Menininko Rimanto Okulič-Karazino bronzinės pastatų miniatiūros – siekis atskleisti prarastos tarpukario architektūros grožį, įprasminti Kauno ir ten gyvenusių žmonių istorijas. Garsių architektų kurti reprezentaciniai statiniai formavo Laikinosios sostinės veidą, kurie ir dabar puoštų UNESCO pasaulio paveldo teritoriją.
„Domiuosi Kauno istorija, suprantu tarpukarinės architektūros vertę. Norėjau, kad tai, kas neišliko iki mūsų dienų, bent tokiu formatu atsirastų mieste. Mintyse turiu ir dar kelis objektus, kuriuos norėčiau įamžinti. Tai būdas kelti kauniečių smalsumą, norą domėtis ir pažinti turtingą Kauno istoriją“, – akcentų atsiradimo idėją pristatė skulptorius.
Miestą papuošė keturi išnykusių pastatų modeliai. Laisvės alėjoje, priešais Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, iškilo akcentas kadaise čia stovėjusiam ankstyvojo Art Deco šedevrui – Žydų bankui. Tai buvo vienas ambicingiausių tarpukarinio Kauno projektų, savotiškas visuomeninis centras: abipus siauro pasažo išsidėstė krautuvėlės, be banko veikė kavinė, „atviras vasaros kino teatras".
Greta Kauko laiptų įamžinta architekto Felikso Vizbaro vila, tarpukariu vadinta pilaite. Žaliakalnio pastatas tęsė savotišką architektūrinę tradiciją – virš horizonto iškilę išskirtiniai namai karūnavo Naujamiestį.
Dar du bronziniai atminimo ženklai papuošė Vienybės aikštę. Čia įamžinta Kauno centrinė elektrinė, pirmoji viešojo pobūdžio įstaiga Lietuvoje bei brolių visuomenininkų Juozo ir Jono Vailokaičių namas. Šie statiniai Antrojo pasaulinio karo metais, traukiantis vokiečiams, buvo susprogdinti.
Pasak skulptoriaus, objektai, kuriuos norėjosi įamžinti buvo aiškūs nuo pat pradžių. Šie pastatai svarbūs miestui architektūrine ir istorine prasme. Idėjos įgyvendinimas truko metus: „Darbų išskirtinumas – detalumas. Modeliuose atkurtos net smulkiausios detalės, balkonėliai ir kiti elementai. Tam reikėjo peržiūrėti ir išanalizuoti ne vieną šūsnį nuotraukų. Tikiu, kad šie darbai gali pasitarnaus kažkam ateityje.“
Svarbu pabrėžti, kad šie objektai yra ne vien meno kūriniai, bet kartu jie ir taktiliniai maketai – juos rankomis gali paliesti bei brailio raštu užrašytą istoriją perskaityti regėjimo negalią turintys žmonės.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugėsi, kad menininkų saviraiška tampa unikalia dovana miestui: „Kauno tarpukario architektūra svarbi ne tik miesto ar šalies mastu. Ji pripažinta ir vertinama visame pasaulyje, todėl įamžinti objektus, kurių nebeturime ir negalime jais grožėtis ypatingai svarbu. Džiugu, kad per „Kauno akcentų“ programą galime pasakoti ir atgaivinti miesto istoriją.“
Kauno galeriją po atviru dangumi praėjusiais metais papildė per 30 naujų menininkų darbų. Šiais metais kūrėjai kviečiami ir toliau gražinti miestą unikaliais akcentais. Idėjas bei paraiškas jiems finansuoti galima teikti puslapyje.
