Valdė 15 metų
Prancūzijos bendrovė „Veolia“ (anksčiau vadinosi „Dalkia“) per savo įsteigtą bendrovę „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį valdė nuo 2002 iki 2017 metų. Vilniaus miesto savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijų.
Vilnius su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže. Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų įmonės investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir jos įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ siekė prisiteisti per 400 mln. eurų, dabar jau ieškinys išaugo iki 560 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.
Sutartis, pagal kurią Vilniaus valdžiai tarptautiniame arbitraže bylinėjantis su Prancūzijos energetikos įmone „Veolia“ dėl investicijų į šilumos ūkį, dalį teisinių išlaidų finansuos 2018 m. lapkritį Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“, pasirašyta prieš metus.
Ieškinys – 560 mln. eurų
Šis procesas Stokholmo arbitraže tęsiasi jau penkerius metus, tačiau meras sako, kad situacija buvusi prasta jau nuo pat sutarties, kuri buvo itin nenaudinga miestui ir šilumos vartotojams, pasirašymo 2002 metais.
„Kai po rinkimų atėjome 2015 metais, buvo sakoma, kad nėra kitos išeities, tik pratęsti sutartį. Bet mes tikrai nesiėmėme to dalyko, o atvirkščiai – ėmėmės nutraukimo procesą paspartintu tempu daryti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Tad pirmasis posėdis numatytas jau rugpjūtį, o ieškinio suma siekia 560 mln. eurų. Anot mero, jeigu tiek ir bus priteista, tuomet savo dalį – daugiausia 20 mln. eurų – gaus fondas, kuris skiria finansavimui 5 mln. eurų. Jeigu miestas laimės tik simbolinę 5 ar iki 10 mln. eurų sumą, tuomet fondui ji ir atiteks, miestas daugiau nieko nemokės, kaip ir pralaimėjus bylą.
Kai po rinkimų atėjome 2015 metais, buvo sakoma, kad nėra kitos išeities, tik pratęsti sutartį, – sakė R.Šimašius.
Anot mero, pagrindiniai arbitražo klausymai vyks nuo šių metų rugpjūčio 17 dienos iki rugsėjo 4 dienos. Tos trys savaitės bus esminės, teigė R.Šimašius.
Meras priminė, kad esą pasibaigus nuomos sutarčiai vilniečiams sumažėjo ir šilumos kaina, ji esą iki šiol yra mažiausia tarp didžiųjų miestų, o ir viena mažiausių Lietuvoje.
Išnuomojo geresnį nei atgavo?
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad šio proceso pradžia yra 2015 metai, kai po savivaldos rinkimų pradėta žiūrėti, kaip vyksta pasiruošimas perduoti šilumos tinklus besibaigiant sutarčiai, tačiau esą niekas nebuvo pradėta daryti. Vis dėlto 2017 metų balandžio 1 dieną turtas formaliai perėjo į Vilniaus miesto, arba vilniečių, rankas. „Praktiškai tada ir prasidėjo bylinėjimosi procesas“, – teigė vicemeras.
Jo teigimu, ieškinį sudaro 13 atskirų punktų. „Pagrindiniai reikalavimai – turime duomenų ir arbitražo byloje yra pateikta, kad pati sutarties sudarymo pradžia 2002 metais buvo apipinta korupcinėmis schemomis, nes buvo aišku, kad sutartis sudaroma ne dėl vilniečių interesų, ne modernizuoti šilumos ūkį, o verslo subjektų siauriems interesams tenkinti“, – kalbėjo V.Benkunskas, tikindamas, kad išnuomojant šilumos ūkis buvo geros būklės tam laikui, o atgautas visiškai nudėvėtas.
Kaip pavyzdį jis pateikė trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, kuri 2002 metais buvo moderniausia Lietuvoje, todėl šilumos tinklus išsinuomojusi „Vilniaus energija“ ją eksploatavo labai sėkmingai, pardavinėjo taršos leidimus iki 2016 metų, o tuomet mėgino anksčiau laiko atsikratyti, kad tai nebūtų viena iš šilumos ūkio sudedamųjų dalių pasibaigus sutarčiai.
Taip pat esą išnuomojant šilumos ūkį šilumos tinklų vamzdyno vidutinis amžius buvo 24 metai, o pasibaigus nuomos sutarčiai – 32 metais, kas rodo, kad investuota į tai buvo mažai.
„Visą šią laikotarpį 15 metų „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ manipuliavo sutartimi, vykdė ją neteisėtai, turėdama slaptų susitarimų su Rubikono grupe, iš esmės apaugusia susijusiomis įmonėmis, kurios turėdavo įspūdingus pelnus ir už tuos pelnus susimokėdavo vartotojai per savo sąskaitas už šildymą“, – teigė V.Benkunskas.
Rodo pokyčius
Anot „Vilniaus šilumos tinklų“ direktoriaus Gerimanto Bakano, „Vilniaus energijai“ nebuvo įdomios sąnaudos, nes tai tiesiog įtraukdavo į kainą. Jis nurodė, kad, tarkim, per pastaruosius dvejus metus buvo sumažinta penktadaliu personalą, etatų sumažėjo nuo 747 iki 611, o tai esą padaryta ne tiesiog atleidžiant žmones, o peržiūrint procesus
Taip pat jis siūlė palyginti, kad „Vilniaus energija“ per metus renovuodavo 20 km tinklų, o per pastaruosius kelerius metus – 40 km.
Hidrauliniai bandymai būdavo vykdomi vidutiniškai tris paras, dabar – pusantros paros.
Pavadino politikavimu
„Vilniaus energija“, kaip „Veolia“ atstovas Lietuvoje, situacijos nekomentuoja. 15min gavo tik tokį komentarą iš viešųjų ryšių agentūros, kuri dirba su šia bendrove.
„Mes gerbiame arbitražo konfidencialumą. Atskirų politikų viešųjų ryšių kampanijų nekomentuojame“, – sako Rimantas Germanas, įmonės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius, l.e.p. viceprezidentas.
Prokuratūra nesiėmė
Prieš kelias dienas Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad Generalinė prokuratūra patvirtino savivaldybės veiksmų teisėtumą arbitražo byloje, atsisakydama pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą po to, kai išnagrinėjo savivaldybės ir „Vilniaus šilumos tinklų“ susitarimą su rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“ dėl tarptautinio arbitražo su UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos koncernu „Veolia“ finansavimo ir nenustatė viešojo intereso pažeidimo.
Plačiau skaitykite čia: Prokuratūra negins viešojo intereso dėl „Vilniaus energijos“ ir „Veolia“ ginčo finansavimo
Pranešime cituotas Vilniaus meras R.Šimašius, kuris teigė, kad prokuratūros sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl finansavimo susitarimo su fondu labai svarbus – esą jis parodo, kad teisingumas vis tik yra vilniečių pusėje.
„Prokuratūra padėjo tašką ginčuose dėl Vilniaus taryboje patvirtinto rizikos valdymo būdo. Kad ir kaip tai neparanku įsivėlusiems į galimai korupcines politikų ir verslo bendradarbiavimo ir sandorių istorijas, ginčo nagrinėjimas Stokholmo arbitraže bus tęsiamas“, – sakė R.Šimašius.
Pasak Vilniaus mero R.Šimašiaus, bet kuriuo ginčo baigties atveju savivaldybės ir jos įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ išlaidos teisinėms paslaugoms dalyvaujant arbitražo procese nėra ir nebus įtrauktos į šilumos kainą vartotojams.
