Pagal savivaldybės ir įmonės JUDU („Susisiekimo paslaugos“) siūlymą, populiariausio – vienkartinio 30 minučių galiojančio bilieto kainą siūloma didinti nuo 65 centų iki 1,25 euro, tuo metu 60 minučių bilietas brangtų nuo 90 centų iki 1,75 euro.
Mėnesinio bilieto kaina išaugų 16 eurų ir jis kainuotų 45 eurus (tik darbo dienomis – 40 eurų). Tuo metu metinis bilietas kainuotų 480 eurų – kaina išaugtų 170 eurų (tik darbo dienomis – 425 eurus).
-
Praėjus 12 metų, siūloma peržiūrėti sostinės viešojo transporto kainas
-
Po žinios apie brangsiančius Vilniaus viešojo transporto bilietus prisiminta metro idėja
-
Sostinės taryboje pristatomi planai didinti viešojo transporto bilietų kainas
-
Per 120 žmonių Vilniuje protestavo prieš planus kelti viešojo transporto bilietų kainas
Dotacijų norėtų nedidinti
Anot projekto rengėjų, jau artimiausiais metais Vilniui teks dotuoti viešąjį transportą vis daugiau – jeigu Europos miestuose dotacijos siekia apie 70 proc., Vilniuje ši suma jau netrukus pasieks 83 proc.
Į klausimą, ar toks bilietų branginimas leis sumažinti tą sumą iki minimų 70-ies proc., klausimą taryboje pristatęs Ilja Karužis teigė, jog tai leis mažinti dotacijas.
„Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vydūnas Sadauskas klausė, ar nemėginta svarstyti galimybės sumažinti „Vilniaus viešojo transporto“ išlaidas atnaujinus transporto parką ir taip amortizuoti bilietų kainų kilimą.
Anot I.Karužio, išties veikla optimizuojama, bet ne vien tai sudaro išlaidas – jis priminė ir augantį darbo užmokestį, didesnį akcizo mokestį degalams ir t.t. O kur dar įsigyjamos naujos transporto priemonės. Esą viskas kartu ir lemia, kad kainas reikia kelti.
„Laisvietė“ Ieva Dirmaitė paklausė ir dėl to, kaip viešasis sostinės transportas bus toliau pritaikomas negalią turintiems žmonėms – nes kainų pakėlimas išties įspūdingas.
I.Karužis teigė, kad pritaikant pačias transporto priemones, šie dalykai yra įtraukiami į pirkimo sąlygas. Jis taip pat išvardijo, kas buvo padaryta per pernai metus – atnaujinta programėlė „Transporto balsas“ mobiliuosiuose telefonuose, pačiose transporto priemonėse bei stotelėse.
Pasiūlė nemokamą transportą daliai keleivių
Anot socialdemokrato Povilo Pinelio, šis projektas yra tarsi atgrasymo priemonė naudotis aktyviau viešuoju transportu. O kadangi ekonomistai nurodo, kad šis sprendimas labiausiai paveiks labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes – pensininkus, studentus, neįgaliuosius, tai galbūt reikėjo šioms grupėms iš viso nemokamą viešąjį transportą.
Nes esą paslaugų šių grupių žmonėms administravimas kartais yra brangesnis, nei „surenkamos iš šių žmonių varganų pajamų pajamos“.
I.Karužis teigė, kad papildomos lėšos būtinos dėl kelių priežasčių: „Būtent siekis užtikrinti transporto kursavimo dažnumą, reikia išplėsti visą viešojo transporto sistemą, kad atsirastų tokie pokyčiai. Vien dažnumo keliaujant dabartiniais maršrutais mums nepakanka, mūsų keleiviams reikalingas ir pasiekiamumas, kad tinklas būtų išplėstas.
Kad atlieptume per keleivių per apklausas išsakytus poreikius dėl dažnio ir plėtros, mums ir reikalingi plėtros pinigai.“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Kaminskis paklausė, kodėl kainos nebuvo peržiūrėtos tuomet, kai drastiškai kilo degalų kainos. Ir kadangi didžioji dalis keleivių turi lengvatas, tai „negi plėtros klausimus perkelsime ant pensininkų ir moksleivių tėvų pečių“.
Negi plėtros klausimus perkelsime ant pensininkų ir moksleivių tėvų pečių.
Tačiau I.Karužis atsakė, kad keleivių, kurie moka visą kainą sudaro keturi penktadalius visų keleivių, tad tai ir yra pagrindinė pajamų dalis iš bilietų pardavimų: „Tas teiginys gal nebuvo visai teisingas.“
Jis taip pat pabrėžė, kad nuolaidos iki 80 proc. socialiai remtiniems žmonėms, kurioms jos priklauso, ir toliau galios.
Į diskusiją, kadangi labai panašus klausimas nuskambėjo ir pakartotinai, įsijungė ir meras Valdas Benkunskas: „Nieko nemokamo nebūna. Iš tikrųjų gali būti visiems vilniečiams ir miesto svečiams gali būti nemokamas viešasis transportas, tokių pavyzdžių mes turime, netolimoje kaimynystėje taip pat.
Tik reikia sutarti, kas tuos kaštus, kurie natūraliai egzistuoja, nes autobusai nevažiuoja oru, juos vairuoja žmonės, kurie gauna algas, krūva kitų išteklių, dengs. O dengs greičiausia dengsime iš miesto biudžeto. Jeigu tokiu keliu nueitume jūsų sprendimu, tada reikia sutarti, ko nedarytume, tuos pinigus skiria tam.
Čia apsisprendimo reikalas, įvairūs scenarijai yra įmanomi. Bet nieko nemokamo šioje žemėje, deja, nėra.“
Galutinis sprendimas dėl bilietų kainų bus priimtas po svarstymų komitetuose. Tikimasi, kad klausimas vėl į tarybą grįš kitame posėdyje, jis numatomas jau kovą.
Surengtas protestas
Miesto tarybai pristatant planus didinti įkainius, judėjimas prieš klimato krizę „Fridays for Future“ ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga prie savivaldybės pastato surengė protesto akciją.
Jos dalyviai protestavo su plakatais „Dar vienas skurdo mokestis?“, „Neveiksit zuikių“, „Didesnės kainos? Daugiau zuikių!“
„Esame įsitikinę, kad tvarus transportas turi būti prieinamas visiems. Viešojo transporto kainų didinimas ne tik socialiai neteisingas, bet ir prieštarauja Vilniaus kaip Europos žaliosios sostinės tikslams. Mes raginame miesto valdžios atstovus ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie neapsunkintų gyventojų finansinės padėties“, – prie protesto akciją sakė jos organizatoriai.
Kaltina nepritaikant
Viešojo transporto bilietų kainų didinimui nepritaria ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Ji pastebi, jog žmonės su regos negalia negali savarankiškai naudotis sostinės viešuoju transportu.
„Prieš daugiau kaip dešimtmetį Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, šiemet Vilnius – Europos žalioji sostinė, o žmonės su regos negalia kaip tada negalėjo, taip ir šiandien negali savarankiškai keliauti miesto transportu.
Panašu, kad ir ateityje nekeliaus, nes įmonė JUDU negali priimti reikalingų sprendimų“, — sako sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Pritarus pokyčiams, iki 7,5 euro augtų ir vienos dienos bilieto kaina, trijų dienų bilietas kainuotų 13,5 euro. „Statyk ir važiuok“ aikštelės tarifas kiltų iki 1,25 euro. Brangtų ir 12 mėnesių bilietas keleiviams, sulaukusiems 80 metų ir vyresniems, jis kainuotų 10 eurų.
Taip pat siūlomi nauji bilietai. Tarp jų – šeimos bilietas, kuris kainuotų 3,5 euro, atsirastų 10–15 bei 16–25 žmonių grupėms skirti bilietai.
Visos lengvatos liktų galioti pagal dabar veikiančią tvarką.
Gerinti ketina už surinktas lėšas
Anot savivaldybės, kainos augtų siekiant už papildomai surinktas lėšas gerinti sostinėje teikiamų viešojo transporto paslaugų kokybę bei plėtrą.
Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais iš bilietų „Judu“ surinko apie 34 mln. eurų, tuo metu dotacijos iš miesto biudžeto siekė 84 mln. eurų.
Kovo mėnesį tarybai pritarus kainoraščio pasikeitimui, jis įsigaliotų nuo liepos 1-osios.
Kainos Vilniaus viešajam transportui nebuvo keistos nuo 2013 metų.
