Kai mano draugai persikėlė gyventi į vieną iš daugiabučių kvartalų šalia Naujosios Vilnios, padejavau savo senyvo amžiaus mamai, kad kaip gi man reikės iki jų nuvažiuoti. „Ten net traukiniai važinėja iš Vilniaus“, – prunkštelėjo ji, primindama, kad juk automobilį vairuoju. Tačiau šis rajonas ne vienam vilniečiui atrodo sunkiai pasiekiamas ir įsikūręs „kažkur toli“.
„Net kavos nėra kur išgerti“
Naujojoje Vilnioje yra buvęs toli gražu ne kiekvienas vilnietis. O ir ką ten veikti, paklaustų daugelis. Rajonas visuotinio dėmesio sulaukė tik prieš šiuos Seimo rinkimus, kai Naujosios Vilnios apygardoje į antrąjį turą pateko ir per plauką nelaimėjo liūdnai pagarsėjęs A.Paleckis. Tuomet Naujosios Vilnios pavadinimą socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje kartojo ir žinomi, ir mažiau žinomi žmonės, tartum tik dabar išgirdę, kad sostinėje yra ir toks rajonas.
Tačiau rinkimai baigėsi, visi lengviau atsiduso, kad Seimo nare čia išrinkta konservatorė Monika Navickienė. Gyventojai spėlioja, ar tai ką nors pakeis rajono gyvenime, ar Naujoji Vilnia vėl nugrims į savo kasdienį gyvenimą, kuriame, kaip patikina jauna moteris, su dukrele atėjusi palesinti ančių prie Vilnios, „net kavos nėra kur išgerti“.
„Gyvenu čia jau 7-8 metus. Gerai, kad turim kur ateiti pasivaikščioti su dukra. Tačiau šiaip mažai laiko Naujojoje Vilnioje praleidžiam, nes ką čia veikti? Kavinės normalios net nėra“, – sako Danguolė, sutikta prie tiltelio per Vilnią.
Parke žmonių mažai, tik kelios mamos bei močiutės su mažais vaikais. Naujosios Vilnios gyventojai mėgsta šią vietą, mielai čia ateina pasivaikščioti ar palesinti ančių, tačiau beria ir priekaištus: tik pastaruoju metu buvo pravalyti menkaverčiai medžiai, bet parkas neapšviestas, tėra keli palūžę suoliukai. O jau apie stadioną nė kalbėti neverta – tribūnos baigia sugriūti, vartus ir vartais sunku vadinti, žolės niekas nešienauja, lankosi čia nebent katinai ir įtartinos reputacijos žmonės.
Mieliau kalbėtų rusiškai
Kita parke sutikta moteris irgi Naujajai Vilniai turi ir pagyrų, ir priekaištų.
Paspėliojusi, ar tik ne apie politiką ir A.Paleckį norim paklausti, nes tada net nesustos, ir pasiteiravusi, ar galėtume kalbėtis rusiškai, ponia Natalija vis dėlto įsitraukia į pokalbį.
Pasakoja, kad anūkę vedasi iš Kultūros rūmų dienos centro, kur ši puikiai leidžianti pusdienius, kad parkas gyventojams patinka, tačiau yra labai netvarkingas. Tačiau šiaip ji mėgsta rajoną, kuriame gyvena jau apie 40 metų, nors pradžia buvusi sunki – juokdamasi Natalija prisimena nuolat važinėjusi į Senamiestį, iš kur ir atsikraustė, vien pasivaikščioti ir kavos išgerti.
Šiandien taip nedaro, į miestą važiuoja kur kas rečiau. „Neturime mes čia jokių pramogų, išskyrus parką. Ateiname pasivaikščioti. Tačiau Naujojoje Vilnioje labiausia trūksta ko nors vaikams, juk jeigu nori nueiti į baseiną – reikia važiuoti į centrą. O tėvai dirba, ne visi turi pensininkus senelius“, – kalba Natalija.
Moters teigimu, dalis gyventojų dirba čia pat, vietos turguje, parduotuvėse, mokyklose, kiti važinėja į miesto centrą. „Kai čia veikė gamyklos, žmonėms darbo buvo daugiau. Dabar ieško kitur. Kas nori dirbti, tas ir susiras darbą, kas nenori – žinoma, nedirbs“, – įsitikinusi moteris.
Baigdama pokalbį moteris pati grįžta prie A.Paleckio – esą Naujosios Vilnios gyventojai jį rinko, nes nori pokyčių, jaučiasi užmiršti, bet galbūt ir išrinkta M.Navickienė apie juos pagalvosianti. „Mes revoliucijų nei norime, nei siekiame. Tiesiog dėmesio daugiau norėtųsi ir tiek“, – jau nueidama šypsosi Natalija, stipriai spausdama anūkės ranką.
Mes revoliucijų nei norime, nei siekiame, – sako Natalija,
Nuo vaikystės Naujojoje Vilnioje gyvenanti Justina dabar po parką vaikštinėja jau su savo atžala. Jauna moteris pasakoja, kad į miestą tenka važiuoti beveik kasdien: ar dėl reikalų, ar savo malonumui. „Čia tik viena kavinė yra, o ir ta nelabai tokia, vietiniai ten eina visokie“, – nutęsia Justina.
Vis dėlto kraustytis į kitą rajoną gyventi ji nenorėtų: „Patinka čia, visi pažįstami.“
Tvarko ne Seimas, o miestas
Problemų šis rajonas turi. Kasdienių, didesnių ar mažesnių. Per rinkimus gyventojai kalbėjo, kad balsuoja už A.Paleckį, nes galbūt nors jis Naujojoje Vilnioje pastatys naujų suoliukų, apšvies gatves ar parką. Tiesa, Seimas tuo neužsiima, tačiau valdžia yra valdžia – nesvarbu, kur sėdi, jei esi išrinktas, galbūt pasirūpinsi rinkėjais, mano daugelis iš jų.
Vis dėlto suoliukais ir apšvietimo teks rūpintis Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji tvirtina Naujosios Vilnios nei užmiršusi, nei apleidusi ir rodo skaičius, kiek šaligatvių bei naujų gatvių šioje seniūnijoje nutiesta, duobių užlopyta: suremontuoti 35 kiemai, du pėsčiųjų takai Gerovės g. esančiame parke, Juodajame kelyje iš Neries krantinės plokščių įrengtas naujas, beveik kilometro ilgio šaligatvis, kurio ten niekada nebuvo, Rytų gatvėje išasfaltuotas žvyrkelio ruožas.
Taip pat iki metų pabaigos dar planuojama įrengti daugiau kaip 400 m trūkstamų mažų šaligatvio atkarpų, suremontuoti apie 4 km ilgio S. Batoro gatvę ir privažiuojamąjį kelią nuo Mildos g. iki S. Batoro g. Iki metų pabaigos atsiras naujas apšvietimas Šiaurės gatvėje.
Gyvenamosios aplinkos gerinimo darbus planuojame tęsti ir kitąmet, – teigė V.Pauža.
Didelio transporto intensyvumo gatvėse, kuriuose važinėja viešasis transportas, šiemet buvo įrengti 8 trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai (iš asfaltbetonio) – Juodajame kelyje ties Pavilnio g., Juodajame kelyje ties Ašmenėlės gatve, Juodajame kelyje ties 66 pastatu, Juodajame kelyje ties degaline, du kalneliai ties A.Kojelavičiaus g. sustojimu.
„Gyvenamosios aplinkos gerinimo darbus planuojame tęsti ir kitąmet. Šiuo metu renkama informacija iš Vilniaus seniūnijų, koks yra remontuojamų gatvių, kiemų, šaligatvių poreikis. Iki lapkričio mėnesio surinkus duomenis, Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai įvertins, paskaičiuos preliminarias sąmatas ir darbus sudėlios pagal eiliškumą. Sąrašą planuojame sudaryti lapkričio–gruodžio mėnesiais“, – 15min teigė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.
„Tikrai ne taboras“
Vis dėlto šaligatviai šaligatviais, o šiame rajone netrūksta ir kitų, kur kas svarbesnių problemų. Socialinius reikalus Vilniaus miesto savivaldybėje kuruojantis vicemeras Gintautas Paluckas pateikia skaičius, kurie rodo – socialinių problemų Naujojoje Vilnioje yra daugybė.
Ne taboras tikrai. Labiau išsiskiria mieste jų situacija ir tiek, – sakė G.Paluckas.
Pavyzdžiui, rizikos šeimų, kuriose piktnaudžiaujama svaigalais, šioje seniūnijoje 2015 metais buvo 104, o štai Antakalnyje vos 47, Rasose – 56, Verkiuose – 73.
„Negalėčiau pasakyti, kad situacija Naujojoje Vilnioje yra prastesnė visose socialinėse srityse, tačiau dėl socialinės rizikos šeimų, asmenų, turinčių priklausomybių, paramą gaunančių šeimų Vilniuje išsiskiria du rajonai: Naujininkai ir Naujoji Vilnia“, – rajonus, kur situacija blogiausia, išskyrė G.Paluckas.
Būtent Naujojoje Vilnioje sunkiai kovota ir su prekybos alkoholiu pažeidimais. „Nelegalios prekybos alkoholiu, pažeidžiant nustatytas taisykles, pats garsiausias taškas buvo Naujojoje Vilnioje. Bet mums pavyko uždaryti galų gale, viešosios tvarkos pareigūnai rinko įrodymus, slapta filmavo ir t.t.“, – teigė vicemeras.
Vis dėlto getais, kuriuose susidarė itin sudėtinga ar nevaldoma situacija, šių rajonų G.Paluckas nevadina: „Ne taboras tikrai. Labiau išsiskiria mieste jų situacija ir tiek.“
Atsisuko į pamirštus rajonus
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikina į Naująją Vilnią nuvažiuojantis dažnai, todėl gana gerai žinantis šio rajono ypatumus.
„Jeigu paimtume Naująją Vilnią kaip atskirą savivaldybę, tai ji būtų maždaug 10-a pagal dydį. Tai didžiulė teritorija, didžiulis miestas, kuris, pripažinkime, labai ilgai buvo užmirštas. Dabar per pusantrų metų mes tą atsisukimą ne tik į Naująją Vilnią, bet ir kitus rajonus, padarėme, manau, ir tai vis labiau matysis, nes atsisukome į tas vietas, kur nuo seno gyvena žmonės. Tai ir Fabijoniškės, Justiniškės, Lazdynai ar Žirmūnai, bet dar labiau turi pajusti tokie nuo seno pamiršti rajonai kaip Naujoji Vilnia, Grigiškės arba Naujininkai“, – kalbėjo meras.
Jeigu paimtume Naująją Vilnią kaip atskirą savivaldybę, tai ji būtų maždaug 10-a pagal dydį, – sakė R.Šimašius.
Be gatvių ir šaligatvių remonto, parko tvarkymo ir kitų, atrodytų, kasdienių darbų, R.Šimašius prisiminė ir apleistas industrines teritorijas, kurių čia gausu ir kurias būtina gaivinti bei vystyti.
„O gyvenimui Naujoji Vilnia turi pačias geriausias perspektyvas, nes tai pati žaliausia Vilniaus vieta“, – tikino meras.
Lankydamasis šiame rajone jis teigė atkreipęs dėmesį ir į tai, kad čia susikalbėti gali visomis pagrindinėmis Vilniaus kalbomis: žmonės kalba ir lietuviškai, ir rusiškai, ir lenkiškai. Tai, anot mero, rajonui tik prideda žavesio.
Ar Naujoji Vilnia pagaliau taps tikrai Vilniaus dalimi ir per kitus rinkimus nereikės paskutinę akimirką vienytis įvairių politinių partijų atstovams, kad tik į parlamentą nepatektų A.Paleckis ar kitas nostalgija sovietmečiui sergantis politikas, dabar priklauso ne tiek nuo vietos gyventojų, kiek nuo politikų Vilniaus centre.
Gal tada nebereikės klausti to paties, ko po šių rinkimų komentare 15min klausė Regina Statkuvienė: „Vatnikai“, galima arogantiškai juos nurašyti. Bet man, baigusiai Naujosios Vilnios vidurinę mokyklą ir neblogai pažįstančiai šį rajoną, norėtųsi paklausti, o ką gi politikai nuveikė, kad „vatnikai“ būtų integruoti į visuomeninį ir politinį gyvenimą, užuot palikti savieigai teritoriniame, kultūriniame, socialiniame ir informaciniame gete?“
