Kokie Liberalų sąjūdžio lūkesčiai prieš 2020 metų Seimo rinkimus? Kokių klaidų pridaryta per praėjusius prezidento rinkimus ir kas per vėjai atpūs išrinkus sąjūdžio pirmininkę?
Apie visa tai – 15min interviu su V.Čmilyte-Nielsen.
– Tiesioginius pirmininko rinkimus organizavote pirmąjį kartą ir dar balsavote elektroniniu būdu. Kaip į tai reagavo partiečiai, ar viskas vyko sklandžiai?
– Vyko tikrai sklandžiai. Pirmame rinkimų ture, kuris baigėsi rugsėjo 11 dieną, dalyvavo beveik 50 proc. mūsų narių. Aišku, norėjome dar didesnio aktyvumo, bet viskas vyko sklandžiai, kampanija vyko sklandžiai. Mums tai nauja patirtis, bet net neabejoju, kad ateityje taip pat organizuosime panašius rinkimus.
– Dabar jau buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas 2018-ųjų liepą, per partijos sąskrydį sakė: „Buvome reanimacijoje, tačiau dabar vyksta reabilitacija.“ Tai kokioje stadijoje Liberalų sąjūdis šiuo metu?
– Daug galime metaforų prigalvoti. Sakyčiau, kad pirmininkas liberalų laivą, kuris tikrai buvo patekęs į nelengvą situaciją, labai gražiai išvairavo.
Turime pagrindo į ateitį, į 2020 metų Seimo rinkimus žvelgti optimistiškai.
2019 metai, manau, Liberalų sąjūdžiui turėtų būti sėkmingi metai, vertinant tiek dvejų rinkimų – savivaldos ir Europos Parlamento – rezultatus, tiek ir apklausų rezultatus. Manyčiau, mes dabar stabilizavome padėtį ir turime pagrindo į ateitį, į 2020 metų Seimo rinkimus žvelgti optimistiškai.
– Sakote išsigydėt?
– Na, kaip išsigydėm... Žinoma, mes vis dar laukiame kada pasibaigs žymioji byla („MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo – 15min). Mūsų pats svarbiausias interesas – kad kuo greičiau baigtųsi procesas, kad būtų išsklaidyti visi klausimai ir šešėliai. Bet viską, kas priklauso nuo mūsų, darome, kad eitume į priekį.
– 2016 metais į Seimą patekote su 9 proc. rinkėjų palaikymu. Dabar, jei žiūrėsim į reitingus, palaikymas 5 proc. Kas lemia šį krytį?
– Daro įtaką daug kas – ir aktualijos, ir tai, kad prieš šiek tiek mažiau nei metus mūsų buvę bendražygiai iš Vilniaus atsiskyrė nuo partijos, birželio mėnesį įkūrė savo, naują partiją.
Bet šiandien džiaugiuosi tuo, kad stabilizavome partijos narių skaičių – nubyrėjimas, kuris vyko tuo metu ir buvo susijęs su Vilniaus skyriaus didesnės dalies narių išėjimu, baigėsi ir dabar vyksta atvirkščias procesas. Sakyčiau – partijos kilimo procesas. Tik aišku, nereikėtų norėti, kad jis būtų greitas ar staigus. Blogi dalykai labai greitai įvyksta, o geri vyksta palaipsniui.
– Bendražygiai iš partijos išėjo tada, kai prieš savivaldos rinkimus Sąjūdžio vadovybė uždraudė jiems dalyvauti rinkimuose su visuomeniniais komitetais. Ar tai buvo teisingas sprendimas?
– Dažnai klausia mūsų, manęs, ar nebuvo galima kažkaip jų sulaikyti. Bet galvoju, negalima sulaikyti žmonių, kurie tvirtai priėmę sprendimą išeiti. Manau, iš jų pusės tuo metu buvo priimtas pragmatiškas sprendimas. Jie labai gerai pajuto tendenciją, kad komitetai savivaldos rinkimuose bus nugalėtojai – taip ir įvyko. Partijai ten nelabai ir buvo manevro laisvės.
– O kiek žmonių tuo laikotarpiu paliko partiją?
– Paliko keli šimtai. Daugiausia – Vilniaus miesto aktyvūs nariai. Bet dalis skyriaus narių priėmė atvirkščią sprendimą ir norėjo likti su partija.
– O jūs bandysite, ar bandote, išėjusius susigrąžinti?
– Asmeniškai nesu susipykusi nei su Aušrine Armonaite (buvusi Liberalų sąjūdžio narė, naujai įsteigtos Laisvės partijos pirmininkė – 15min), nei su kitais buvusiais bendražygiais.
Jie konstruoja savo politinę žinutę pakankamai agresyviai, nori priešpastatyti save mums.
Man rodos, jie konstruoja savo politinę žinutę pakankamai agresyviai, nori priešpastatyti save mums, nors žvelgiant į mūsų programas, į ideologiją ir pažiūras, akivaizdu, kad mes stovime arti vieni kitų. Nematau jokios ideologinės prarajos tarp jų ir mūsų.
– Kaip traktuojate Laisvės partiją?
– Traktuoju Laisvės partiją kaip buvusius bendražygius, kurie pasirinko lengvesnį kelią. Lengvesnį kelią tuo metu, kai jis reiškė šiek tiek didesnę pergalę Vilniaus savivaldos rinkimuose ir galimybę pradėti viską nuo naujo balto lapo.
Pasilikimas su partija reiškė prisiėmimą atsakomybės už visus bendražygius ir už mūsų partijos istoriją su visais pakilimais ir nuopoliais. Tai yra sudėtingesnis, sunkesnis kelias, bet teisingesnis ir tiesesnis. Mes nesislepiam už naujų pavadinimų, už naujų juridinių vienetų.
– Yra Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio skirtybių?
– Ideologinių didelių skirčių nematau. Viena tema, kurią Laisvės partija akcentuoja labiau, tai yra marihuanos legalizavimas ir narkotikų politika. Ji Liberalų sąjūdyje tikrai nebuvo prioritetų viršuje niekada. Mes daug nediskutavome partijoje šiuo klausimu, nors tikrai balsavome „prieš“ draudimus ar sankcijų griežtinimą.
LGBT atžvilgiu Liberalų sąjūdžio pozicija visada buvo labai nuosekli nuo pat Liberalų sąjūdžio susikūrimo metų, kai buvome pirmoji partija, kuri liberaliausiai kalbėjo ir stovėjo seksualinių mažumų pusėje. Šiandien tai daro visos politinės partijos, išskyrus vieną-kitą. Bet šiaip tai nebėra idėja, kuri ką nors stebintų. Žmogaus teisių srityje mūsų pažiūros yra labai panašios.
– Bet kai pažiūros panašios, kaip išsiskirti prieš rinkėją?
– Rinkėjas pats turės nuspręsti, ar rinksis didesnę partiją. Partiją, kuri kalba tiek su didmiesčių rinkėjais, tiek ir su regionų, kuri turi skyrius praktiškai visoje Lietuvoje. Kuri, galų gale, yra branduolys, nuo kurio atskilo Laivės partija.
Manau, pirmosios apklausos po naujosios partijos susikūrimo mums rodo gerus signalus – kad einam teisingu keliu. Nematau jokio poreikio aštrinti konfliktą tarp mūsų dviejų partijų, nes ideologiškai nelabai yra dėl ko ginčytis. Tiktai galbūt dėl niuansų ar pagrindinių prioritetų.
– Užsiminėte apie skyrius. Visai neseniai Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius dalyvavo prezidento rinkimuose, nesurinko parašų. Partijos pirmininkas ir P.Auštrevičius įvardijo skirtingas to priežastis, bet pastarasis sakė, kad buvo prasti pajėgumai, skyriai nemotyvuoti. Kokia situacija su jais dabar?
– Reikėtų vertinti kontekstą, kad tuo metu, kai vyko prezidento rinkimai, parašų rinkimas, pasitraukė didelė dalis Vilniaus skyriaus narių. Kitas dalykas – tuo pat metu vyko keleri rinkimai. Metai, rinkimų prasme, buvo rekordiniai, [...] darbo buvo labai daug. Sakyčiau, aktyvūs skyriai, aktyvūs žmonės atidirbo už du ar tris.
Mūsų partijai pakenkė viešas lyderių santykių aiškinimasis.
Taip, manau, mūsų partijai pakenkė viešas lyderių santykių aiškinimasis. Tai visuomet – klaida. Bet prezidentinės rinkimų kampanijos nesėkmė – turbūt drąsiai galima sakyti, kad tai nesėkmė – neturėtų būti mėtoma kaip karšta bulvė nuo vieno prie kito. Turėtų atsakomybę prisiimti ir pats kandidatas, ir jo štabas. Tuo pačiu, ir partija galbūt kažko iki galo nepadarė. Nėra vieno kalto.
– Kur Lietuvoje Liberalų sąjūdžio skyriai stiprūs, o kur juos reikėtų stiprinti?
– Vertinant pastaruosius rinkimų rezultatus, mūsų stiprioji pusė yra regionai, o Vilnius, nors ir tradiciškai liberalus miestas, tačiau jo skyrių tenka statyti iš naujo. Didinti palaikymą Liberalų sąjūdžiui Vilniuje yra viena iš pagrindinių užduočių.
– Seimo rinkimams jau ruošiatės?
– Ruošiamės. Tikrai nesame unikalūs, visi esame rinkimų finišo tiesiojoje. Artėjantis biudžeto svarstymas, koalicijų dėlionės, programų ruošimas – viskas yra nukreipta į naujuosius rinkimus.
– Kokį tikslą keliate Seimo rinkimams?
– Keliame tikslą turėti stiprią Liberalų sąjūdžio frakciją 2020 metų Seime.
– Ne mažiau negu septynis Seimo narius?
– Ne mažiau negu dabar. Dabar mes turime dešimt.
– Daugiamandatės apygardos sąrašą formuojate?
– Daugiamandatės sąrašą formuos visuotinis balsavimas. Turime pasitvirtinę tvarką, tai visiškai demokratiškas procesas. Žinoma, tie sprendimai neturėtų būti atidedami labai toli į ateitį, bet dabar einam žingsnis po žingsnio: pirmiausia – rinkimai, naujosios valdybos rinkimai, etikos komisijos ir kitų perrinkimai.
– O visose vienmandatėse žadate turėti savo atstovus?
– Mūsų tikslas turėti visose. Vėlgi – to neatidėsim į labai tolimą ateitį, bet tai, visų pirma, skyrių prerogatyva. Lauksime skyrių pasiūlymų.
– Gali būti, kad vienmandatėse kelsite bendrus kandidatus su kitomis partijomis?
– Tokių dalykų kol kas nesvarstome.
-
E.Gentvilas atsikvėpė lengviau: išgyvenome
-
E.Gentvilas: Liberalų sąjūdis išsklaidė abejones dėl išlikimo nacionaline partija
-
R.Urbonaitė: Laisvės partijos naujumas – pliusas, bet sėkmė priklausys nuo struktūros stiprumo
-
Į Joniškį „nutekėjęs“ V.Gailius: siekia vadovauti partijai, bet apie sugrįžimą į Vilnių nekalba
– Kokia partijos finansinė situacija?
– Skolas bankui esam atidavę, partijos finansinė padėtis yra stabili ir tai, beje, vienas didžiųjų pastarųjų metų pasiekimų. Kai Eugenijus Gentvilas perėmė partijos vairą, situacija tikrai buvo apverktina, kurį laiką teko maksimaliai taupiai gyventi. Bet mums pavyko įvykdyti savo įsipareigojimus, galime ruoštis rinkimams ir turime šiek tiek resursų.
– Kokių pokyčių atnešite kaip naujoji partijos pirmininkė?
– Vienas iš pirmųjų darbų – stiprinti skyrius, dirbti kur kas intensyviau su silpnais skyriais, stiprinti komunikaciją į viešumą, ir žinoma, vidinę komunikaciją taip pat.
Vienas iš pirmųjų darbų – stiprinti skyrius.
Mes esame užsibrėžę jau kelis prioritetus, kuriems Liberalų sąjūdis artėjančiais mėnesiais, žengiant į 2020-ųjų Seimo rinkimų kampaniją, nori skirti ypatingą dėmesį. Tai yra švietimas, gyvybingi regionai ir socialinis teisingumas, į kurį patenka ir žmogaus teisės. Mums rūpi, kad Lietuva būtų galimybių valstybė. Šiandieną visi kalba apie gerovę, o mes, nenuneigdami šios labai populiarios idėjos, norime akcentuoti galimybes.
– Ačiū už pokalbį.
