15min jau skelbė, kad mažiausiai dešimt Vyriausybės darbų pasikeitė krašto apsaugos srityje. Daugiausia atidedamas projektų, kurių metu būtų sukurta infrastruktūra, įgyvendinimo laikas. Tačiau taip pat įtraukta ir naujų darbų.
Komentuodama sprendimą daugiau nei dvejiems metams atidėti reikalingos karinės infrastruktūros Rukloje parengimą NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei priimti, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovė Asta Galdikaitė teigė, kad tai unikalus ir sudėtingas projektas.
„Norime pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokavimas yra unikalus ir sudėtingas, gerąja prasme, projektas, kadangi pirmą kartą Lietuvoje priimtas tokio dydžio kovinis vienetas. Darbai šiai kovinei grupei priimti pradėti dar iki sąjungininkų karių atvykimo į Lietuvą“, – teigė ji.
„Dėl atvykstančiųjų sąjungininkų pajėgų papildomų poreikių per 2017 metus atsirado ir papildomos infrastruktūros poreikis, taip pat reikėjo įgyvendinti senos infrastruktūros įgyvendinimą ir praplėtimą, koreguoti reikalavimus – visa tai lėmė, kad teko pratęsti infrastruktūros įrengimo darbų vykdymą. Tam įtakos taip pat turi ir terminų nukėlimas, kuris susijęs su NATO bataliono kovinės grupės nuolatinės infrastruktūros vystymu – tam bus skiriamos atvykstančių šalių lėšos“, – pridūrė ministerijos atstovė.
Gaižiūnų poligono pritaikymas kuopos dydžio vienetui rengti, pasak ministerijos, nėra atidedamas. Tiesiog rengiant Vyriausybės įgyvendinimo planą įsivėlė techninis netikslumas, kuris šių pakeitimų metu pašalintas.
Sprendimą atidėti NATO greitojo reagavimo pajėgų priėmimo įgyvendinimo planą lėmė pasikeitęs finansavimo planas ir tai, kad vietoj lauko aikštelių nuspręsta kurti nuolatinę infrastruktūrą.
„2017 metais NATO patvirtino pajėgumo greito reagavimo pajėgų priėmimo įgyvendinimo planą, kuriame NATO lėšas numatoma skirti vėlesniais nei 2019 metais. Taip pat projekto įgyvendinimo terminus koregavo sprendimas, kad vietoj laikinų lauko aikštelių bus vystomi nuolatinės infrastruktūros projektai, kurie leistų tiek užtikrinti aukštesnį priimančiosios šalies paramos lygį, tiek geriau išnaudoti infrastruktūrą nacionaliniams poreikiams“, – teigė A.Galdikaitė.
KAM pažymėjo ir tai, kad vykdo ne vieną tęstinį projektą, o tokie planai kaip atidėtas koordinuotos užsienio komunikacijos ir viešosios diplomatijos sistemos sukūrimas yra Užsienio reikalų ministerijos interesų sritis.
„KAM ne tik kad neapleidžia, o kaip tik imasi naujų veiksmų, susijusių su visuomenės informavimo gerinimu. Naujame Vyriausybės programos įgyvendinimo plano keitime KAM paprašė įtraukti vieną naują veiksmą „Sukurti jungtinę platformą, kuri leistų keistis informacija, stebėti ir vertinti informacines grėsmes strateginių sričių atžvilgiu“.
Tai yra daroma, siekiant stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, planuojama sukurti jungtinę analizės ir perspėjimo apie informacinį poveikį platformą“, – pažymėjo ministerijos atstovė.
Daugiau karių misijoms užsienyje ir naujas laivas
Aptardama po Vyriausybės planų pertvarkos atsiradusius naujus uždavinius KAM atstovė teigė, kad laivo įsigijimas yra nulemtas būtinybės vykdyti užduotis jūroje sudėtingomis sąlygomis.
„Naujasis daugiafunkcis laivas bus skirtas paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti LR atsakomybės zonoje jūroje. Papildomai laivas bus panaudojamas jūroje vykdyti avarinį gaisrų laivuose gesinimą, avarinį laivų vilkimą, vykdyti darbus chemiškai užterštoje aplinkoje, užtikrinti nardymo darbus“, – pasakojo A.Galdikaitė.
Ji teigė, kad kol kas šiomis funkcijomis neapsibrėžiama ir planuojama pritaikyti laivą įvairiose aplinkybėse.
Naujame plane iškeltas ir ambicingas dalyvavimo tarptautinėse misijose uždavinys. Vietoje 50-ies ketinama siųsti 150 lietuvių karių.
Jie bus paskirstyti misijose Afganistane, Kosove, ES kovos su piratavimu operacijoje „Atalanta“, Viduržemio jūroje, Malyje, karinio mokymo operacijoje Ukrainoje ir dalis prisidės prie JAV vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas“.
Planuojama, kad du papildomi kariai prisidės prie ES karinės mokymo operacijos Malyje, o vienas – Centrinėje Afrikos Respublikoje.
