Pastarajame Seimo valdybos posėdyje svarstyti keli prašymai dėl įstatymų projektų nepriklausomo ekspertinio vertinimo.
Norima, kad ekspertai „iš šalies“ pateiktų savo nuomonę apie siūlymus apmokestinti stambiuosius prekybos tinklus, bankus, įvesti automobilių taršos mokestį, keisti Pluoštinių kanapių įstatymą.
Kai kurių projektų, tarkime, Stambios prekybos mokesčio įstatymo keitimo, įvertinimui nepriklausomų ekspertų bus ieškoma nebe pirmą kartą.
Iki šiol nepavykus surasti, kas atliktų pataisų analizę, Seimo valdybos prašyta iki tūkstančio eurų padidinti už ekspertinį įvertinimą numatytą pinigų sumą. Tačiau toks parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) kreipimasis nebuvo patenkintas.
Įrankis opozicijos rankose
Nors valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad nuo kitų metų bus įvesti bankų turto ir didžiųjų prekybos tinklų mokesčiai, neradus ekspertų, kurie pateiktų parlamentarų pageidautą nepriklausomą įvertinimą, jie gali ir nepajudėti iš vietos.
Klausiamas apie projektą dėl prekybos centrų apmokestinimo, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius sakė, kad opozicija turi teisę prašyti ekspertinio teisės aktų pataisų vertinimo.
„Ir jie tą įrankį panaudojo. Kokiu tikslu, čia jie patys turėtų pasakyti. Bet, mano požiūriu, tai yra tiesiog elementarus bandymas išgelbėti prekybos centrus nuo šio mokesčio“, – mano jis.
A.Nekrošiaus nuomone, prašydama įstatymų projektų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo, opozicija rado naują įrankį šiek tiek pristabdyti pataisų priėmimą.
Jis minėjo, kad anksčiau apskritai beveik nesinaudota nepriklausomų ekspertų paslaugomis.
Ekspertizė už eurą
Pasak A.Nekrošiaus, nebuvo aišku, kokia suma turėtų būti skiriama už ekspertinį įstatymų pakeitimų įvertinimą. Tam Seimo kanceliarijos biudžete niekada nebuvo numatoma lėšų.
„Tai, tikėtina, kad su nauju biudžetu bus apie ką pagalvoti. Tačiau iš esmės, kadangi tie pinigai nebuvo niekada numatyti, tai buvo siūloma nuo vieno euro iki, man atrodo, 500 eurų. Priklausomai nuo to, ar atsirado ekspertų, ar neatsirado. Pačioje pradžioje būna pasiūlymas vienas euras ir galiausiai kyla kaina“, – komentavo Seimo vicepirmininkas.
Kadangi tie pinigai nebuvo niekada numatyti, tai buvo siūloma nuo vieno euro iki, man atrodo, 500 eurų.
Ekspertų žodžio prašo ne tik opozicija
Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas aiškino, kad prašant atlikti siūlomų įstatymų pakeitimų, pavyzdžiui, dėl stambiųjų prekybos tinklų apmokestinimo, ekspertinį vertinimą siekiama ne kaišioti pagalius į ratus valdantiesiems, o gauti ekspertų išvadas.
„Norime išsiaiškinti, ar iš tikrųjų tikslinga priimti tokį projektą ir iš tikrųjų kokios būtų pasekmės, jeigu būtų priimtas toks modelis, kaip siūlomas dabar projekte. Mes gi neprašome hipotetiškai vertinti, kas būtų, jeigu būtų, tarkime, visai kitaip, nei tame projekte parašyta“, – pabrėžė parlamentaras.
J.Sabatauskas sakė, kad ilgai užtruko ekspertų paieška Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui įvertinti. Anot jo, Seimo valdyba gal tris ar keturis kartus svarstė šį klausimą. Tačiau ekspertų vis neatsiranda.
„Net ir buvo pakelta kaina nuo 100 eurų iki 300 ar netgi 400 eurų. Pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kai kuriems projektams siūlė numatyti 1000 eurų, kad būtų atsilyginama ekspertams už darbą. Nes iš tiesų 100 eurų yra juokinga suma. Ekspertų galbūt atsirastų ne dėl to, kad norėtų užsidirbti, o tiesiog jiems būtų įdomu tokį vertinimą atlikti. Plius kai kuriais atvejais netgi buvo paprašyta mažinti reikalavimus ekspertams“, – nurodė Seimo opozicijos lyderis.
J.Sabatauskas taip pat pastebėjo, kad pastarąją Seimo kadenciją padaugėjo prašymų, kad ekspertai įvertintų siūlomus įstatymų pakeitimus.
„Nes, tiesą sakant, projektai kelia vis didesnę ir didesnę nuostabą. Pavyzdžiui, patys valdantieji paprašė įvertinimo dėl vadinamojo taršos mokesčio automobiliams. Ten yra tik valdančiosios koalicijos Seimo narių parašai. Vadinasi, jie patys abejoja dėl to. Nėra taip, kad vien tik opozicija prašo ekspertinio vertinimo.
Vadinasi, kad Seimo nariai pradėjo aktyviai naudotis ta galimybe ir ne vien dėl to, kad stabdytų priešingos pusės projektus. Net ir patys savo projektams prašo ekspertinio vertinimo. Kaip jūs atsimenate, vadinamąjį taršos mokestį siūlė Vyriausybė. Valdančiųjų balsais buvo nepritarta tam projektui“, – akcentavo socialdemokratas.
Tiesą sakant, projektai kelia vis didesnę ir didesnę nuostabą. Pavyzdžiui, patys valdantieji paprašė įvertinimo dėl vadinamojo taršos mokesčio automobiliams.
Be vertinimo projektas nepajuda
Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio teigimu, Seimo statute numatyta, kad parlamento narių grupė arba komitetas gali prašyti įstatymo projekto ekspertinio vertinimo.
„Tada tvarka yra tokia, kad Seimo valdyba, gavusi kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo, persiunčia jį pagrindiniam komitetui. Jis parengia klausimus ir specifikaciją, t. y. reikalavimus ekspertui, kuris galės teikti tą ekspertizę, ir pateikia tai valdybai. Valdyba sprendžia, ar tie reikalavimai tinkami jų požiūriu ir nustato kainą. Tada paveda Seimo kanceliarijai viešojo pirkimo tvarka nupirkti“, – aiškino jis.
A.Kabišaitis sakė, kad Seimo statute yra numatyta, kad ekspertinis vertinimas yra įstatymo projektą lydintis dokumentas.
„Kaip ir nusistovėjusi praktika, kad tol, kol nebus gautas ekspertinis vertinimas, projektas nepajuda. Perkame keletą kartų, jeigu reikia, tol, kol rasime ekspertą, kuris atliks tą ekspertizę. Tik tada, kai turėsime ekspertizę ir ji bus lydintis dokumentas, projektą galėsime svarstyti toliau“, – nurodė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas.
Nusistovėjusi praktika, kad tol, kol nebus gautas ekspertinis vertinimas, projektas nepajuda.
Šios kadencijos rekordai
A.Kabišaitis pastebėjo, kad pastaruoju metu esama daug įstatymų projektų, kurių svarstymas Seime stringa, nes nepavyksta rasti ekspertų, kurie atliktų jų vertinimą.
„Iki šios kadencijos pradžios per visą Seimo istoriją buvo, jeigu atmintis nepaveda manęs, tik du pirkimai, o vien paskutinėje valdyboje buvo svarstyta dėl penkių. Iš jų pakartotiniai buvo turbūt trys. Pakartotinis pirkimas yra, kai mes kviečiame ekspertus, jų neatsiranda, tada pakeičiama kaina arba specifikacija ir vėl bandome pirkti“, – teigė jis.
Iki šios kadencijos pradžios per visą Seimo istoriją buvo, jeigu atmintis nepaveda manęs, tik du pirkimai, o vien paskutinėje valdyboje buvo svarstyta dėl penkių.
Pasak A.Kabišaičio, yra buvęs atvejis, kai ekspertizę pavyko įsigyti už simbolinę vieno euro kainą. Tačiau būna, kad neatsiranda norinčių pateikti vertinimą už kol kas maksimalią nustatytą sumą, t. y. kelis šimtus eurų.
A.Kabišaitis aiškino, kad kiekvieną kartą, kai Seimo komitetas pateikia ekspertinio vertinimo specifikaciją, parlamento valdyba sprendžia, kokią sumą skirti ekspertų darbui. Paprastai tam numatoma 100 eurų. Tačiau kartais suma yra padidinama kelis kartus.
