Dar penki sukilėliai
Dabar ant kalno, tarp greičiausiai XV amžiaus pilies mūrų liekanų, matyti vaizdas, kuris rodo, kaip caro kareiviai elgėsi su Vilniaus Lukiškių aikštėje nužudytais 1863 metų sukilimo vadais. Keturiuose kapuose rasti penkių žmonių palaikai.
Duobės per mažos, kūnai sumesti kuris kaip – veidu į žemę, vienas ant kito, o vieno kūno kol kas atkasta tik kojos ir rankos fragmentai, todėl sunku net įsivaizduoti, kaip šis žmogus buvo įkištas į siaurą duobę žemyn galva – kaukolės archeologai kol kas neaptiko.
Čia dirbantys Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai puse lūpų šypteli – ir caro kareiviams nebuvo lengva iškasti kapų duobes tarp šitų akmenų.
Archeologai dirba tyliai ir ramiai, džiaugdamiesi kiekviena geresnio oro diena, kai nelyja. Iš viso ant Gedimino kalno jau atrasti 17 sukilėlių palaikai, manoma, kad iš viso čia jų atgulė 21 – tiek buvo nužudyta Lukiškių aikštėje. Ne visų jų tapatybės jau nustatytos, 11 rastųjų šiuo metu tiria antropologai. Bet du atradimai – išskirtiniai ir jau beveik tiksliai žinoma, kas palaidoti šioje vietoje po kalkių sluoksniu.
Dar liepą buvo pranešta, kad ant Gedimino kalno aptikti Z.Sierakausko palaikai – prie jų archeologai rado medalikėlį, o ant dešinės rankos – auksinį žiedą su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Pasak mokslininkų, būtent šis radinys juos užvedė ant kelio.
Rugsėjo pradžioje pasklido dar viena žinia, kad ten pat greičiausiai rasti ir kito 1863 metų sukilimo vado – Konstantino Kalinausko palaikai.
Tikimasi rasti visus 21-ą
Kaip 15min pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis, dar sausį, atkasus pirmuosius keturis kapus, identifikavus, kad jie XIX amžiaus ir tai 1863 m. sukilėlių kapai, matėsi – palaidojimų čia yra ir daugiau. Todėl ir buvo nuspręsta visus palaikus surasti ir iškasti, kad būtų galima garbingai perlaidoti.
„Iki šio momento jau yra 17 palaikų iš 21 surasta, tad labai nedaug mums trūksta. Tikėtina, kad visi buvo atvežti čia“, – apie darbus iki šios dienos pasakojo V.Steponaitis.
Iš viso archeologai ant Gedimino kalno yra iškasę apie 150 kv. m plotą. „Vietomis jie buvo tankiau suguldyti, kitur išmėtyti. Mes nežinojome, kur jie tiksliai gulėjo. Tiriame visą plotą. Štai dabar kasinėjamas didelis plotas, bet jam aptikti vos šeši kapai. O kitame plote buvo keturi kapai, bet dvigubi – kiekviename palaidota po du žmones“, – pasakojo V.Steponaitis.
Vienoje duobėje rasti net trijų sukilėlių palaikai, du sumesti į vieną pusę, trečiojo galva atsidūrė prie pirmųjų kojų.
Prieš pradedant archeologinius kasinėjimus, buvo žinoma, kad sukilimo dalyviai galėjo būti palaidoti šioje vietoje. Dar 1915 metais, carinės Rusijos kariams pasitraukus iš Lietuvos, lenkai paprašė vokiečių leisti pradėti kasinėti. Kaip sako V.Steponaitis, matyt, turėta žodžiu perduodamos informacijos, kad nužudyti sukilimo vadai atgulė čia. Buvo surasti keli kaulai, ar kasinėta išsamiau – nėra žinoma, tačiau šioje vietoje pastatytas kryžius, vieta buvo aptverta.
Šis kryžius buvo savotiškas orientyras archeologams, tačiau, anot V.Steponaičio, nenurodė tikslios vietos, palaidojimai aptikti truputį aukščiau.
Nuo sausio ant kalno dirbantis V.Steponaitis kartu su kolegomis sako savotiškai susigyvenę su sukilėliais, kai kuriuos jau tarsi pažįsta, nes galima spėti apie jų tapatybes. „Tas santykis yra tikrai artimesnis“, – sakė V.Steponaitis ir pabrėžia – kad ir kaip nepagarbiai palaidoti sukilėliai, vis dėlto kažkokio žmogiškumo buvo likę, juk, tarkim, Z.Sierakauskas palaidotas su medalionu, žiedu: „Z.Sierakauskas juk karininkas, šiokia tokia pagarba parodyta. Buvo manoma, kad jis net nebus nubaustas mirties bausme, nes prašė ir gavo iš caro malonę, bet generalgubernatorius padarė viską greičiau, nei atėjo popieriai.“
„Prisiliesti prie lietuvių didvyrių“
Malonu, išskirtinė situacija susidarė – prisiliesti prie lietuvių didvyrių, kurie žuvo už laisvę. Jausmas toks ir yra, išskirtinis, – sakė G.Grižas.
Šalia šiuo metu atkastų palaikų kokių nors asmeninių daiktų, galinčių padėti lengviau identifikuoti asmenis, nerasta, tik sagų, diržo sagčių, batų pasagėlių, yra išlikę ir aulinių batų fragmentų.
Gytis Grižas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyresn. muziejininkas, šypsosi klausiamas, kaip jaučiasi padarę tokį darbą – visai Lietuvai padovanoję išties išskirtinį atradimą. „Malonu, išskirtinė situacija susidarė – prisiliesti prie lietuvių didvyrių, kurie žuvo už laisvę. Jausmas toks ir yra, išskirtinis“, – kalbėjo archeologas.
1863 metų sukilimas ir jo dalyviai, atrodytų, buvo kiek primiršti, nors Vilniuje turime K.Kalinausko ir Z.Sierakausko vardais pavadintas gatves, atminimo ženklą Lukiškių aikštės pakraštyje. Tačiau šis atradimas, anot G.Grižo, turėtų sustiprinti šių žmonių kaip didvyrių įvaizdį.
„Jie kovojo už mūsų laisvę ir tai, kad susiklostė tokia situacija ir šiais metais juos atradome, yra tikrai dovana ir Lietuvai, ir aplinkiniams kraštams – Baltarusijai, Lenkijai, Ukrainai. O tą jausmą sunku nupasakoti. Jie čia kalkėmis apipilti, tai kai atsikasi tą žmogų ir matai, kaip jie sudėti. Tarkim, kur dviese palaidoti, matom rankos plotį, matosi rūbų klostės. Buvo kapo duobė su trimis žmonėmis, tai pusė buvo apipilta kalkėmis, tai nuėmus kaukolę matėsi žmogaus veidas – užmerktos akys, lūpos. Tai jau tokie išskirtiniai, jautrūs dalykai“, – pasakojo G.Grižas.
Archeologai, remdamiesi tuo, ką mato, kokią turi istorinę medžiagą, gali pasakyti, kurie buvo pakarti, kurie nušauti. Tarkim, dabar atkastame dvigubame kape guli pakarti sukilėliai.
„Yra keturios poros, žmonės buvo nužudyti pakariant arba sušaudant. Viena pora buvo sušaudyta, mes juos jau suradome. Čia liko paskutinė pora ir jie, nors antropologai dar patikslins, preliminariai galime sakyti, pakarti. O šalia esančiame kape palaidotas sušaudytas žmogus – aiškiai matosi dubens kaule skylė“, – išskirtines detales rodė G.Grižas.
Jie kovojo už mūsų laisvę ir tai, kad susiklostė tokia situacija ir šiais metais juos atradome, yra tikrai dovana ir Lietuvai, ir aplinkiniams kraštams, – sakė G.Grižas.
Skubėti su šituo darbu archeologai negali. Kaip sako G.Grižas, stengiamasi viską daryti kuo atsargiau ir subtiliau. „Archeologas prisiliečia prie žmogaus palaikų lyg ir paskutinis. Tas, kas įmetė į duobę nepagarbiai, o dabar jau mes stengiamės kuo daugiau pamatyti, užfiksuoti, kuo detaliau išfotografuoti, išskanuoti, kad paskui ateinančios kartos galėtų galbūt dar daugiau pasakyti negu mes“, – sakė archeologas.
Kiek dar prireiks laiko, kol palaikus bus galima iškelti, archeologai spėlioti nesiryžta. Kaip sako, manė, kad jau prieš savaitę darbą bus pabaigę, o štai dabar galvoja čia darbuotis ir visą kitą savaitę.
Kur ir kada atrasti 1863 metų sukilimo vadai bus perlaidoti, kol kas nėra nuspręsta.
