Lietuvai pagal PSO metodą Lietuvos skaičiui neturi įtakos“, – sakė ji.
I.Zurlytė pasakojo, kad PSO didžiulę ataskaitą „Globali alkoholio ir sveikatos ataskaita“ išleidžia kas ketverius metus. Pavyzdžiui, jeigu ji – 2014 metų, jai duomenys buvo renkami 2012 metais. „Tai reiškia, kad tada paskutiniai duomenys, kurie buvo turimi, buvo 2010-ieji. Toks yra duomenų vėlavimas, kai jie iš šalies keliauja iki tarptautinių duomenų bazių“, – sakė ji.
PSO atstovė Lietuvoje teigė, kad kitąmet planuojama paskelbti kitą ataskaitą ir jai duomenys buvo renkami 2016 metų rudenį. „Tai yra tie duomenys, apie kuriuos dabar kalba A.Astrauskienė ir tas klausimynas“, – pridūrė ji.
Kalbėdama apie duomenų rinkimo procedūrą, I.Zurlytė minėjo, kad alkoholio suvartojimas – tik nedidelė į šalį siunčiamo klausimyno dalis, jame klausiama įvairių dalykų – ir apie teisės aktus, suvartojimo įpročius, sveikatos rodiklius.
Apklausiami ekspertai vienas apie kitą nežino
PSO atstovė, kalbėdama apie neapskaitomo alkoholio statistiką, pabrėžė, kad apie ją nuomonė susidaroma ne tik iš ekspertų apklausos, bet ir sveikatos, apsinuodijimų ir sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu, statistikos.
„Pasitelkiamas „Delphi“ metodas (kai daug kartų apklausiami ekspertai – aut.). Ekspertai vienas kito nepažįsta, niekur nesueina į vieną grupę ir neturi jokių galimybių aptarti savo atsakymus. Su kiekvienu iš jų yra kontaktuojama atskirai ir ne vieną kartą. Klausiama jų nuomonės, bet taip pat prašoma pagrįsti tą nuomonę. Į visa tai atsižvelgiama toliau analizuojant šiuos duomenis“, – sakė ji.
I.Zurlytės teigimu, tuomet keliais etapais duomenys dar yra tikrinami ir galiausiai, jos žodžiais, apsisprendžiama dėl skaičiaus, dėl kurio visa grupė ekspertų iš esmės linkusi sutarti, bet atsižvelgiant ir į kitą analitinės grupės turimą informaciją.
„Galbūt būtų korektiškiau nekaltinti vieno ar kito asmens. Pati “Delphi„ metodika turi anonimiškumo principą, ekspertų vardai ir pavardės nėra skelbiami“, – pridūrė ji. I.Zurlytė pabrėžė, kad tokiu pat principu informacija renkama daugiau kaip 40 šalių.
Alkoholio pardavimai krenta
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų departamento direktorius Paulius Šilingas parlamentarams pateikė informaciją, kad stipriųjų gėrimų per pastaruosius kelerius metus daugiausiai parduota 2014 metais daugiausiai parduodama, tačiau per 2015 bei 2016 metus pastebėtas ženklus pardavimų kritimas.
Anot jo, alaus pardavimai kasmet krinta nuo 2011 metų. „2016 metų alaus segmente kritimas 10 proc., krenta ir vyno vartojimas. Kritimas labiausiai spiritiniuose vynuose, kadangi jis pabrango dėl pakilusių akcizų“, – teigė VMI atstovas.
