2017 05 10 /12:41

Nauji Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai – į sąrašo viršų pakilo marijampoliečiai

Šių metų Lietuvos ugdymo įstaigų reitinguose tarp gimnazijų į pirmąsias vietas išsiveržė Vilniaus licėjus bei Klaipėdos licėjus, tarp pradinių mokyklų ir progimnazijų – Kaune veikiančios mokyklos, tarp aukštųjų mokyklų vis dar nepavejami Vilniaus universitetas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tarp kolegijų geriausia Vilniaus kolegija.
Marjinkos mokykla
Mokykloje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Tokius duomenis spaudos konferencijos metu pristatė žurnalas „Reitingai“. Lyginant su praeitais metais, pirmaujančiųjų sąrašas beveik nepakito.

Praėjusių metų ugdymo įstaigų rikiuotę galite rasti čia.

Reitingų lentelėje Lietuvos gimnazijos, organizuojančios moksleivių atranką, išsidėstė tokia tvarka:

  1. Vilniaus licėjus;
  2. KTU gimnazija;
  3. Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Gimnazijos, neorganizuojančios mokinių atrankos, išsirikiavo taip:

  1. Klaipėdos licėjus;
  2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija;
  3. Marijampolės marijonų gimnazija.

Gimnazijos buvo vertinamos pagal 2016-ųjų laidos abiturientų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos) balų vidurkius, pagal tai, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą arba egzaminus išlaikė šimtukais, pagal moksleivių, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba vadinamas tikslines studijų vietas, skaičių bei pagal mokinių, išvykusių studijuoti į užsienį, rodiklius.

Pirmą kartą, reitinguojant gimnazijas, buvo atsižvelgta į mokinių, kurie toje pačioje ugdymo įstaigoje pradeda mokytis ir ten pat baigia, skaičių.

Pernai geriausių mokyklų, nedarančių mokinių atrankų, sąraše trečiojoje vietoje atsidūrė ne Marijampolės marijonų gimnazija, bet Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija.

Vertinant pradines ir pagrindines mokyklas, pirmauja kauniečiai:

  1. Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla; Kauno T.Ivanausko progimnazija;
  2. Kauno mokykla – darželis „Rūtelė“; KTU Vaižganto progimnazija;
  3. Kauno P.Mašioto pradinės mokykla; Žemynos progimnazija Vilniuje.

Pradinės ir pagrindinės mokyklos rikiuojamos pagal ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių standartizuotų testų rezultatus.

Skaičiuojamas ir šių ugdymo įstaigų pasitenkinimo-mokinių nubyrėjimo reitingas.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje.

„Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio“, – rašoma „Reitingų“ išplatintame pranešime.

Valstybiniai universitetai reitingų sąraše kaip įprasta išsirikiavo tokia tvarka:

  1. Vilniaus universitetas (VU) – 63,99 taškai;
  2. Kauno technologijos universitetas (KTU) – 56,82 taškai;
  3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 56,77 taškai;
  4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 51,41 taškai;
  5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 50,97 taškai.

Privačių universitetų sąrašas toks:

  1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 50,62 taškai;
  2. LCC Tarptautinis universitetas – 37,8 taškai;
  3. Europos humanitarinis universitetas – 36,29 taškai.

„Reitingų“ taikytas metodas vertinant universitetus nepakito. Taškus universitetai rinko pagal 65 skirtingus kriterijus: esamas ir ateities akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, studentai ir studijos, studijų ir mokslo aplinka, studentų nuomonė bei mokslo, meno ir (ar) sporto veikla bei personalo pasiekimai. Pastarasis kriterijus buvo reikšmingiausias.

Universitetų rikiuotė nuo praeitų metų nepakito, tačiau žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pažymėjo, kad atotrūkis tarp LSMU ir KTU, kaip ir VDU bei VGTU smarkiai sumažėjo.

Valstybinės kolegijos išsirikiavo taip:

  1. Vilniaus kolegija – 64,49 taškai;
  2. Kauno kolegija – 63,13 taškų;
  3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 62,63 taškai;
  4. Kauno technikos kolegija – 56,45 taškai;
  5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 54,25 taškai.

Pernai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla lentelėje rikiavosi viena pozicija žemiau, tačiau šįmet apsikeitė vietomis su Kauno technikos kolegija.

Nevalstybinės kolegijos „Reitingų“ sąraše atsidūrė tokiose vietose:

  1. Vilniaus dizaino kolegija – 62,06 taškai;
  2. Vilniaus kooperacijos kolegija – 56,42;
  3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija – 55,68 taškai.

Kolegijos buvo vertinamos pagal 44 skirtingus parametrus, kurių turinys apima tokius klausimus kaip studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje ir studentų požiūris į savo kolegiją.

Praeitais metais antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė Lietuvos verslo kolegija ir Socialinių mokslų kolegija.

Pagrindinės mokyklos buvo reitinguojamos pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.

Dvejetas – karaliaus pažymys

„Rezultatai tikrai prasti, o kai kuriose mokyklose – netgi sukrečiantys“, – teigiama „Reitingų“ išplatintame pranešime.

„Gerus arba pakenčiamus rezultatus pasiekia tik 90 pagrindinių mokyklų iš 400. Tai yra drama“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu teigia žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Gerus arba pakenčiamus rezultatus pasiekia tik 90 pagrindinių mokyklų iš 400.

„Pavyzdžiui, matematikos šiandien visiškai neišmoko savo mokinių daugiau nei 70 pagrindinių mokyklų. Kai kuriose mokyklose dvejetas yra karaliaus pažymys“, – priduria jis ir pateikia pavyzdžius. Vienas jų – matematikos rezultatai Šilutės Jankaus pagrindinėje mokykloje.

„Vakarų Lietuvą toliau šiurpina Šilutės Jankaus pagrindinė mokykla. Ten 32 dešimtokų vidurkis nesiekia trijų balų. Paprasčiau tariant, matematikos penkis vaikus išmoko vienetui, dvylika – dvejetui, penkis – trejetui, devynis – ketvertui. Nei vieno penketo. Vadinai, į tokią mokyklą nėra ko eiti, tuščias laiko leidimas“, – situaciją iliustravo G.Sarafinas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė

„Tragedija, kas vyksta su mūsų matematikos pasiekimais. Lygis yra tragiškai žemas, – redaktoriui antrino žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė. – Jei pažiūrėsime į tarptautinius tyrimus, mūsų vaikai pagal matematikos pasiekimus atrodo labai prastai."

Už mus mažiau matematikos pamokų turi tik 9 šalys.

Tai, anot jos, lemia per mažas matematikos pamokų skaičius: „Už mus mažiau matematikos pamokų turi tik 9 šalys“.

G.Sarafino teigimu, pagrindinėse provincijos mokyklose trūksta mokinių, tad mokytojai pustuštėse klasėse su likusiais dirba lyg korepetitoriai, tačiau tai jų rezultatų negerina.

„Mokykla ir savivaldybė nespėja reaguoti [į demografinius pokyčius], mokyklų neuždaro, galvoja, kaip išlaikyti mokyklą dar metus, bet gerieji mokytojai iš mokyklų bėga, galiausiai ji (mokykla – aut. past.) išsigimsta“, – teigė žurnalo redaktorius.

Politikų kalbos mokiniams kelia įtampą

Spaudos konferencijos pradžioje jis suaktualino aukštųjų mokyklų sujungimo klausimą ir teigė, kad šioje srityje, bent jau kol kas, daugiau kalbų nei virsmo. Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija atliko didelį darbą, kurio dabar turėtų imtis politikai, o jų veiksmai – neprognozuojami.

Tie, kurie nori, susijungia, tie, kurie ne – aiškiai deklaruoja, kad nesijungs.

„Politikai kalba dviprasmiškai, aptakiai – viena vertus, kad reforma būtina, kita vertus, kad universitetų jungimas yra savanoriškas. Gamtoje taip nebūna. Tie, kurie nori, susijungia, tie, kurie ne – aiškiai deklaruoja, kad nesijungs“, – teigė jis.

G.Sarafinas pažymėjo, kad besikeičiančios politikų nuomonės aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos klausimu kelia mokinių įtampą prieš stojimus.

„Nėra taip, kad viena kažkuri kolegija ar universitetas yra visiška skylė. Kiekvienas turi stipriųjų pusių. Šiandien matome, kad turime 5 galingus universitetus, 3 – privačius universitetus. Panašus vaizdas ir kolegijose“, – ugdymo įstaigų reitingą komentavo vyr. redaktorius.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius

Anot jo, pavyzdžiui, VU nepavejamas moksliškume, KTU gerai įvertintas studentų, VDU stiprus tarptautinėje arenoje, LSMU išsiskiria kaip teigiamą įspūdį apie save sukūrusi įstaiga.

Akademikai nesutaria, kas yra kokybė

Vilniaus universiteto (VU) prorektorius, LAMA BPO valdybos narys dr. Valdas Jaskūnas sakė palaikantis aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką: „Mūsų bendruomenės lūkestis [...], kad prisijungiančių universitetų mokslininkams ir bendruomenėms tai (universitetų susijungimas – aut. past.) suteiktų naujų galimybių, kurių negali garantuoti aplinka, kurioje jie yra dabar„.

Pagrindinis minėtos švietimo sistemos reformos stulpas, kaip teigė V.Jaskūnas, yra kokybės kėlimas, tačiau, anot jo, ugdymo įstaigų bendruomenės nesutaria, kas yra kokybiškas švietimas.

„Kartais keistai skamba iš kai kurių universitetų rektorių lūpų, kad sunku pasakyti, kas yra kokybė“, – stebėjosi VU prorektorius.

Reikėtų nacionalinio susitarimo, kuris apibrėžtų, kas yra kokybiškos studijos.

Anot jo, rasti šiuo klausimu sutarimą – svarbu: „Reikėtų nacionalinio susitarimo, kuris apibrėžtų, kas yra kokybiškos studijos, kas yra kokybės standartai ir tų standartų reikėtų siekti visiems bendrai.“

V.Jaskūnas žadėjo, kad VU imsis iniciatyvos kuriant šį nacionalinį susitarimą.

Švietimo ir mokslo ministerija minimalų stojamąjį balą universitetams siūlo kelti iki 3, kolegijoms – iki 2. VDU neseniai pranešė savo ugdymo įstaigoje kelsianti balą iki 4 ar 6.

„Matysime, kaip universitetai laikysis šios kartelės“, – tikino V.Jaskūnas.

VU prorektoriaus nuomonei apie tai, kad atsakomybę už švietimo kokybę turi prisiimti aukštųjų mokyklų bendruomenės, pritarė ir Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė. Vykdant universitetų tinklo pertvarką, jos teigimu, labai svarbu kokybės kartelės nenuleisti, nepaisant to, kad kartelė net ir dabar nėra aukšta.

Mažės studijų programų

„Liūdina, kad situacija negerėja – ji beveik tokia pati. Esame atlikę keletą analizių, analizavę aukščiausiai įvertintas studijų programas. Tokių yra labai ne daug – 22–24 balus iš 24 galimų yra gavę tik maždaug 6 proc. studijų programų. Reiškia jos yra labai geros ir išskirtinės kokybės“, – dėstė N.Skaburskienė.

Kitos analizės rezultatai parodė, kad aukštosiose mokyklose neveikia vidinės kokybės vertinimo sistema.

Aukštosiose mokyklose neveikia vidinės kokybės sistemos.

„Esame analizavę ir tas studijų programas, kurios du kartus iš eilės buvo akredituotos trejiems metams. Tai reiškia, kad aukštosiose mokyklose neveikia vidinės kokybės sistemos. Dažnu atveju, tos pačios vertinamos sritys buvo įvertintos prastai du kartus iš eilės“, – pasakojo Studijų kokybės vertinimo centro direktorė.

Anot jos, prastus studijų kokybės vertinimo rezultatus lemia dėstymo kokybė, mokymosi aplinka bei turimos priemonės: „Itin dažnai išskiriama, kad dėstytojų krūvis labai aukštas [...], todėl mokslo kokybė dėl to neauga, mokslo produkcijos skaičius nedidėja. Yra pasikartojančių pastabų dėl materialinės bazės [...]. Menuose situacija su materialine baze kritinė. Tokia situacija duoda murkdymąsi vidutinėje kokybėje“.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Nora Skaburskienė, Studijų kokybės vertinimo centro direktorė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Nora Skaburskienė, Studijų kokybės vertinimo centro direktorė

N.Skaburskienė teigė susitikusi su Švietimo ir mokslo ministerijos viceministru ir su juo aptarusi veiksmus, kurie leistų sumažinti studijų programų skaičių dar nesusijungus aukštosioms mokykloms.

„Galėtų būti organizuotas tikslinis studijų programų vertinimas, kurį inicijuotų Švietimo ir mokslo ministerija, pasirinkusi tam tikrus kelis kriterijus, imdama duomenis, kurie viešai prieinami. Panaudojant tuos duomenis, būtų atsijotos silpniausios studijų programos ir įvertinamas aukštųjų mokyklų pasirengimas, galimybės vykdyti tam tikros krypties studijas“, – kalbėjo centro vadovė.

Žmones Lietuvos aukštajam mokslui šiandien rengia pigiausiai apmokama publika.

„Šiandien Lietuvos aukštasis mokslas pagal santykį „kokybė – pinigai“ lenkia kelis kartus visą pasaulį. Žmones Lietuvos aukštajam mokslui šiandien rengia pigiausiai apmokama publika. Pirmiausia reikia sutvarkyti šią sritį, kad žmonės didžiuotųsi, jog dirba aukštajame moksle, o tada iš jų pareikalauti, o ne atvirkščiai“, – aiškino Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas, pritariantis aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai.

G.Bražiūnas tikino, kad ją atlikus, sumažinus tam tikrų studijų programų skaičių, sujungus universitetus, dalis dėstytojų netaps bedarbiais, kadangi studentų skaičius išliks nepakitęs.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintautas Bražiūnas, Vilniaus kolegijos direktorius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintautas Bražiūnas, Vilniaus kolegijos direktorius

Nuo šių metų keitėsi priėmimas į sostinės mokyklas – vaikai į ugdymo įstaigas registruojami pagal gyvenamąją vietą. Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus teigimu, mokinių tėvai tokiu sprendimu nesidžiaugia.

„Jie nėra tikri, kad Vilniaus miesto savivaldybė užtikrins visų mokyklų kokybę. Tai akivaizdžiai įrodo, pavyzdžiui, stojamieji į Vilniaus licėjų, kurie vyko prieš 10 dienų. Konkursai košmariški. 8–9 vaikai į vieną vietą, beveik penktadalis visų Vilniaus vaikų stoja į šią mokyklą ir tai labai aiškiai signalizuoja, ko šeimos nori – [kokybės]“.

Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė siūlo Vilniuje ir Kaune sukurti du plačios aprėpties universitetus, du technologijų universitetus suformuoti Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotą ugdymo įstaigą išsaugoti Kaune esantį LSMU, Vilniuje veikiančią dailės akademiją bei Lietuvos muzikos ir teatro akademiją sujungti, įkurti Policijos akademiją.

Pertvarkant tinklą, Lietuvos edukologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Šiaulių universitetas turėtų susijungti su VU. Planuojamas kurti Kauno universitetas susidėtų iš KTU, VDU ir Aleksandro Stulginskio universiteto bei Lietuvos sporto universiteto.

Švietimo sistemos reformą planuojama įgyvendinti iki 2018-ųjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis