Pagal iki šiol galiojusias BPK nuostatas tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai įtariamasis slapstosi užsienyje, buvo galima atlikti tik išimtiniais atvejais: kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis, kai toks asmuo įtariamas (kaltinamas) dėl tarptautinio pobūdžio nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, dėl teroristinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir kt.) ir kai minėtas asmuo yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje bei negali būti išduotas ar perduotas mūsų šalies teisėtvarkos žinion.
Seimo priimtos naujos BPK pataisos sudarys sąlygas tęsti baudžiamąjį persekiojimą, kai tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai yra įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų, nepatenkančių į LR Baudžiamojo kodekso (BK) 7 straipsnyje išvardintą sąrašą, padarymu. Todėl šios pataisos itin svarbios ikiteisminiuose tyrimuose dėl didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, stambaus masto mokestinių sukčiavimų, kitųfinansinių nusikalstamų veikų, kai grobiamos milijoninės valstybės lėšos ir pan., dėl kurių didelę žalą patiria tiek valstybė, tiek jos gyventojai.
Tai, kad pagal iki šiol galiojusias BPK nuostatas teisingumas galėjo ar negalėjo būti vykdomas priklausomai nuo asmens pilietybės ar padarytos nusikalstamos veikos rūšies, teisininkai vertino kaip diskriminacinio pobūdžio išlygas. Be to, šios sąlygos sudarė prielaidas vilkinti kai kuriuos ikiteisminius tyrimus, užkirto kelią siekti teisingumo ir nuteisti asmenis už akių, ypač dėl nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar jos žmonėms, sudarant jiems sąlygas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
