Nors G.Landsbergis buvo vienintelis kandidatas į ministrus, kuriam 2020 metų pabaigoje tvirtinant naujos Vyriausybės sudėtį, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, prezidentas Gitanas Nausėda neturėjo pastabų, kritikos jis netruko sulaukti.
Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę, prasidėjo rimtas diplomatinis konfliktas su Kinija.
Pekinas ne tik pažemino diplomatinio atstovavimo Lietuvoje lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio, bet ir pradėjo rimtą ekonominį spaudimą.
2021 metų gruodį kilo skandalas dėl tebesitęsusio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą po to, kai įsigaliojo JAV sankcijos Baltarusijai, apimančios ir per Lietuvą eksportuojančią įmonę „Belaruskalij“.
Apie sankcijas Vašingtonas paskelbė rugpjūčio pradžioje, jos įsigaliojo gruodžio 8 dieną, pasibaigus keturių mėnesių terminui sandoriams su „Belaruskalij“ nutraukti.
Buvo tikimasi, kad panašiu metu nutrūks ir „Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą, nes įprastai Europos Sąjungoje dirbantys bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.
Tačiau baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą dar kurį laiką vyko.
Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė G.Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tačiau I.Šimonytė jų atsistatydinimo pareiškimus atmetė.
Dabar – nauja sumaištis dėl Vakarų sankcionuotų rusiškų prekių tranzito iš „pagrindinės“ Rusijos į Kaliningrado sritį.
Lietuva, kaip tvirtino atsakingi pareigūnai, sulaukusi Europos Komisijos išaiškinimo, birželio 17 dieną sustabdė rusiškų plieno ir kitų juodųjų metalų produktų pervežimą savo teritorija.
Nuo liepos 10 dienos į Kaliningradą per Lietuvą uždrausta gabenti rusišką cementą, alkoholį ir prabangos prekes.
Tai sukėlė Rusijos isteriją.
Kai kurie opozicijos politikai, tarkime, buvęs premjeras Saulius Skvernelis, svarstė, kad Lietuvos institucijos neteisingai interpretavo Europos Sąjungos ribojimų taikymą.
Liepos 13 dieną Europos Komisija pateikė patikslintą sankcijų taikymo tvarkos išaiškinimą.
Pagal jį, Vilnius turi atnaujinti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais per Lietuvą.
Neoficialiai teigiama, kad prie tokio sprendimo prisidėjo Vokietija ir JAV.
G.Landsbergis sakė, kad Lietuva šio Europos Komisijos išaiškinimo neprašė.
Dalis valdančiųjų ir opozicija kritikuoja Vyriausybę dėl šių Europos Komisijos gairių, kaltina, jog nesugebėta užsitikrinti partnerių paramos ir suteikta galimybė Rusijai didinti spaudimą.
Dėl skandalingos situacijos viena didžiausių opozicinių jėgų Seime – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – ketina spręsti dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui.
G.Landsbergis su opozicija nesutinka ir sakė nematantis priežasties atsistatydinimui.
„Kalbant apie opozicijos pasisakymus, manau, kad geriausia būtų, jeigu opozicija įvardintų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau – nerandu dėl ko. Kaip opozicija mato, koks turėtų būti valstybės interesas šiame klausime?
Aš galiu paaiškinti, kaip aš matau, kaip šita Vyriausybė suvokia valstybės interesą – kaip Rusijos suvaržymą. Ir to mes siekiame įvairiais būdais“, – penktadienį kalbėjo jis.
