Nors ir buvo žadėję viską sutvarkyti šiandien iki pusės vienuoliktos ryto, muitinei startuoti pavyko tik antrą popiet.
„Tai tikrai didelis laiko tarpas, bet reikia pripažinti, kad mūsų kolegos estai, į kuriuos mes stengiamės lygiuotis, sistemas atjungė penkiolikai valandų, o mums užteko vos pusšeštos valandos“, – aktualijų laidoje „15/15” kalbėjo muitinės generalinis direktorius D.Žvironas.
– Ar siekiant išvengti klaidų buvo galimybė atidėti sistemos startą?
– Šie europinio masto sprendimai, pradėti liepos 1 d., mūsų, kaip Europos Sąjungos narės, įsipareigojimas. Turėjome pradėti dabar. Taigi taip ir padarėme.
Dėl kelių valandų vėlavimo buvo galimybė dokumentus pateikti rašytiniu būdu. Tuo pasinaudojo kai kurie vežėjai, ypač tie, kurie pristato skubias siuntas.
Šiuo metu vežėjai jau jungiasi prie sistemos. Registruojami tik pavieniai sutrikimai dėl sinchronizuojamų sistemų.
– Kaip gauti EORI kodą?
– Tai savotiškas ID numeris, kurį kreipiantis dėl siuntos gavimo bus būtina pateikti muitinei per asmenines paskyras. Vartotojas, užsiregistravęs per Bendrą naudotojų valdymo portalą (BAP), yra autentifikuojamas. Jam taip pat suteikiama teisė atlikti funkcijas kitose muitinės informacinėse sistemose.
Vartojimo instrukcijos užima ne vieną dešimtį lapų. Visgi biurokratija yra kiekvienos institucijos sudedamoji dalis. O kiekvienos institucijos procedūros aprašomos detaliai.
Taip, galbūt kartais per daug detaliai, bet įprastas vartotojas, jungdamasis prie sistemos, galės lengvai tai atlikti.
Kol kas per birželio mėnesį išduotų EORI kodų turime registravę 1700. Per praėjusią parą jų suteikta 76. Didžioji jų dalis skirta fiziniams asmenims.
Išlygų anksčiau išsiųstoms siuntoms nebus
Procedūros nesutrumpės, tačiau bus gaunama daugiau informacijos. Dalis jos bus skirta surenkamiems mokesčiams administruoti. Fizinės patikros ar fizinio užlaikymo taip pat nebus.
Manau, kad pirmuosius du mėnesius bus sudėtingesnis laikotarpis. Viena to priežasčių – Lietuvą pasieks siuntos, išsiųstos dar iki liepos senąja tvarka. Vadinasi, jas gavę asmenys nuo šiol turės įforminti visas procedūras jau pagal naujas tvarkas.
Ruošiamės gyventojų pasipiktinimo bangai, kada lūkestis dėl eurą kainavusio dėkliuko nepasiteisins. Sukčiauti neapsimoka, o atsakomybės išvengti nepavyks. Šiuo metu atsakomybė už sukčiavimą taikoma ne tik virtualiam siuntėjui, bet ir gavėjui.
Tikimės, kad nebus suinteresuotų užsiimti neskaidria veikla. Visa informacija bus įtraukiama į rizikos valdymo modulį. O ateityje į Lietuvą atgabenus nesąžiningų pardavėjų prekes, bus imamasi akylesnio jų tikrinimo.
– Deklaruoti reikės ne tik siuntas, bet ir dovanas. Kaip visa tai veiks?
– Kas yra dovana, labai aiškiai ir griežtai apibrėžiama Europos Sąjungos teisės aktuose. Daug kas painioja ir galvoja, kad jei įsigytos prekės yra nekomercinio pobūdžio ir atsiunčiamos iš trečiųjų šalių, vadinasi, jos gali būti įvardytos kaip dovana. Ne. Jeigu įvyko sandoris, t. y. pirkimas, pardavimas, atsiskaitymas, tai nėra dovana.
Jei tarkim draugas siunčia dovaną iš Didžiosios Britanijos, dovana bus forminama tik tada, jei ją siunčia draugas neatlygintinai ir už tai jūs nemokate.
– Kaip reikės įrodyti, kad siuntą siunčia draugas?
– Bus reikalingas laisvos formos dokumentas, kurį turėsite įkelti į sistemą. Jame ir turės būti nurodyta , kad ši siunta yra draugo dovana, kartu įvardinant esančias prekes ir jų vertę.
Neseniai diskutavome apie atvejį, kada buvo siunčiama draugo dovana iš Kinijos. Dėl to sulaukta siuntos gavėjo Lietuvoje pasipiktinimo dėl esą nepagrįsto apmokestinimo.
Šioje istorijoje yra vienas esminis skirtumas. Draugas, nupirkęs prekę ir nurodęs gavėją Lietuvoje, tiesiogiai ją išsiuntė. Tad akivaizdu, tai nėra dovana.
Kai prekės tiesiogiai nupirktos parduotuvėje ir siunčiamos į Lietuvą – tai nėra dovana.
