Bendrai vertinant, Seimui teikiami siūlymai, teisininkų teigimu, iš esmės keičia interesų deklaracijos turinio reglamentavimą. Esą dabar jos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais.
„Nustatyta deklaruojančio asmens pareiga nurodyti juridinį asmenį, savo vykdomą individualią veiklą, narystę, gautas dovanas, sudarytus sandorius, artimus asmenis“, – dėstoma išvadoje.
„Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad deklaracijos objektas – privatūs interesai, atsiradę dėl buvimo juridinio asmens dalyviu, sandorio, narystės, asmenų“, – priduriama joje.
Pareigą teikti deklaraciją lemia „suinteresuotumas“
Įstatymo projekte privatūs interesai apibrėžiami kaip „asmeninis [...] suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, priimamiems [...] atliekant tarnybines pareigas“.
Tad, anot teisininkų, tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar panašaus fakto.
„Šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“, – akcentuojama teisininkų išvadoje, kur taip pat teigiama, kad „suinteresuotumas“ ir galima „įtaka“ sprendimams yra vertinamosios kategorijos.
„Be to, ir pats deklaruojantis asmuo savo suinteresuotumą bei jo įtaką sprendimams, pagal siūlomą reguliavimą, gali konstatuoti tik tada, kai atsiranda poreikis priimti konkretų sprendimą. Tai reiškia, kad kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda“, – pabrėžia Teisės departamentas.
Prastėja sąlygos atskleisti privačius interesus
Anot jo, įteisinus siūlomą reglamentavimą, deklaruojantis asmuo visada galės teigti, kad jis turėjo asmeninį suinteresuotumą priimdamas konkretų sprendimą, tačiau tas suinteresuotumas įtakos sprendimui neturėjo.
„Priešingai gali būti įrodyta tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad deklaruojantis asmuo iš konkretaus sprendimo priėmimo turėjo konkrečios turtinės ar neturtinės naudos“, – nurodoma išvadoje.
Anot Teisės departamento, pagal siūlomą reguliavimą, neginčijamas privatus interesas ir pareiga jį deklaruoti gali būti konstatuojamas tik dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą bei nusišalina, arba kai to nepadaro, ir nustatyta tvarka yra pripažįstamas pažeidęs keičiamo įstatymo reikalavimus.
Toks siūlomas reguliavimas tikėtinai mažintų galimybes siekti [...] tikslo „sudaryti sąlygas atskleisti [...] privačius interesus.
„Toks siūlomas reguliavimas tikėtinai mažintų galimybes siekti [...] tikslo „sudaryti sąlygas atskleisti [...] privačius interesus“, – teigia teisininkai.
Kandidatams ir EP nariams – privilegijos
Anot jų, siūlomas reglamentavimas nuo pareigos teikti deklaracijas galimai apskritai atleidžia kandidatus į valstybės politikus bei Europos Parlamento narius. Taip pat, kaip nurodo Teisės departamentas, tikslintina nuostata dėl vadovų ar jų įgaliotų asmenų, kurie turi informuoti privačius interesus turinčius deklaruoti asmenis apie pareigą pateikti deklaraciją.
„Ši nuostata tikslintina nurodant, kaip ir kada informuojamas asmuo, iki kada jis turi pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją“, – rašoma išvadoje.
Naująja įstatymo redakcija siūloma nustatyti deklaruojančio asmens pareigą nurodyti privačius interesus, atsiradusius „dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius“.
Tokia nuostata, anot Teisės departamento, stokoja aiškumo, nes nenurodomas laikotarpis, per kokį laikotarpį toks sandoris turėtų būti sudarytas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje yra aiškiai nustatyta, kad informacija apie tokios vertės sandorius teikiama apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius“, – pabrėžia teisininkai.
Absoliutus draudimas dirbti įmonėje
Siūloma pareiga asmeniui nurodyti privačius interesus, atsiradusius „dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų“, jų manymu, yra neaiški ir subjektyviai interpretuota.
Siūloma, kad viešai būtų skelbiami aktualių deklaracijų duomenys. Anot Teisės departamento, toks reguliavimas išplečia asmenų, kurių deklaracijų duomenys būtų viešinami, ratą ir esą neaišku, kokiais motyvais remiantis tai daroma, ar tai dera su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais.
Taip pat siūloma nustatyti absoliutų draudimą dirbti įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole susijusioje tarnyboje asmuo ėjo pareigas. Ši nuostata, anot teisininkų, turi būti tikslinama, nes pagal dabartinį siūlymą asmuo dirbęs, pavyzdžiui, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje negalėtų dirbti net mažiausiai apmokamo darbo bet kokioje įmonėje.
Siūlo STT prašyti antikorupcinio vertinimo
Teisininkams kelia abejonių konstrukcija esą suponuojanti absoliutų draudimą valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui turėti tam tikrų santykių su bet kuriuo asmeniu, per pastaruosius metus nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Toks draudimas, jų teigimu, yra nepagrįstas, neproporcingas ir turėtų būti sukonkretintas.
„Kaip pavyzdį galima būtų paminėti tai, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo pagal siūlomą reguliavimą negalėtų įsigyti bet kokios prekės iš asmens, kuris prieš mažiau nei metus nustojo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, nors tokio prekės pardavėjo statuso gali net nežinoti“, – nurodo Teisės departamentas.
Pagal siūlomą reglamentavimą, kaip nurodoma išvadoje, asmenys, atleisti iš pareigų už projekto nuostatų pažeidimą, trejus metus negali būti renkami Seimo nariais ar prezidentu. Toks ribojimas, anot departamento, neatitinka Konstitucijos, tad turi būti patikslintas.
Teisės departamentas, vertindamas visą projekto turinį, stokoja nuostatų, reglamentuojančių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklos teisinius pagrindus, siūlo projektą derinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl jo antikorupcinio vertinimo.
G.Burokienė: „Ačiū Teisės departamentui, kad atsižvelgė į Konstituciją“
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė 15min teigė, kad Seimui teiktas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo projektas, atsižvelgiant į teisininkų pastabas, bus koreguojamas.
Įdėsim terminus.
„Turėjom koncepciją, kad žmonės – sąmoningi, bet pagal Teisės departamento išvadas matome, kad reikia sukonkretinti, tai sukonkretinsim. Įdėsim terminus“, – trečiadienį kalbėjo ji ir dėkojo departamentui už tai, kad pastebėjo konstitucinį neatitikimą.
„Ačiū Teisės departamentui, kad atsižvelgė į Konstituciją, mes tikrai kažkaip neturėjom to galvoj, kad nusižengiam Konstitucijai“, – sakė ji.
Pirminiai siūlymai, kaip galėtų kisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, buvo suformuoti VTEK, tačiau, anot G.Burokienės, komitetas „išgrynino koncepciją“ ir pakeitimai tapo didesni.
„Mes išsigryninom koncepciją ir darėm pagal tai, kad skaidrinimas, kad visa kita. O jie ten buvo tokius labai mažus pakeitimus padarę, tik atsižvelgiant į jų darbo reglamentą“, – dėstė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovė.
E.Sakalauskas: naujoji redakcija – VTEK'o ir komiteto produktas
Tai, kad pirminis įstatymo projektas gimė VTEK nariams ir sekretoriato darbuotojams, 15min teigė ir VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas. Jis tikino, kad projektas, derinant jį su Seimo komiteto nariais, suinteresuotomis institucijomis, keitėsi.
„Šiandien, aš sakyčiau, yra toks VTEK'o ir komiteto bendras produktas. Bet, aišku, tobulumui nėra ribų“, – dėstė E.Sakalauskas.
Klausiamas, kiek stipriai pasikeitė komisijos komitetui teiktas įstatymo variantas nuo dabartinio, pirmininkas negalėjo pasakyti.
Ketvirtadienį naujoji Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcija bus teikiama Seimui. Jei Seimas jai pritars, dokumentas keliaus į Seimo komitetą arba komitetus.
